VDU ŽŪA Medžioklėtyros laboratorija pateikia naujausias žinias iš rugsėjo dešimtąją ir vienuoliktąją Vapleve, Lenkijoje, vykusios XXIII tarptautinės mokslinės konferencijos Stumbras Zawkrze krašte. Konferenciją surengė Stumbrų bičiulių draugija, bendradarbiaudama su Dwukoły miškų urėdija, Lenkijos valstybiniais miškais ir Varšuvos gyvybės mokslų universitetu.
XXIII tarptautinės mokslinės konferencijos informacija
Konferencijos vieta pasirinkta neatsitiktinai. Netoli Vaplevo, Krajewo vietovėje, prieš dvejus metus įrengtas parodomasis stumbrų aptvaras. Konferencijos metu mokslininkai, miškininkai ir gamtosaugos specialistai aptarė stumbrų apsaugą, veisimą, sveikatingumą, populiacijų demografinius rodiklius bei jų valdymą. Atskiros pranešimų sesijos buvo skirtos Lenkijos, Lietuvos, Čekijos, Šveicarijos, Rumunijos, Ukrainos, Ispanijos ir Kaukazo stumbrų populiacijoms.
Nuotrauka: Medžioklėtyros laboratorija
Beveik du tūkstančiai stumbrų viename regione
Lenkijoje šiuo metu laisvėje gyvena apie 3,5 tūkst. stumbrų, sudarančių aštuonias populiacijas. Net 1887 stumbrai, tai yra daugiau kaip pusė visos šalies laisvėje gyvenančios populiacijos, telkiasi Balstogės regioninės valstybinių miškų direkcijos teritorijoje.
Didžiausia banda gyvena Belovežo girioje, kur suskaičiuoti 1176 stumbrai. Knišino girioje jų yra 503, Borecko girioje 155, Augustavo girioje 38, o Romintos girioje penkiolika.
Spartus stumbrų gausėjimas rodo neabejotiną šios rūšies atkūrimo sėkmę. Vis dėlto auganti populiacija kelia naujų valdymo iššūkių. Daugelyje teritorijų faktinis gyvūnų skaičius jau viršija anksčiau nustatytą buveinių talpą. Stumbrai vis dažniau padaro žalos žemės ūkio pasėliams, susitelkia žiemos šėrimo vietose, pereina kelius ir geležinkelius. Dėl to didėja susidūrimų su transporto priemonėmis ir konfliktų su vietos gyventojais tikimybė.
Einam link bombos, nusiaubti laukai ir stumbrų komercinė medžioklė. Pokalbiai apie medžioklę #78
Konferencijoje pabrėžta, kad svarbiausias tikslas dabar yra ne vien didinti stumbrų skaičių, bet pereiti prie mokslo duomenimis pagrįsto visos populiacijos valdymo. Būtina vertinti bandų amžiaus ir lyčių struktūrą, reprodukciją, sveikatingumą ir genetinę įvairovę, saugoti ekologinius koridorius bei ryšius tarp atskirų populiacijų. Viena iš taikomų priemonių turi būti planingas gyvūnų perkėlimas į naujas teritorijas.
Konferencijos programoje taip pat buvo numatyti pranešimai apie stumbrų populiacijos valdymo iššūkius šiaurės rytų Lenkijoje, demografinius atskirų bandų rodiklius, stumbrų sveikatos stebėseną, tuberkuliozę, vakcinaciją, genetinius tyrimus ir galimą šios rūšies teisinės apsaugos nuostatų vertinimą adaptacinio populiacijos valdymo kontekste.
Ar Lenkijoje galima nusipirkti stumbro sumedžiojimo licenciją?
Lenkijoje stumbras nėra medžiojamoji rūšis. Tai griežtai saugomas gyvūnas, todėl jam netaikomas įprastas medžioklės sezonas, o medžiotojas negali tiesiog įsigyti stumbro sumedžiojimo licencijos.
Išimtiniais atvejais gali būti išduotas leidimas pašalinti konkretų gyvūną. Toks sprendimas gali būti priimamas dėl sunkios ligos, sužalojimo, agresyvaus elgesio ar grėsmės visos bandos sveikatai. Leidimą pašalinti laisvėje gyvenantį stumbrą išduoda Lenkijos generalinė aplinkos apsaugos direkcija. Leidimas yra administracinis sprendimas, o ne parduodama medžioklės licencija.
2018 metais Lenkijos valstybinių miškų generalinis direktorius nusprendė atsisakyti komercinio stumbrų šalinimo. Nuo tada valstybinių miškų administruojamose bandose leidimus gavusius gyvūnus turi pašalinti atitinkamą kvalifikaciją turintys Valstybinių miškų darbuotojai, vykdydami tarnybines pareigas ir prižiūrint veterinarijos specialistams.
Kur anksčiau patekdavo sumokėti pinigai?
Iki komercinio stumbrų šalinimo atsisakymo pinigus gaudavo medžioklę organizuojantis Valstybinių miškų padalinys, o ne tiesiogiai Lenkijos valstybės biudžetas. Valstybinių miškų atstovai tuomet nurodė, kad surinktos lėšos buvo skiriamos konkrečios stumbrų bandos priežiūrai ir išlaikymui.
Pavyzdžiui, 2018 metais už trijų stumbrų sumedžiojimą Borecko girioje buvo sumokėti 63 425 zlotai. Tuomet Valstybiniai miškai viešai skelbė, kad visa ši suma bus panaudota bandai išlaikyti. Vis dėlto tai yra istorinė informacija apie iki 2018 metų galiojusią praktiką, o ne dabartinė stumbrų populiacijos valdymo tvarka.
Kodėl neišnaudojama galimybė gauti lėšų stumbrų apsaugai?
Lietuvoje iš stumbrų populiacijos taip pat pašalinami ligoti, seni, sužeisti ar žmonėms pavojų keliantys individai. Tačiau jų pašalinimas nėra organizuojamas kaip mokama medžioklė, o teisė sumedžioti konkretų atrinktą gyvūną medžiotojams neparduodama.
Todėl kyla klausimas, kodėl tais atvejais, kai sprendimas pašalinti konkretų stumbrą jau priimtas gamtosaugos ar veterinariniais sumetimais, nesvarstoma galimybė šią teisę suteikti už didelį mokestį. Skaidriai organizuojant tokį procesą surinktos lėšos galėtų būti naudojamos stumbrų populiacijos stebėsenai, genetiniams ir sveikatingumo tyrimams, gyvūnų perkėlimui, žemdirbių patiriamos žalos prevencijai bei kitoms gamtosaugos priemonėms.
Tai nereikštų įprastos stumbrų medžioklės ar jų priskyrimo medžiojamiesiems gyvūnams. Kalbama tik apie tuos individus, kuriuos atsakingos institucijos bet kuriuo atveju nusprendžia pašalinti iš populiacijos. Lenkijos ankstesnė patirtis rodo, kad už tokią galimybę medžiotojai buvo pasirengę mokėti dešimtis tūkstančių zlotų, o gautos lėšos buvo skiriamos stumbrų bandų priežiūrai. Lietuvoje šis galimas papildomas gamtosaugos finansavimo šaltinis kol kas nėra išnaudojamas.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
