Rudenį, vilkų jaunikliams pradėjus aktyviau judėti kartu su gauja, o plėšrūnams ieškant lengvai pasiekiamo maisto, padidėja rizika naminiams ir ūkiniams gyvūnams. Daugiausia kalbama apie neapsaugotose ganyklose papjautas avis, ožkas ar veršelius, tačiau prie sodybų pasirodę vilkai gali užpulti ir šunis.
Pavojingiausioje padėtyje atsiduria prie būdos pririštas šuo. Pastebėjęs artėjantį plėšrūną jis gali loti, bandyti gintis ar trauktis, tačiau grandinė apriboja jo judėjimą. Gyvūnas negali pabėgti į pastatą, pasislėpti ar išlaikyti saugaus atstumo. Tokia situacija vilkui suteikia aiškų pranašumą.
Todėl gyvenvietėse ir vienkiemiuose, kurių apylinkėse pastebėta vilkų, šuns negalima palikti nakčiai pririšto atviroje teritorijoje. Saugiausia vieta yra uždara patalpa arba tinkamai įrengtas voljeras.
Vilkai prie šunų ateina ne draugauti, šernai veja du vilkus ir Anykščių meška. Miško naujienos #17
Sodybos kiemas nėra savaime saugi teritorija
Vilkai paprastai vengia žmonių, tačiau tai nereiškia, kad jie niekada nepriartėja prie gyvenamųjų vietų. Gyvūną gali sudominti pašaro likučiai, maisto atliekos, netinkamai laikomos skerdimo atliekos ar lauke palikti naminių gyvūnų gaišenos.
Plėšrūno dėmesį gali atkreipti ir pats šuo. Šuns lojimas ne visada vilką atbaido. Garsas gali padėti jam nustatyti tikslią gyvūno buvimo vietą, o pririštas šuo neturi galimybės pasitraukti į saugesnę vietą.
Net ir prie pat gyvenamojo namo stovinti būda negarantuoja apsaugos. Naktį šeimininkas gali neišgirsti lojimo arba nesuprasti, kad šuo susidūrė su realiu pavojumi. Vilko išpuolis gali trukti labai trumpai, todėl žmogus ne visada spėja įsikišti.
Pirmasis vilko apsilankymas gali būti ne paskutinis
Jeigu vilkas sodyboje jau rado lengvai pasiekiamo maisto arba užpuolė naminį gyvūną, negalima tikėtis, kad tai buvo vienkartinis atsitiktinumas. Plėšrūnas gali įsiminti vietą ir sugrįžti.
Po pirmojo patvirtinto ar įtariamo vilko apsilankymo šunį reikėtų nedelsiant perkelti į patalpą arba saugų voljerą. Taip pat būtina apžiūrėti tvoras, uždaryti vartus, pašalinti lauke paliktą pašarą bei kitas gyvūnus viliojančias atliekas.
Apie vilkų pėdsakus, jų pasirodymą prie namų ar užpultus gyvūnus svarbu informuoti atsakingas institucijas. Nuotraukos, vaizdo įrašai ir aiškiai užfiksuoti pėdsakai gali padėti patvirtinti įvykį bei įvertinti situaciją konkrečioje teritorijoje.
Koks turi būti saugus voljeras
Vien simbolinės vielinės tvoros šuniui apsaugoti nepakanka. Voljeras turi būti tvirtas, pakankamai aukštas ir įrengtas taip, kad plėšrūnas negalėtų prasikasti po aptvaru. Vartai turi patikimai užsidaryti, o pažeistos ar surūdijusios konstrukcijos turi būti nedelsiant sutvarkytos.
Voljere šuo privalo turėti nuo kritulių, vėjo ir šalčio apsaugotą vietą, švaraus vandens ir pakankamai erdvės judėti. Vis dėlto teritorijose, kuriose vilkai reguliariai pastebimi prie sodybų, saugiausia šunį nakčiai įleisti į uždarą pastatą.
Judesio davikliais įjungiamas apšvietimas, garsinės ir kitos atbaidymo priemonės gali padidinti sodybos saugumą, tačiau jomis vienomis pasikliauti negalima. Gyvūnai gali priprasti prie nuolat pasikartojančių šviesos ar garso signalų.
Šuns saugumas priklauso nuo šeimininko sprendimų
VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos pabrėžia, kad šeimininkas privalo įvertinti gyvenamojoje vietovėje esančias grėsmes ir pasirūpinti, kad šuo neliktų be galimybės pabėgti ar pasislėpti. Organizacijos vertinimu, atsakomybės negalima perkelti vien laukiniams gyvūnams ar jų populiacijos valdymui.
Diskusijos apie vilkų gausą ir jų medžioklės limitus yra svarbios, tačiau jos neišsprendžia konkretaus šuns saugumo šiandien. Net ir intensyviau reguliuojant vilkų populiaciją neįmanoma užtikrinti, kad nė vienas plėšrūnas nepriartės prie sodybos.
Todėl praktinės apsaugos priemonės turi būti taikomos nelaukiant nei naujo medžioklės sezono, nei teisės aktų pakeitimų.
Ar šunų laikymas pririštų bus uždraustas?
Lietuvoje siekiama įteisinti draudimą nuolat laikyti šunis pririštus prie būdos. Tokio pakeitimo šalininkai atkreipia dėmesį ne tik į vilkų keliamą pavojų, bet ir į ilgalaikio rišimo poveikį gyvūno fizinei bei psichologinei gerovei.
2024 metais siūlyta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyti, kad šunį būtų galima pririšti tik tam tikrais atvejais ir ne ilgiau kaip dviem valandoms. Pataisa nebuvo priimta ir grąžinta tobulinti, todėl šis siūlymas netapo galiojančiu draudimu.
VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos parengė peticiją, kurią, organizacijos pateiktais duomenimis, jau pasirašė daugiau kaip 36 000 žmonių. Pataisą ketinama dar kartą teikti Seimo rudens sesijoje. Kol sprendimas nepriimtas, kalbama tik apie siūlomą teisinio reguliavimo pakeitimą.
Tačiau tam, kad šuo būtų apsaugotas nuo vilkų, naujo įstatymo laukti nereikia. Nakčiai įleisti gyvūną į patalpą, įrengti saugų voljerą ir pašalinti plėšrūnus viliojančius maisto šaltinius galima jau dabar. Pririštas šuo pats pasirinkti saugesnės vietos negali, todėl šį sprendimą už jį turi priimti šeimininkas.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
