Lietuviai yra ne mažiau aistringi uogautojai nei grybautojai. Vasarą miškuose renkamos mėlynės, o prasidėjus rudeniui žmonės ieško bruknių ir spanguolių. Miške praleidžiama ne viena valanda, todėl natūralu, kad kartais norisi paragauti ką tik surastų uogų. Jos atrodo švarios, šviežios ir visiškai nepavojingos.
Tačiau plika akimi nematomi parazitų kiaušinėliai gali patekti ne tik ant žemės, bet ir ant uogų, grybų, daržovių bei nukritusių vaisių. Vienas pavojingiausių tokiu būdu plintančių parazitų yra alveokokas Echinococcus multilocularis. Jį platina lapės, usūriniai šunys, vilkai ir užsikrėtę naminiai šunys.
Žmogui šis parazitas gali sukelti alveolinę echinokokozę. Tai sunki liga, kuri daugelį metų gali vystytis beveik be jokių požymių. Dažniausiai pirmiausia pažeidžiamos kepenys, tačiau parazito suformuoti dariniai gali išplisti ir į kitus organus.
Echinokokų suformuotus darinius, taip pat ir esančius galvos smegenyse, galima pašalinti tik chirurginiu būdu.
Kaip lapės ir usūriniai šunys užteršia aplinką
Alveokoko vystymosi cikle dalyvauja plėšrūnai ir smulkieji graužikai. Pelės bei kiti graužikai užsikrečia prariję aplinkoje esančių parazito kiaušinėlių. Lapė, usūrinis šuo ar naminis šuo užsikrečia suėdęs tokį graužiką.
Plėšrūno žarnyne išsivysto vos kelių milimetrų ilgio kaspinuočiai. Jie išskiria daugybę mikroskopinių kiaušinėlių, kurie su gyvūno išmatomis patenka į aplinką. Patekę į dirvožemį, vandenį ar ant augalų kiaušinėliai gali išlikti pavojingi ilgą laiką, ypač vėsioje ir drėgnoje aplinkoje.
Žmogus šiame cikle tampa atsitiktiniu tarpiniu šeimininku. Užsikrečiama ne nuo lapės įkandimo ir ne valgant lapių ar usūrinių šunų mėsą. Pavojus kyla prarijus mikroskopinių kiaušinėlių. Jie gali patekti į burną su užterštomis uogomis, daržovėmis, vandeniu, nešvariomis rankomis arba po kontakto su užsikrėtusiu gyvūnu ar jo kailiu.
Patekęs į žmogaus organizmą parazitas žarnyne neišauga į suaugusį kaspinuotį. Iš kiaušinėlio išsilaisvinusi lerva prasiskverbia pro žarnyno sienelę ir su krauju dažniausiai nukeliauja į kepenis. Ten ji pradeda formuoti į naviką panašų, aplinkinius audinius pažeidžiantį darinį.
Alveolinės echinokokozės slaptasis laikotarpis gali trukti nuo penkerių iki penkiolikos metų. Negydoma liga progresuoja ir gali būti mirtina. Gydymas dažnai būna ilgas ir sudėtingas, kartais reikia didelės apimties operacijos bei daugelį metų vartojamų vaistų.
Parazitų rasta Latvijoje ir Estijoje tirtose uogose
2025 metais moksliniame žurnale International Journal of Food Microbiology paskelbti dviejų tarptautinių tyrimų, atliktų įgyvendinant projektą MEmE, rezultatai. Mokslininkai tyrė įvairiose Europos šalyse, taip pat Tunise ir Pakistane, surinktus salotų, kitų lapinių daržovių ir uogų mėginius. Tyrime dalyvavo daugelio valstybių mokslo institucijos, tarp jų Tartu universitetas ir Latvijos mokslininkai.
Septyniose tirtose Europos šalyse, kuriose paplitęs Echinococcus multilocularis, parazitas aptiktas 5,4 procento braškių ir 7,3 procento mėlynių mėginių.
Didžiausias užterštų braškių mėginių rodiklis Europoje nustatytas Estijoje. Echinococcus multilocularis aptiktas penkiuose iš trisdešimties mėginių, taigi 16,7 procento tirtų Estijos braškių.
Latvijoje parazitas aptiktas keturiuose iš trisdešimties braškių mėginių. Tai sudarė 13,3 procento. Toks pats rezultatas gautas ištyrus Latvijos mėlynes. Parazitas taip pat aptiktas keturiuose iš trisdešimties mėginių.
Šie duomenys svarbūs ne tik sodininkams. Jie parodo, kad plėšrūnų išskiriami parazitai gali patekti ir ant žmonių maistui auginamų uogų. Užteršimo šaltinis nebūtinai turi būti tiesiai šalia uogų krūmo paliktos lapės ar usūrinio šuns išmatos.
Kiaušinėlius aplinkoje gali paskleisti lietus, paviršinis vanduo, gyvūnų judėjimas, vabzdžiai ir paukščiai. Jie gali būti pernešami ir su užterštu dirvožemiu.
Parazitų aptikta ir ant miške surinktų uogų
Laukinių uogų keliamas pavojus nėra vien teorinis. Lenkijoje atliktame tyrime buvo tiriami vaisiai, daržovės ir grybai, surinkti Varmijos Mozūrų regione, kuriame Echinococcus multilocularis yra plačiai paplitęs tarp lapių.
Mokslininkai ištyrė miške surinktas avietes, spanguoles, mėlynes ir bruknes. Echinococcus multilocularis aptiktas 9,4 procento tirtų miško uogų mėginių. Parazitas taip pat nustatytas dvidešimtyje procentų auginamų aviečių mėginių.
Šis tyrimas buvo vienas pirmųjų, tiesiogiai parodžiusių, kad echinokokų gali būti aptinkama ant žmonių vartojamų vaisių, daržovių, grybų ir laukinių uogų. Vėlesnių tyrimų rezultatai skirtingose šalyse nebuvo vienodi. Vienur parazitas ant uogų aptiktas, kitur visi tirti mėginiai buvo neigiami. Tačiau Latvijoje ir Estijoje gauti rezultatai patvirtino, kad kai kuriose vietovėse užterštų uogų dalis gali būti gana didelė.
Lietuvoje atlikto tyrimo, kuris leistų pasakyti, kokia dalis mūsų miškuose surinktų mėlynių, bruknių ar spanguolių yra užteršta alveokokais, kol kas nepavyko rasti. Tačiau Lietuva nėra nuo aplinkinių šalių atskirta sala. Mūsų miškuose gyvena tie patys parazitą galintys platinti gyvūnai, o echinokokozės atvejų registruojama ir tarp žmonių.
Todėl negalima teigti, kad Lietuvoje kiekviena miško uoga kelia pavojų, tačiau nėra pagrindo atmesti pačios užteršimo galimybės.
Suomiai patikrino, ar kiaušinėliai iš tiesų patenka ant uogų
Mokslininkams neužteko vien nustatyti parazito pėdsakus jau surinktuose produktuose. Suomijoje buvo atlikti eksperimentai, siekiant išsiaiškinti, ar kaspinuočių kiaušinėliai realiomis miško sąlygomis gali patekti ant mėlynių ir bruknių.
Dėl pavojaus tyrėjams ir aplinkai eksperimente naudoti ne žmogui pavojingo alveokoko, bet kito tos pačios kaspinuočių šeimos parazito Taenia laticollis kiaušinėliai. Šio parazito kiaušinėliai savo sandara ir fizinėmis savybėmis panašūs į echinokokų kiaušinėlius, todėl juos galima naudoti kaip saugesnį modelį tiriant plitimą aplinkoje.
Viename eksperimente kiaušinėlių suspensija buvo paskleista miško ploteliuose, kuriuose augo mėlynės ir bruknės. Po paros uogos buvo surinktos ir ištirtos. Kaspinuočių kiaušinėlių rasta visuose dešimtyje mėlynių mėginių ir dešimtyje iš vienuolikos bruknių mėginių.
Tai parodė, kad ant miško paklotės bei žemų krūmelių patekę kaspinuočių kiaušinėliai gali išlikti ant uogų ir kartu su jomis patekti į rinkėjo krepšelį.
Kitame Suomijoje atliktame tyrime mokslininkai siekė išsiaiškinti, kaip toli kiaušinėliai gali pasklisti nuo užterštų lapės išmatų. Eksperimentinės išmatos buvo padėtos natūralioje miško aplinkoje, o aplink jas augančios uogos vėliau ištirtos.
Kiaušinėlių aptikta ant savvaļas ogų net iki dvylikos metrų nuo jų pirminio šaltinio. Vadinasi, pavojinga gali būti ne tik uoga, auganti prie aiškiai matomų išmatų. Kiaušinėlius toliau paskleidžia lietus, smulkūs gyvūnai ir kiti aplinkos veiksniai.
Ar aukščiau augančios uogos yra saugios
Kartais teigiama, kad galima ramiai valgyti uogas, augančias aukščiau nei trisdešimt ar penkiasdešimt centimetrų nuo žemės. Tačiau moksliniais tyrimais patvirtinta saugi aukščio riba nėra nustatyta.
Suprantama, kad žemai augančios mėlynės, bruknės ir spanguolės dažniau liečiasi su dirvožemiu, lietaus ištaškytais nešvarumais ir žemės paviršiumi judančiais gyvūnais. Tačiau kiaušinėliai aplinkoje gali būti pernešami įvairiais būdais. Todėl vien uogos aukštis negali garantuoti, kad ji visiškai švari.
Mažesnę su dirvožemiu susijusio užteršimo riziką kelia sveikas vaisius, nuskintas tiesiai nuo medžio. Tačiau nuo žemės surinkti obuoliai, kriaušės ir kiti vaisiai turi būti vertinami taip pat atsargiai kaip žemai augančios uogos ar daržovės.
Ar nuplovus uogas galima jaustis saugiai
Vien uogų nuplovimas negarantuoja apsaugos nuo echinokokozės. Mikroskopiniai parazito kiaušinėliai, patekę ant uogų, daržovių, grybų ar vaisių paviršiaus, gali ant jo išlikti. Vanduo jų nesunaikina, todėl net kruopščiai nuplauto produkto negalima laikyti visiškai saugiu.
Suomijoje atlikti eksperimentai parodė, kad kaspinuočių kiaušinėliai išlieka ant miško mėlynių ir bruknių. Tačiau iki šiol nėra atlikta pakankamai tyrimų, kurie parodytų, kokią dalį Echinococcus kiaušinėlių nuo skirtingų uogų paviršiaus pašalina įprastas plovimas tekančiu vandeniu. Todėl negalima garantuoti, kad plaunant bus pašalinti visi ant produkto patekę kiaušinėliai.
Sveikatos institucijos vis tiek rekomenduoja miško uogas, grybus, lauke augintas daržoves, salotas ir nuo žemės surinktus vaisius kruopščiai plauti. Tai svarbi bendrosios higienos priemonė, tačiau nuo echinokokų patikimiau apsaugo terminis apdorojimas. Todėl oficialiose rekomendacijose nurodoma rizikingus produktus ne tik plauti, bet, jei įmanoma, virti arba kitaip pakankamai įkaitinti.
Šaldiklis nuo echinokokų neapsaugo
Echinokokų kiaušinėliai turi storą, aplinkos poveikiui atsparų apvalkalą. Vėsioje ir drėgnoje aplinkoje jie gali išlikti ilgai. Įprastas uogų užšaldymas buitiniame šaldiklyje nėra patikimas būdas juos sunaikinti.
Eksperimentuose kiaušinėliai žuvo tik veikiami maždaug minus 70 ar minus 80 laipsnių temperatūros nustatytą laiką. Tokių sąlygų buitinis šaldiklis nesudaro. Todėl neplautų uogų užšaldymas jų nepaverčia saugiomis.
Patikimiausias būdas sunaikinti parazito kiaušinėlius yra pakankamas kaitinimas. Kanados visuomenės sveikatos institucija nurodo, kad Echinococcus granulosus kiaušinėliai sunaikinami aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje, išlaikant ją mažiausiai tris minutes. Kitų šalių sveikatos institucijos taip pat rekomenduoja rizikingus produktus ne tik plauti, bet ir virti arba kitaip termiškai apdoroti.
Iš miško uogų verdama uogienė, kompotas ar kaitintas padažas yra saugesnis pasirinkimas nei neplautos uogos, valgomos tiesiai miške. Grybus taip pat būtina tinkamai termiškai paruošti.
Ką svarbu prisiminti uogaujant
Miške nereikėtų valgyti neplautų mėlynių, bruknių, spanguolių ar kitų žemai augančių uogų. Jų negalima rinkti prie lapių, usūrinių šunų ar šunų išmatų, tačiau vien matomų išmatų nebuvimas dar negarantuoja, kad vieta neužteršta.
Grįžus iš miško būtina kruopščiai nusiplauti rankas, išvalyti rinkimo indus ir nuplauti surinktas uogas. Jei siekiama didžiausio saugumo, miško uogas ir nuo žemės surinktus vaisius reikėtų termiškai apdoroti.
Soduose ir uogynuose reikėtų kiek įmanoma riboti lapių, usūrinių šunų, kačių ir šunų patekimą prie auginamų produktų. Nukritusių vaisių negalima valgyti jų nenuplovus.
Medžiotojams svarbu prisiminti, kad parazito kiaušinėlių gali būti ant sumedžiotos lapės ar usūrinio šuns kailio. Dorojant šiuos gyvūnus būtina mūvėti vienkartines pirštines, neliesti veido, o baigus darbą kruopščiai nusiplauti rankas ir nuvalyti naudotus įrankius.
Medžioklinius šunis reikia reguliariai nukirminti pagal veterinarijos gydytojo sudarytą schemą. Jiems negalima leisti ėsti graužikų ir žalių sumedžiotų gyvūnų vidaus organų.
Uogavimo atsisakyti nereikia. Tačiau įprotį čia pat miške ragauti ką tik nuskintas uogas verta pakeisti saugesne taisykle. Pirmiausia jas surinkti, namuose kruopščiai nuplauti, o norint patikimiausiai apsisaugoti nuo echinokokų, termiškai apdoroti.
Kaip apsisaugoti nuo meškos
Viena veiksmingiausių apsaugos priemonių susidūrus su agresyvia meška yra specialus meškoms atbaidyti skirtas pipirinis aerozolis. Jis gyvūno nesumedžioja ir nesužaloja, bet sukuria dirginančių medžiagų debesį, kuris gali sustabdyti puolimą ir suteikti žmogui galimybę saugiai pasitraukti.
2008 metais paskelbto Aliaskoje 1985–2006 metais užfiksuotų incidentų tyrimo duomenimis, aerozolis nepageidaujamą rudųjų meškų elgesį sustabdė 92 proc. atvejų. Juodųjų meškų atveju jis buvo veiksmingas 90 proc., o baltųjų meškų atveju 100 proc. atvejų. Per artimus susidūrimus 98 proc. aerozolį turėjusių žmonių meškos nesužalojo.
Vis dėlto nė viena apsaugos priemonė nėra veiksminga visomis aplinkybėmis. Septyniais procentais analizuotų atvejų aerozolio tikslumui trukdė vėjas, o keturiolika procentų jį naudojusių žmonių pajuto ir jo poveikį. Todėl svarbu iš anksto susipažinti su konkretaus aerozolio naudojimo instrukcija.
Aerozolio negalima laikyti kuprinės dugne ar automobilio bagažinėje. Einant per teritoriją, kurioje pastebėta meškų, jis turi būti lengvai ir greitai pasiekiamas. Tačiau aerozolis nėra skirtas gyvūnui provokuoti, persekioti ar purkšti iš didelio atstumo. Jis naudojamas tik tada, kai meška agresyviai artėja ir kyla tiesioginis pavojus.
Ką turėtų daryti gyvenviečių gyventojai
Svarbiausia pašalinti visus lengvai pasiekiamus maisto šaltinius. Į griovius, pievas ir pamiškes negalima mesti obuolių, moliūgų, kitų sodo gėrybių ar maisto atliekų. Lauke nereikėtų palikti šunų ir kačių pašaro, o atliekų konteineriai turi būti sandariai uždaromi.
Bičių avilius, naminių paukščių ir triušių laikymo vietas būtina tinkamai apsaugoti. Komposto vietose nereikėtų palikti mėsos, žuvies ar kitų stiprų kvapą skleidžiančių produktų. Jeigu meška gyvenvietėje kartą randa lengvai pasiekiamo maisto, ji gali pradėti reguliariai sugrįžti.
Vaikams nereikėtų vieniems eiti per miškingas ir neapšviestas vietas, kuriose neseniai pastebėta meškų. Kol nėra išspręstas mokyklinio transporto klausimas, vaikai turėtų judėti grupėmis, kalbėtis ir neiti su ausinėmis. Tamsiuoju paros metu būtina turėti žibintuvėlį.
Šunis tokiose vietose reikia vedžioti su pavadėliu. Laisvai paleistas šuo gali pribėgti prie meškos, ją išprovokuoti ir, grįždamas pas šeimininką, atsivesti gyvūną paskui save.
Pastebėjus mešką negalima prie jos artintis, filmuoti iš arti ar bandyti ją nuvyti. Ypač pavojinga artintis prie jauniklių, nes jų motina gali būti netoliese. Žmogus turėtų išlikti ramus, nebėgti, kalbėti ramiu balsu ir lėtai trauktis tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo, palikdamas gyvūnui galimybę pasitraukti.
Apie meškos pasirodymą prie namų, mokyklos, autobusų stotelės ar kitose dažnai lankomose vietose reikia pranešti atsakingoms institucijoms. Jeigu kyla tiesioginis pavojus žmonėms, būtina skambinti bendruoju skubiosios pagalbos numeriu 112.
Kodėl užkasti kaukolę, nuskendęs ekskavatorius ir palaiminti bebrai. Medžiotojos dienoraštis #32
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
