Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje įregistruotas įstatymo projektas Nr. 15431 Dėl medžioklės ūkio, medžioklės ir tvaraus medžiojamųjų gyvūnų naudojimo sukėlė audringas diskusijas. Daugiau kaip keturiasdešimties parlamentarų inicijuotas dokumentas numato iš esmės pertvarkyti šalies medžioklės ūkio sistemą, ją skaitmenizuoti ir suderinti su Europos Sąjungos praktika. Tačiau dar nespėjus prasidėti išsamioms diskusijoms, dalis Ukrainos žiniasklaidos ir gyvūnų teisių organizacijų projektą pavadino „kruvinu įstatymu“, „rūšiniu teroru“ ir „įteisintu smurtu“.
Svarbu pabrėžti, kad kalbama apie įstatymo projektą, kuris dar nėra priimtas.
Projektu siūloma sukurti vieningą medžiotojų registrą, atsisakyti centralizuotų limitų ir pereiti prie tvaraus naudojimo planų, įvesti konkursinę medžioklės plotų naudotojų atranką, sustiprinti eigulių socialines garantijas, skaitmenizuoti apskaitą bei suderinti teisės aktus su Europos Sąjungos reikalavimais.
Nepaisant to, nemaža dalis publikacijų Ukrainos žiniasklaidoje beveik išimtinai rėmėsi gyvūnų teisių organizacijų pozicija. Medžioklės organizacijų, įstatymo projekto autorių, mokslininkų ar Valstybinės miškų agentūros komentarų daugelyje publikacijų apskritai nebuvo.
Publikacijose vartojami tokie apibūdinimai kaip „kruvinas įstatymas“, „įteisintas smurtas“, „rūšinis teroras“, „žudymas dėl pramogos“. Tuo pat metu projekto rengėjų argumentai apie kovą su brakonieriavimu, skaitmeninę kontrolę, didesnę atsakomybę už pažeidimus ir medžioklės ūkio modernizavimą dažnai lieka nuošalyje.
Didžiausią kritiką sukėlė siūlymas leisti naudoti šiuolaikines technologijas – termovizorius, naktinio matymo prietaisus ir bepiločius orlaivius. Tačiau tokia praktika jau seniai taikoma daugelyje Europos valstybių reguliuojant naktinių gyvūnų, pirmiausia šernų, vilkų ir paprastųjų šakalų, gausą.
Paradoksalu, tačiau būtent tos pačios organizacijos, kurios šiandien naująjį projektą vadina „teroru“, jau ne vienerius metus priešinasi plėšrūnų populiacijų reguliavimui. Tuo metu Ukrainoje sparčiai didėja vilkų, paprastųjų šakalų ir lapių gausa, o Afrikinis kiaulių maras ir pasiutligė išlieka rimta grėsme tiek laukinei faunai, tiek naminiams gyvūnams.
Ne mažiau diskusijų kelia ir benamių bei sulaukėjusių šunų problema. Karas sukūrė sąlygas jų populiacijai sparčiai augti. Įvairiuose Ukrainos regionuose fiksuojama, kad sulaukėjusių šunų gaujos puola laukinius gyvūnus, naikina stirnų jauniklius, kiškius ir ant žemės perinčius paukščius. Karo zonoje ne kartą skelbta ir apie atvejus, kai šunys maitinosi žmonių palaikais. Nepaisant to, gyvūnų teisių organizacijos nepritaria efektyvesnėms šių gyvūnų populiacijos kontrolės priemonėms.
Kita jautri tema – pasiutligė. Liga ir toliau registruojama laukinių šuninių šeimos gyvūnų populiacijose bei naminiams gyvūnams, todėl plėšrūnų ir sulaukėjusių šunų gausos reguliavimas daugelyje Europos šalių laikomas ne tik gamtosaugos, bet ir visuomenės sveikatos klausimu.
Žinoma, tai nereiškia, kad įstatymo projektas Nr. 15431 neturėtų būti kritiškai vertinamas. Tokio masto reforma neišvengiamai kelia klausimų dėl atskirų nuostatų.
Tačiau Ukrainos situacija dar kartą primena, kad medžioklėje, kaip ir visose kitose srityse, sprendimus turi priimti šios srities profesionalai – mokslininkai, laukinės gyvūnijos specialistai, veterinarijos ekspertai ir už gamtos išteklių valdymą atsakingos institucijos. Nuomonės reiškimo laisvė ir emocingos diskusijos yra neatsiejama demokratinės valstybės bei necenzūruotos žiniasklaidos dalis. Tačiau jos neturėtų tapti veiksniu, lemiančiu sprendimus srityse, kurios dirba visuomenės saugumo, gamtos apsaugos ir valstybės ateities labui. Sprendimai turi būti grindžiami duomenimis, mokslu ir praktine patirtimi, o ne emocijomis ar viešųjų ryšių kampanijomis.
„Mačiau per žiūronus, kaip Meškučiuose jie šaudė tuos elnius!“ Pokalbiai apie medžioklę #91
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
