Tuo metu, kai Lietuvoje kalbama apie visuotinę gynybą ir piliečių praktinį pasirengimą, viena žinomiausių šalies šaudyklų pranešė ankstesne apimtimi nebeveiksianti. Per daugelį metų sukurta treniruotėms ir varžyboms skirta infrastruktūra bus išparduodama, o Medžiotojų sostinė liks veikti vieno hektaro teritorijoje.
Žurnalas Medžioklė jau rašė apie šaudyklos veiklos sustabdymą ir galimas jo pasekmes. Krašto apsaugos ministerija civilinių šaudyklų tinklo ribojimą vertina kaip neigiamą veiksnį visuotinei gynybai ir pabrėžia praktinių šaudymo įgūdžių reikšmę visuomenės pasirengimui.
Medžiotojų sostinės įkūrėjas Vidas Silvestravičius savo Facebook paskyroje pasidalijo sunkiu sprendimu ankstesne apimtimi šaudyklos nebeišlaikyti ir paaiškino tokio sprendimo priežastis.
Kiekviena veikla turi turėti tikslą
Vidas Silvestravičius savo kreipimąsi pradeda nuo keturių dalykų, be kurių, jo įsitikinimu, jokia veikla negali būti prasminga.
„Kiekviena veikla turi turėti Tikslą, Prasmę, Palaikymą ir Naudą, kitu atveju ji beprasmė.
Ilgus metus turėjome Tikslą būti angliškojo sportingo šaudymo uostu Lietuvoje, buvome šio sporto pradininkai, vystytojai ir siela, užauginome šimtus šaulių siekiančią šio sporto bendruomenę.“
Per daugelį veiklos metų Medžiotojų sostinė tapo kur kas daugiau nei komercine šaudykla. Čia treniravosi medžiotojai, sportininkai, šauliai ir pareigūnai. Čia buvo organizuojamos nacionalinės bei tarptautinės varžybos, mokymai ir renginiai. Šaudykla sudarė galimybes saugiai ir teisėtai mokytis elgtis su ginklais bei nuolat tobulinti praktinius įgūdžius.
„Sportinė veikla mums suteikė Prasmę augti, tobulėti ir taip sudaryti maksimaliai geras sąlygas Lietuvos sportininkams pasiruošti nacionalinėms ir tarptautinėms varžyboms. Mūsų šaudykloje karjerą pradėjo ir įgūdžius tobulino dešimtys šiuo metu geriausių Lietuvos šaulių, tarp kurių yra ir pasaulio medalių laimėtojų“, rašo Vidas Silvestravičius.
Šaudyklos vadovas pabrėžia, kad visus šiuos metus buvo jaučiamas didžiulis šaulių bendruomenės palaikymas. Būtent jis skatino nesustoti, plėsti infrastruktūrą, investuoti ir kurti sąlygas, kurių Lietuvoje iki tol nebuvo.
Ne viskas buvo daroma dėl pelno
Didžiulės teritorijos, darbuotojų ir gausios sporto renginiams bei treniruotėms skirtos įrangos išlaikymas ne visada buvo komerciškai naudingas. Vis dėlto veiklą pateisino kiti tikslai.
„Veiklos Nauda išlaikant didžiulę šaudyklos teritoriją, darbuotojus ir gausią įrangą, skirtą sporto renginiams bei treniruotėms, ne visada būdavo komerciškai naudinga. Tačiau Tikslas būti geriausiems, Prasmė garsinti savo kraštą ir šalį, šaulių bendruomenės Palaikymas visada kompensuodavo įdėtas pastangas ir darbą.“
Tai svarbu prisiminti šiandien, kai šaudyklos istoriją bandoma sutalpinti į formalią diskusiją apie vieno dokumento trūkumą. Kalbama ne vien apie ūkinės veiklos subjektą. Kalbama apie daugelį metų kurtą sporto ir praktinio rengimo infrastruktūrą, kurios valstybė pati nesukūrė, tačiau kuria naudojosi šimtai žmonių.
Uždarius šaudyklą išnyko ir prasmė
Šaudyklos veikla buvo sustabdyta dėl neatliktų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, neplaninis patikrinimas pradėtas 2025 metų gruodį ir baigtas 2026 metų balandį. Nustačius, kad šaudyklos veiklai nebuvo atliktos būtinos procedūros, įmonei pateiktas privalomasis nurodymas sustabdyti veiklą.
Šaudyklos savininkai neginčijo pačios pareigos sutvarkyti dokumentus. Esminis klausimas buvo kitas. Kodėl ilgus metus veikusiam objektui nebuvo suteiktas protingas terminas trūkumams pašalinti ir kodėl veikla buvo sustabdyta nedelsiant?
Pasak Vida Silvestravičiaus, uždarius šaudyklą ankstesni tikslai tapo nebeįmanomi.
„Uždarius šaudyklą dėl biurokratinio PAV dokumento neturėjimo, Tikslai tapo nebeįmanomi, kartu išnyko ir Prasmė. Prasmė remti, vystyti sportą, atiduodant tam mūsų šeimos laiką, pastangas ir lėšas. Neturint valstybės institucijų ir savivaldybės palaikymo, nepasiekiamas Tikslas tėra iliuzija, beprasmiškai eikvojant energiją.“
Šaudyklos komanda teikė dokumentus poveikio aplinkai vertinimo atrankai ir, pasak jos vadovo, tam jau išleido tūkstančius eurų. Buvo tikimasi kuo greičiau atnaujinti veiklą ir dar suspėti surengti Lietuvos angliškojo sportingo čempionatą, kurį Medžiotojų sostinė tradiciškai organizuodavo daugiau kaip dešimtmetį.
Tačiau šių planų įgyvendinti nepavyks.
Šaudyklai nurodyta atlikti visą poveikio aplinkai vertinimą
Vidas Silvestravičius pranešė, kad, atsižvelgusi į kelių institucijų ir Kėdainių rajono savivaldybės pastabas, Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą, jog PAV atrankos procedūros nepakanka ir turi būti atliekamas visas poveikio aplinkai vertinimas.
„Visa PAV procedūra yra vienų trejų metų procesas, kainuojantis dešimtis tūkstančių eurų. Tai procedūra su daugybe beprasmių ginčų, įrodinėjimų, nervų gadinimo, gal net teismo procesų, be jokių garantijų, kad ją pabaigus šaudyklos veikla taps įmanoma.“
Šis proceso trukmės ir išlaidų vertinimas yra šaudyklos vadovo pateikta pozicija. Tačiau jo sprendimą nulėmė ne vien pinigai. Kaip pats pabrėžia, kaina, kurią reikėtų sumokėti, yra kur kas didesnė.
„O kur dar tebevykdomas šaudyklų veiklos ribojimas, reikalavimų kėlimas, nesiliaujantys skundai ir jokio palaikymo iš valstybės. Dabartinė teisinė aplinka ir elgesys su veikiančiomis šaudyklomis daro tolesnę veiklą nebeįmanomą. Kaina, ir tai nėra pinigai, kurią turėtume sumokėti norėdami toliau veikti, neverta to, dėl ko dirbome. Nebėra Prasmės dirbti, jei esu ujamas ir nepageidaujamas.“
Sprendimas priimtas
Medžiotojų sostinės komanda priėmė nelengvą, tačiau, kaip matyti iš paskelbto kreipimosi, galutinį sprendimą. Dokumentai visai PAV procedūrai nebebus teikiami. Šaudyklos ankstesnės apimties išlaikyti nebebus siekiama.
„Nebesieksime išlaikyti šaudyklos tokios apimties, kokią buvome sukūrę, nebeįrodinėsime, kad esame reikalingi. Išparduodame viską, kas buvo sukurta per daugelį metų sportui, liekame dirbti vieno hektaro plote ir, kaip daugelis uždarytų ar pridarytų šaudyklų, lauksime geresnių laikų.“
Parduodama dalis šaudymo mašinėlių ir kitos sporto renginiams naudotos įrangos. Pasak šaudyklos vadovo, turima beveik visa Promatic produkcija. Besidomintiems žadama suteikti konsultacijas ir padėti išsirinkti reikalingą įrangą.
„Liekame su švaria sąžine ir siekiu dirbti turint Tikslą, Prasmę, Palaikymą ir Naudą. Ačiū tiems, kurie palaikėte ir buvote kartu per mūsų gyvavimo laikus. Užsukite kavos važiuodami pro šalį“, rašo Vidas Silvestravičius.
Ką valstybė laimėjo
Šios istorijos pabaigoje sunku išvengti klausimo, ką valstybė iš tiesų pasiekė.
Ar buvo sustiprintas visuomenės saugumas? Ar pagerėjo šalies pasirengimas krizei? Ar atsirado daugiau vietų, kuriose piliečiai gali mokytis saugiai naudotis ginklais? Ar buvo sustiprintas sportas, regiono ekonomika ir visuotinė gynyba?
Rezultatas matomas jau dabar. Darbuotojai buvo atleisti arba išleisti atostogų, sporto infrastruktūra mažinama, varžybų organizavimo galimybės prarandamos, o daugelį metų kaupta įranga išparduodama.
Krašto apsaugos ministerija pati pripažino, kad civilinių šaudyklų tinklo ribojimas yra neigiamas veiksnys visuotinei gynybai. Ministerija kalba apie būtinybę plėsti infrastruktūrą, šalinti teisines kliūtis ir kurti pilietiškumo erdves, kuriose žmonės galėtų mokytis ne tik pirmosios pagalbos, pilietinio pasipriešinimo ar bepiločių orlaivių valdymo, bet ir praktinių šaudymo įgūdžių.
Tačiau kol planuojama kurti naujas erdves, jau sukurta ir veikianti infrastruktūra stumiama į užribį.
Šiandien valstybė gali sakyti, kad viskas atlikta pagal galiojančius teisės aktus. Kiekviena institucija gali pateikti savo procedūrų, pastabų, vertinimų ir sprendimų sąrašą. Tačiau už visų dokumentų lieka labai konkretus rezultatas. Viena svarbiausių Lietuvos sportinio šaudymo vietų traukiasi, išparduoda įrangą ir atsisako kovoti dėl veiklos ankstesne apimtimi.
Grėsmė Lietuvai kyla iš Rytų. Valstybė ragina piliečius ruoštis, stiprinti atsparumą, mokytis ginti savo kraštą ir įsitraukti į visuotinę gynybą. Tačiau tuo pat metu jos pačios sistema sunaikina žmonių motyvaciją ir infrastruktūrą, kuri buvo kuriama beveik du dešimtmečius.
Pastatyti naują šaudyklą galima. Nupirkti naują įrangą taip pat galima. Tačiau neįmanoma greitai atkurti per daugelį metų užaugintos bendruomenės, sukauptos patirties, pasitikėjimo ir žmonių noro savo lėšomis bei darbu kurti tai, ko reikia visai valstybei.
Kai žmogus, beveik du dešimtmečius kūręs vieną geriausių šaudyklų Baltijos šalyse, viešai pasako, kad jaučiasi ujamas ir nepageidaujamas, tai nėra vien privataus verslo problema. Tai labai rimtas pranešimas visuomenei ir valdininkams, kurių sprendimai turi pasekmes.
Šiuo atveju pasekmė yra ne dar vienas sutvarkytas dokumentas. Pasekmė yra mažesnė, silpnesnė ir prasčiau pasirengusi Lietuva.
Pusė jenoto, vilkai atima elniams maistą, o lūšis laužo kamerą. Miško naujienos #29
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
