Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje netyla diskusijos dėl civilinių šaudyklų ateities. Plačiai aptariama situacija, susijusi su Medžiotojų sostine, kuri per daugelį metų tapo ne tik šaudymo sporto centru, bet ir vieta, kur treniravosi medžiotojai, sportininkai, šauliai, pareigūnai bei visi norintys saugiai ir teisėtai lavinti šaudymo įgūdžius. Šių metų pradžioje įsigalioję teisės aktų pakeitimai sukėlė didelį nerimą šaudyklų bendruomenėje. Pagal naują reguliavimą objektams, kurių veikla neatitinka poveikio aplinkai vertinimo reikalavimų, veikla gali būti stabdoma nedelsiant.
Tai reiškia ne tik finansinius nuostolius, neįvykdytus įsipareigojimus partneriams ar prarastas darbo vietas. Tokiose situacijose nukenčia ir klientai, kurie planuoja treniruotes, sporto renginius ar varžybas. Tačiau ši istorija iškėlė kur kas platesnį klausimą. Kokią vietą šaudyklos užima valstybės saugumo sistemoje ir ar jų uždarymas neprieštarauja šiandieninei Lietuvos gynybos politikai?
Siekdami išsiaiškinti, kaip šaudyklų uždarymą vertina nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija, kreipėmės į Krašto apsaugos ministeriją.
Šaudyklos “Medžiotojų sostinė” likimas yra pavyzdys kitoms šaudykloms. Kodėl ji buvo uždaryta ir kas bus toliau?
Šaudyklų tinklo ribojimas silpnina visuotinę gynybą
Krašto apsaugos ministerijos atsakymas buvo gana aiškus. Ministerija civilinių šaudyklų tinklo ribojimus vertina kaip neigiamą veiksnį visuotinei gynybai. Pasak KAM, galimybė piliečiams įgyti ir palaikyti praktinius šaudymo įgūdžius yra tiesiogiai susijusi su visuomenės pasirengimu valstybės gynybai.
Ministerijos vertinimu, siekiant stiprinti visuotinę gynybą būtina ne mažinti šaudyklų skaičių, o plėtoti jų infrastruktūrą. Tam reikalinga bendra politinė valia, institucijų bendradarbiavimas ir nuoseklus darbas mažinant teisines kliūtis šaudyklų steigimui bei veiklai. Kartu būtina užtikrinti aiškų ir stabilų teisinį reglamentavimą, kad tokie objektai galėtų veikti ir planuoti savo ateitį.
Būtent dėl šios priežasties ministerija yra sudariusi tarpinstitucinę darbo grupę, kuri nagrinėja šaudyklų ir tirų veiklos klausimus. Darbo grupė rinko informaciją apie esamą civilinių šaudyklų infrastruktūrą, vertino jos plėtros poreikį bei analizavo teisinį reguliavimą, susijusį su šaudyklų steigimu ir veikla. Jos užduotis buvo ne tik įvertinti situaciją, bet ir pateikti siūlymus, kaip mažinti teisines kliūtis.
Svarbu tai, kad darbo grupėje dalyvauja ne tik krašto apsaugos sistemos institucijos. Prie bendro stalo dirba Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos bei joms pavaldžių institucijų atstovai. Taip pat įtrauktos Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija, Vidaus ir lauko šaudyklų asociacija, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacija, Lietuvos ginklų savininkų asociacija bei kitos organizacijos.
Vien jau toks dalyvių spektras rodo, kad šaudyklų klausimas šiandien nėra vien sporto ar verslo problema. Jis tiesiogiai susijęs su visuomenės pasirengimu krizėms ir valstybės gynybai.
Probleminių vilkų biznis, šaudyklų uždarymas ir kompensacijos už žalą. Pokalbiai apie medžioklę #86
Pilietiškumo erdvės ir nauja gynybos infrastruktūra
Kalbėdama apie ilgalaikius sprendimus, Krašto apsaugos ministerija pristato vadinamųjų pilietiškumo erdvių koncepciją. Tai specializuotos daugiafunkcės erdvės, kurios būtų kuriamos Lietuvos savivaldybėse ir skirtos stiprinti gyventojų pasirengimą visuotinei gynybai, pilietiškumą bei bendruomeniškumą.
Ministerija pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta vietų, kuriose vienoje vietoje būtų galima organizuoti pilietinio pasipriešinimo mokymus, pirmosios medicinos pagalbos kursus, seminarus valstybės gynybos klausimais ir kitą pasirengimo veiklą. Kartu pabrėžiama ir kita problema – daugelyje savivaldybių trūksta šaudyklų bei bepiločių orlaivių valdymo aikštelių.
Dėl šios priežasties gyventojų galimybės įgyti ir tobulinti praktinius įgūdžius yra ribotos. Ministerijos planuose numatyta iki dešimties tokių pilietiškumo erdvių įvairiose Lietuvos apskrityse. Projektai galėtų būti įgyvendinami panaudojant esamą savivaldybių infrastruktūrą arba kuriant naujus objektus savivaldybių valdomuose sklypuose.
Finansavimo modelis taip pat rodo šių projektų svarbą. Iki pusės investicijų finansuotų Krašto apsaugos ministerija, o likusią dalį skirtų savivaldybės. Numatyta galimybė į projektų įgyvendinimą įtraukti ir partnerius.
KAM vertinimu, tokios erdvės suteiktų daugiau galimybių šauliams, medžiotojams, kariams bei pareigūnams stiprinti savo kompetencijas, o Lietuvos kariuomenei būtų lengviau įtraukti piliečius į valstybės gynybos veiklas.
Kokią vietą valstybės gynyboje užima medžiotojai
Diskusijose apie visuotinę gynybą dažnai minimi ir medžiotojai. Visuomenėje neretai keliamas klausimas, ar ši bendruomenė galėtų atlikti ypatingą vaidmenį krizės ar karo atveju.
Krašto apsaugos ministerija pažymi, kad medžiotojai, kaip ir visi kiti Lietuvos piliečiai, karo atveju gali būti svarbi valstybės gynybos sistemos dalis. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą jie būtų šaukiami tarnauti Lietuvos kariuomenės vienetuose kaip karo prievolininkai.
Specialaus rengimo, kuris būtų skirtas tik medžiotojams, šiuo metu nėra numatyta. Tačiau ministerija pabrėžia, kad medžiotojai turi vertingų praktinių įgūdžių, kurie gali būti panaudoti valstybės gynybai. Tai gebėjimas saugiai elgtis su ginklais, orientuotis vietovėje, veikti sudėtingomis gamtinėmis sąlygomis ir pažinti savo gyvenamą teritoriją.
Ministerijos vertinimu, būtent šios kompetencijos gali būti naudingos įvairiose valstybės gynybos užduotyse.
Karo komendantūros ir praktinis pasirengimas
Tiems piliečiams, kurie nėra aktyviajame kariuomenės rezerve ar civilinio mobilizacinio personalo rezerve, siūloma galimybė ruoštis tarnybai karo komendantūrose. KAM pabrėžia, kad ši sistema leidžia piliečiams prisidėti prie valstybės gynybos savo gyvenamosiose savivaldybėse.
Būtent čia ministerija mato galimybę panaudoti ir medžiotojų sukauptą patirtį. Tarnyba karo komendantūrose leidžia pritaikyti praktinius šaudymo, orientavimosi ir vietovės pažinimo įgūdžius realioms užduotims.
Specialiai medžiotojams skirtų pratybų Lietuvos kariuomenė neorganizuoja, tačiau medžiotojai gali dalyvauti aktyviojo rezervo mokymuose, karo komendantūrų kursuose bei kituose pasirengimo projektuose. Į karo komendantūrų tarnybą įsitraukę piliečiai mokomi vykdyti objektų apsaugą, įrengti kontrolės postus ir atlikti įvairias užnugario gynybos funkcijas.
Ministerijos duomenimis, nuo 2024 metų rudens jau apmokyta daugiau kaip pusantro tūkstančio komendantūrų rezervo karių. Šiemet planuojama į bazinius kursus ir įgūdžių atnaujinimo programas pakviesti dar po pusantro tūkstančio aktyvių piliečių.
Medžiotojų organizacijų nariai kartu su šauliais taip pat gali dalyvauti regioninėse civilinės saugos ir mobilizacinėse pratybose, kurios organizuojamos bendradarbiaujant su savivaldybėmis.
Kas nutiktų X valandą
Kalbėdama apie galimą krizės ar karo situaciją, Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad Lietuvoje jau egzistuoja aiškus teisinis modelis, kaip būtų organizuojamas piliečių dalyvavimas valstybės gynyboje.
Paskelbus mobilizaciją ir karo padėtį savarankiškos ginkluotos grupės negalėtų veikti. Karo prievolininkai būtų šaukiami į Lietuvos kariuomenę, o prie valstybės gynybos norintys prisidėti piliečiai galėtų jungtis prie karo komendantūrų.
Komendantiniuose vienetuose tarnaujantys asmenys vykdytų Lietuvos kariuomenės vado nurodymus konkrečioje teritorijoje. Siekiant užtikrinti jų teisinį statusą pagal tarptautinę teisę, jiems suteikiami specialūs Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos skiriamieji ženklai.
Visa informacija apie galimus tarnybos būdus skelbiama portale Karys.lt. Piliečiai taip pat gali kreiptis į regioninius Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinius, kur suteikiama informacija apie registraciją, sveikatos patikras, asmeninių ginklų naudojimo suderinamumą bei kitas praktines detales.
Vienos šaudyklos istorija tapo nacionalinės reikšmės klausimu
Šiandien Medžiotojų sostinės istorija jau seniai peržengė vienos šaudyklos problemos ribas. Per daugelį metų čia buvo organizuojamos tarptautinės šaudymo varžybos, treniruotės, edukaciniai renginiai vaikams ir jaunimui, populiarinamas šaudymo sportas bei saugus ginklų naudojimas.
Objektas pritraukdavo dalyvius iš Lietuvos ir užsienio, generavo pajamas regionui, kūrė darbo vietas ir mokėjo mokesčius valstybei. Šiandien viena moderniausių Europos Sąjungos šaudyklų yra sustabdyta dėl teisinių problemų.
Kas bus toliau, kol kas nėra aišku. Artėja vasaros atostogų laikotarpis, todėl lieka atviras klausimas, ar Seimas spės priimti reikalingus įstatymo pakeitimus, kurie leistų atnaujinti šaudyklos veiklą.
Tačiau jau dabar akivaizdu viena. Jei pati Krašto apsaugos ministerija šaudyklų infrastruktūrą laiko svarbia visuotinės gynybos dalimi, diskusija apie jų uždarymą nebegali būti vertinama vien kaip aplinkosaugos ar verslo klausimas. Tai kartu yra ir valstybės saugumo klausimas.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
