Šaltinis VMVT
Nuo rugsėjo 14 dienos planuojama pradėti rudeninį laukinių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės.
Jaukai su vakcina iš orlaivių bus mėtomi 50 kilometrų pločio ruože palei Lietuvos sieną su Lenkija ir Baltarusija. Vakcinacija apims buferinei zonai priskirtas pasienio teritorijas Šalčininkų, Trakų, Vilniaus, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Varėnos, Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Rokiškio, Utenos, Anykščių, Molėtų, Ukmergės, Širvintų ir kituose rajonuose bei Elektrėnų, Druskininkų, Birštono, Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse.
Viename kvadratiniame kilometre numatoma išmėtyti ne mažiau kaip 25 jaukus. Iš viso Lietuvos teritorijoje planuojama išmėtyti 505 000 jaukų. Esant palankioms oro sąlygoms, darbus ketinama baigti iki lapkričio 20 dienos.
Laukiniams gyvūnams vakcinuoti bus naudojami jaukai su registruota gyva vakcina LYSVULPEN. Jie bus mėtomi miškuose, pievose ir laukuose, tačiau nebus mėtomi virš miestų, gyvenviečių, sodybų, upių ar ežerų.
Vis dėlto jauką ar jo likučius gyventojai gali aptikti ir namų valdos teritorijoje, nes juos gali pernešti laukiniai gyvūnai, stambūs paukščiai, šunys ar katės. VMVT nurodo, kad vakcina augintiniams nepavojinga.
Radus jauką su vakcina, jo negalima liesti, rinkti ar naikinti. Jeigu jaukas aptiktas netinkamoje vietoje, apie tai reikia pranešti VMVT telefonu 1879 arba +370 5 242 0108.
Svarbi informacija medžiotojams
VMVT pabrėžia svarbų medžiotojų indėlį kovojant su pasiutlige. Už kiekvieną vakcinacijos zonoje sumedžiotą lapę ar usūrinį šunį ir pristatytą tyrimams į VMVT teritorinį skyrių, mokama 10 eurų išmoka. Šie tyrimai padeda įvertinti vakcinacijos efektyvumą ir užkirsti kelią ligai plisti.
Atliekant tyrimus bus vertinama, ar sumedžioti gyvūnai suėdė jaukus ir įgijo imunitetą pasiutligei. Surinkti duomenys padės įvertinti vakcinacijos veiksmingumą ir užkirsti kelią ligos plitimui.
Kodėl vakcinaciją pasienio zonoje būtina kartoti
Nors pasiutligės situacija Lietuvoje yra kontroliuojama, rizika išlieka dėl laukinių gyvūnų judėjimo per valstybės sieną. Lapės ir usūriniai šunys migruoja nepaisydami administracinių ribų, todėl užkratas gali būti pakartotinai įvežtas iš kaimyninių teritorijų. Dėl šios priežasties palei sieną su Lenkija ir Baltarusija išlaikoma 50 kilometrų pločio buferinė zona.
Vakcinacija pavasarį ir rudenį leidžia jaukais pasiekti didesnę laukinių gyvūnų populiacijos dalį, įskaitant per metus gimusius jauniklius ir į pasienio teritoriją atklydusius gyvūnus. Reguliariai kartojama vakcinacija padeda palaikyti pakankamą imunitetą populiacijoje ir sudaro apsauginį barjerą, mažinantį pasiutligės sugrįžimo bei tolesnio plitimo Lietuvoje riziką.
Todėl net ir ilgą laiką nenustačius naujų ligos atvejų vakcinacijos nutraukti negalima. Nuolatinė profilaktika, sumedžiotų lapių bei usūrinių šunų tyrimai ir vakcinacijos veiksmingumo stebėsena yra būtinos sąlygos siekiant apsaugoti laukinius gyvūnus, naminius augintinius ir žmones.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
