Artėjant varyminės medžioklės sezonui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad afrikinio kiaulių maro grėsmė Lietuvoje tebėra didelė. Nors aktyviausiai liga šiemet buvo nustatoma nuo sausio iki gegužės, virusas iš šalies teritorijos niekur nedingo.
Nuo birželio 1 dienos AKM nustatytas septyniolikoje savivaldybių. VMVT vertinimu, didelė tikimybė, kad šiose teritorijose virusas šiuo metu tebėra aktyvus.
Varyminės medžioklės metu žmonės, šunys ir transporto priemonės intensyviai juda po medžioklės plotus. Atvyksta svečių iš kitų rajonų, o sumedžioti šernai gabenami į dorojimo vietas. Dėl to padidėja pavojus virusą pernešti iš vienos teritorijos į kitą.
Daugiausia atvejų nustatyta gaišenose
VMVT pateiktais duomenimis, 2026 metais AKM nustatytas 1454 nugaišusiems ir 84 sumedžiotiems šernams. Iš viso tai sudaro 1538 atvejus.
Šių metų duomenys atskleidžia, kad absoliuti dauguma AKM atvejų aptinkama nugaišusiems šernams. Todėl gaišenų paieška, jų vietos užfiksavimas ir skubus pranešimas VMVT išlieka viena svarbiausių ligos kontrolės priemonių.
Ypač išsiskiria Panevėžio rajonas. Čia AKM nustatytas 1041 nugaišusiam ir trylikai sumedžiotų šernų. Panevėžio rajone užregistruoti atvejai sudaro apie 69 procentus visų šalyje nustatytų atvejų.
Tačiau tai nereiškia, kad kituose rajonuose pavojaus nėra. 2026 metais AKM nustatytas 33 Lietuvos savivaldybėse. Ligos atvejai pasklidę po centrinę, šiaurinę, rytinę ir pietinę šalies dalis.
Virusas aktyvus ir rudenį
Nuo birželio pradžios AKM patvirtintas 64 nugaišusiems ir keturiolikai sumedžiotų šernų. Daugiausia atvejų šiuo laikotarpiu užregistruota Panevėžio rajone, kuriame liga nustatyta 43 nugaišusiems ir dviem sumedžiotiems šernams.
Atvejų tarp sumedžiotų šernų taip pat nustatyta Kėdainių, Kupiškio, Lazdijų, Molėtų, Plungės, Rietavo, Skuodo, Šalčininkų ir Utenos rajonuose. Tai rodo, kad užsikrėtęs gali būti ir iš pažiūros sveikas, jokių akivaizdžių ligos požymių neturintis šernas.
Virusą dideliais atstumais gali pernešti žmonės
AKM plinta sergančiam šernui kontaktuojant su sveiku gyvūnu, taip pat per kraują, audinius, išskyras, gaišenas, užterštus pašarus ir paviršius. Užkratas gali išlikti ant avalynės, drabužių, įrankių, automobilių, priekabų ir kitos medžioklės įrangos.
VMVT ragina ypatingą dėmesį skirti medžioklės svečiams. Į medžioklę jie dažniausiai atvyksta savo automobiliais, atsiveža avalynę, aprangą, įrangą ir šunis, o varyminės medžioklės metu juda po visą medžioklės plotų vienetą.
Jeigu žmogus prieš tai medžiojo AKM paveiktoje teritorijoje ir tinkamai nenuplovė bei neišdezinfekavo savo įrangos, automobilio ar avalynės, virusas gali būti atvežtas į kitą rajoną. Todėl svečiai privalo laikytis higienos reikalavimų, o medžioklės plotų naudotojai turi kontroliuoti, kaip jų laikomasi.
Medžioklės vadovui dar prieš prasidedant medžioklei reikėtų nurodyti, kur bus statomi automobiliai, kas gabens sumedžiotus šernus, kur jie bus dorojami ir kaip bus atliekamas transporto priemonių bei įrangos valymas ir dezinfekavimas.
Kaip saugiai gabenti ir doroti šerną
Sumedžiotą šerną būtina gabenti taip, kad jo kraujas ir kiti kūno skysčiai nepatektų į aplinką. Tam reikia naudoti nepralaidžias ir lengvai plaunamas talpas, priekabas arba specialius patiesalus.
Šerno nereikėtų ilgai vilkti žeme, nes taip krauju gali būti užterštas didelis plotas. Prie sumedžioto gyvūno taip pat neturėtų rinktis visi medžioklės dalyviai. Kuo daugiau žmonių liečia laimikį ir vaikšto aplink jį, tuo didesnė užkrato išplatinimo tikimybė.
Po transportavimo ir dorojimo būtina išplauti bei išdezinfekuoti transporto priemones, priekabas, talpas, patalpas, įrankius ir kitą naudotą įrangą. Pirmiausia reikia pašalinti kraują, žemes, riebalus ir audinių likučius, o tik tada naudoti dezinfekavimo priemonę.
Baigus darbus būtina kruopščiai nuplauti ir dezinfekuoti avalynę, ypač jos padus bei protektoriaus griovelius. Užterštų drabužių ir avalynės negalima dėvėti vykstant į kitą medžioklę ar kiaulių laikymo vietą.
Ką daryti radus šerno gaišeną
Radus nugaišusį šerną, jo negalima liesti, judinti ar savarankiškai gabenti. Reikia užfiksuoti tikslią radimo vietą ir apie gaišeną pranešti VMVT telefonu 1879. Skambinant iš užsienio galima rinkti numerį +370 5 242 0108. Pranešimą taip pat galima pateikti elektroniniu paštu info@vmvt.lt arba VMVT pranešimų sistemoje.
Prie gaišenos negalima leisti šunų. Jeigu žmogus jau buvo prie jos priėjęs, grįžus būtina kruopščiai nuplauti ir dezinfekuoti avalynę bei kitą galimai užterštą įrangą.
AKM grėsmė išlieka visame regione
VMVT duomenimis, 2026 metais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje AKM nustatytas 5531 šernui. Daugiausia atvejų užregistruota Lenkijoje, kur liga patvirtinta 3301 šernui.
Lietuvoje nustatyti 1538 atvejai, Latvijoje 577, o Estijoje 115. Šie skaičiai rodo, kad AKM tebėra viso regiono problema, todėl medžiotojų, šunų, automobilių ir įrangos judėjimas tarp rajonų bei valstybių turi būti vertinamas atsakingai.
Nepamiršti trichineliozės ir šunų vakcinacijos
VMVT taip pat primena apie trichineliozės pavojų. 2026 metais Lietuvoje ištirtas 9051 šernas, o trichineliozė patvirtinta aštuoniolikai sumedžiotų gyvūnų. Liga šiemet nustatyta ir vienam bebrui.
Šernieną galima vartoti tik gavus neigiamą trichineliozės tyrimo rezultatą. Rūkymas, sūdymas, vytinimas ar šaldymas negali pakeisti laboratorinio tyrimo.
Medžioklėje naudojami šunys privalo būti paskiepyti nuo pasiutligės. Vakcinacija nėra vienkartinė visam gyvūno gyvenimui, todėl prieš sezoną būtina patikrinti šuns augintinio pase įrašytą vakcinos galiojimo terminą. Po pirminės vakcinacijos visavertis imunitetas susiformuoja per dvidešimt vieną dieną.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
