Afrikinio kiaulių maro infekuotoje teritorijoje pietryčių Suomijoje miško darbai ribojami jau nuo liepos pabaigos. Suomijos maisto tarnyba Ruokavirasto artimiausiu metu spręs, kokie papildomi apribojimai bus taikomi išplėstoje zonoje, apimančioje Kotkos, Haminos ir Pyhtää savivaldybes bei dalį Loviisos, Lapinjärvio ir Kouvolos teritorijų.
Iki 2026 metų liepos pabaigos Suomijoje nebuvo nustatyta afrikinio kiaulių maro, toliau AKM, atvejų. Situacija pasikeitė, kai šalies pietryčiuose virusas buvo patvirtintas nugaišusiems šernams. Reaguodama į naujus radinius, Suomijos maisto tarnyba Ruokavirasto palaipsniui plėtė infekuotą teritoriją ir nustatė griežtus veiklos joje apribojimus.
Rugpjūčio 28 dieną Ruokavirasto pakeitė sprendimą dėl Suomijos pietryčiuose nustatytos AKM infekuotos teritorijos ribų. Tai padaryta patvirtinus virusą suaugusiam šernui, kurio gaišena buvo aptikta lauke Hirvikoskyje, Pyhtää savivaldybėje. Radinys buvo maždaug už 40 kilometrų į vakarus nuo ankstesnės infekuotos teritorijos ribos.
Į išplėstą zoną įtrauktos visos Kotkos, Haminos ir Pyhtää savivaldybių teritorijos, taip pat dalis Loviisos, Lapinjärvio ir Kouvolos teritorijų. Remiantis rugpjūčio 31 dieną paskelbta oficialia informacija, naujojoje zonos dalyje kol kas taikomi kiaulių, šernų, jų mėsos, mėsos produktų ir genetinės medžiagos judėjimo apribojimai. Joje taip pat uždrausta medžioklė ir nustatyti laukinių gyvūnų šėrimo ribojimai.
Patekimo į teritoriją ir miško darbų apribojimai, galiojantys ankstesnėje infekuotos zonos dalyje, į naujai prijungtas teritorijas rugsėjo 1 dieną dar nebuvo perkelti. Ruokavirasto nurodė, kad išsamesni sprendimai dėl šios teritorijos bus priimti artimiausiu metu. Kartu numatyta peržiūrėti ir ankstesnėje zonos dalyje taikomus ribojimus.
Kad suvaldytume AKM, reikia investicijų į medžiotojų ūkį ir tai gali išgelbėti situaciją
Pirmieji atvejai pakeitė situaciją Suomijoje
Pirmieji oficialiai patvirtinti AKM atvejai Suomijoje nustatyti liepos pabaigoje. Tuomet Vaalimaa apylinkių miške aptikti trys nugaišę šernų jaunikliai. Liepos 30 dieną paskelbta, kad atliktais tyrimais jiems patvirtintas AKM virusas.
Reaguodama į radinius, Ruokavirasto nustatė infekuotą teritoriją, apimančią Virolahti, Miehikkälä ir pietinę Lapenrantos dalį. Griežčiausi apribojimai buvo įvesti trijų kilometrų spinduliu aplink pirmųjų gaišenų radimo vietą. Šioje teritorijoje uždrausta lankytis ne keliuose, grybauti, uogauti ir vykdyti miško darbus.
Rugpjūčio 13 dieną ribojama teritorija buvo išplėsta į šiaurę, aptikus daugiau AKM užsikrėtusių šernų. Už griežčiausiai saugomos teritorijos ribų leista vykdyti tik tam tikrus darbus, kuriems nereikalinga motorizuota technika. Tai miškų planavimas, kartografavimas, konsultacinė veikla, sodinimas, sėjimas rankomis ir žolinės augalijos tvarkymas jaunuolynuose. Taip pat leista išgabenti medieną, nukirstą dar iki ribojimų įsigaliojimo. Kitai veiklai gali būti išduodami specialūs leidimai.
Miškų savininkams gresia milijoniniai nuostoliai
Suomijos miškų pramonės federacijos Metsäteollisuus ry miškininkystės direktorius Sami Oksa teigia, kad ekonominių padarinių mastas priklausys nuo ribojimų trukmės ir teritorijos dydžio.
Organizacijos skaičiavimu, pradinėje ribojimų zonoje kasmet buvo paruošiama mažiausiai 700 tūkst. kubinių metrų apvaliosios medienos. Miškų savininkai gali netekti apie 26 milijonų eurų pajamų už nenukirstą medieną. Federacijos vertinimu, toks medienos kiekis Suomijos ekonomikai sukurtų beveik 106 milijonų eurų vertę, o užsitęsus ribojimams visoje miškų sektoriaus grandinėje gali būti prarasta beveik 900 darbo vietų.
Pietryčių Suomijos medienos perdirbimo įmonės jau dabar dalį žaliavos atsiveža iš kitų šalies regionų. Sustabdžius darbus vietos miškuose, medieną tektų gabenti dar didesniais atstumais, todėl didėtų transportavimo sąnaudos.
Miškų sektoriaus specialistų asociacijos METO pirmininkas Stefanas Borgmanas rugpjūčio viduryje skaičiavo, kad uždaryta teritorija siekia apie 150 tūkst. hektarų. Šis vertinimas pateiktas dar iki rugpjūčio 28 dienos sprendimo išplėsti infekuotą zoną. Vietos miškininkystės organizacijos jau pradėjo konsultacijas dėl darbuotojų prastovų ir galimo atleidimo.
Technikos prastovos kainuoja tūkstančius eurų
Mechanizuotos miško ruošos įmones vienijančios asociacijos Koneyrittäjät ry skaičiavimu, vieno medkirtės ir medvežės komplekto prastova per vieną darbo pamainą kainuoja apie 1700 eurų per dieną. Dirbant dviem pamainomis nuostoliai gali siekti 3400 eurų per dieną.
Asociacijos vykdomasis direktorius Matti Peltola pabrėžia, kad rangovai negali tiesiog perkelti technikos už infekuotos teritorijos ribų. Miško mašinų darbai planuojami pagal ilgalaikes metines sutartis, o objektai kitose teritorijose jau būna paskirstyti kitiems rangovams.
Asociacija prašo Ruokavirasto ir Suomijos valdžios institucijų aiškiai apibrėžti, kas atlygins dėl priverstinių prastovų patirtus nuostolius. Kaip pavyzdys nurodoma Švedija, kur per panašų AKM protrūkį rangovų nuostoliai buvo kompensuojami valstybės lėšomis.
Miškuose lieka nebaigti darbai ir nukirsta mediena
Pietryčių Suomijos miškų valdymo asociacijos Metsänhoitoyhdistys Kaakko vykdomasis direktorius Jarmo Haimila teigia, kad asociacijos prižiūrimoje teritorijoje nebaigta mažiau nei dešimt kirtaviečių. Miškuose liko daugiau kaip tūkstantis kubinių metrų iki draudimo nukirstos medienos.
Ilgai neišgabenta mediena gali pradėti mėlynuoti. Šį spalvos pakitimą sukelia medieną pažeidžiantys grybai. Nors jie nebūtinai pablogina medienos mechanines savybes, pakitusi spalva mažina dalies sortimentų komercinę vertę.
Nustatyta infekuota teritorija driekiasi Suomijos įlankos pakrante. Kotkoje ir Haminoje veikia medienos, celiuliozės ir popieriaus eksportui svarbūs uostai. Jeigu papildomi ribojimai paveiktų medienos transportavimą ar uostų veiklą, padarinius galėtų pajusti ne tik Suomijos miškų sektorius.
Europos Komisija nustatė laikinąsias priemones
2026 metų rugpjūčio 5 dieną Europos Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2026/1937 dėl tam tikrų laikinųjų neatidėliotinų priemonių, susijusių su AKM Suomijoje. Sprendimu Suomija įpareigota nustatyti infekuotą teritoriją ir taikyti joje Europos Sąjungos teisės aktuose numatytas ligos kontrolės priemones.
Šios priemonės skirtos sumažinti tikimybę, kad virusas bus perneštas su šernais, kiaulėmis, jų produktais, transporto priemonėmis, miško technika ar žmonių naudojamu inventoriumi.
Kodėl virusas nustatytas būtent šiame regione
Pietryčių Suomija ribojasi su Rusija, o šernai gali judėti per sausumos sieną ir vandens telkinius. Vis dėlto oficialiame Ruokavirasto pranešime konkreti viruso patekimo į Suomiją priežastis nenurodyta. Epidemiologinis tyrimas tęsiamas, todėl šiuo metu negalima patvirtinti, ar užkratas pateko su migruojančiais šernais, žmonių veikla, transportu ar kitu būdu.
Medžioklė primena, kad AKM žmonėms nepavojingas, tačiau yra labai pavojinga kiaulių ir šernų virusinė liga. Virusas gali ilgai išlikti kraujyje, gaišenose, mėsoje, dirvožemiu užterštame inventoriuje, avalynėje ir transporto priemonėse. Dėl šios priežasties infekuotose teritorijose ribojama ne tik medžioklė, bet ir kita veikla, galinti išbaidyti šernus arba pernešti užkrėstą biologinę medžiagą.
Parengta pagal Suomijos maisto tarnybos Ruokavirasto, Europos Komisijos ir Suomijos miškų sektoriaus organizacijų informaciją.
Šaltiniai atskirai: Suomijos maisto tarnybos pranešimas apie išplėstą infekuotą teritoriją, Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2026/1937.
Šaltiniai atskirai: Suomijos maisto tarnybos pranešimas apie išplėstą infekuotą teritoriją, Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2026/1937.” rel=”noopener” target=”_blank”>Suomijos maisto tarnybos pranešimas apie išplėstą infekuotą teritoriją, Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2026/1937.
34 trofėjai Afrikoje, moterys seka medžiotoją, o krokodilas nevalgomas? Pokalbiai apie medžioklę #94
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
