Vilkų išpuoliai prieš ūkinius gyvūnus Lietuvoje išlieka problema, o artėjant rudeniui gyvulių augintojams ypač svarbu pasirūpinti prevencinėmis apsaugos priemonėmis. Elektrinės ir stacionarios tvoros, elektros tiekimo įranga bei specialiai gyvulių apsaugai naudojami aviganiai gali sumažinti plėšrūnų išpuolių riziką, tačiau tokių priemonių įrengimas kainuoja. Dalį šių išlaidų ūkininkai gali kompensuoti pasinaudodami parama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos.
Žurnalas Medžioklė kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, siekdamas išsiaiškinti, kokia situacija šiuo metu, kiek paramos jau skirta ir išmokėta, kokias apsaugos priemones galima finansuoti ir kada gyvulių augintojai vėl galės teikti paraiškas.
Pilnas VIDEO įrašas! Iššiepęs dantis vilkas puola žmogų Danijoje ir ilgai jį seka
Paramos prašyta už daugiau kaip 1,6 milijono eurų
Nacionalinės mokėjimo agentūros žurnalui Medžioklė pateiktais duomenimis, pateiktose paraiškose bendra prašoma paramos suma siekia 1 623 009 eurus.
Po paraiškų vertinimo patvirtinta paramos suma sudaro 1 220 606 eurus. Iki šiol faktiškai išmokėti 142 852 eurai. Agentūra paaiškina, kad tai suma, išmokėta pagal jau įgyvendintus projektus, kurių mokėjimo prašymai pateikti ir įvertinti teigiamai.
Didelis skirtumas tarp patvirtintos ir jau išmokėtos paramos sumos nereiškia, kad likusios lėšos nebus panaudotos. Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros, jis susidarė todėl, kad dalis paramos gavėjų dar nėra pateikę mokėjimo prašymų patirtoms išlaidoms kompensuoti.
Dar trys paraiškos šiuo metu yra sutarties rengimo stadijoje. Bendra jose nurodyta suma siekia 29 987,94 euro.
Dabar paraiškos nepriimamos, tačiau naujas etapas prasidės spalį
Šiuo metu teikti paraiškų pagal šią priemonę negalima. Tačiau gyvulių augintojams, kurie planuoja įsirengti apsaugos nuo vilkų priemones, verta ruoštis kitam paraiškų teikimo etapui.
Nacionalinė mokėjimo agentūra informavo, kad paraiškas bus galima teikti nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos.
Tai reiškia, kad ūkininkai jau dabar gali įvertinti, kokių apsaugos priemonių jiems reikia, ir susipažinti su paramos gavimo sąlygomis.
Finansuojama iki 90 procentų tinkamų išlaidų
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl susidomėjimas šia parama išaugo, yra padidintas finansavimo intensyvumas.
Pagal šiuo metu galiojančią priemonės įgyvendinimo taisyklių redakciją finansuojama iki 90 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų be PVM, išskyrus aviganių įsigijimo išlaidas. PVM paramos lėšomis nekompensuojamas.
Nacionalinės mokėjimo agentūros vertinimu, palyginti su ankstesniais paraiškų teikimo laikotarpiais, susidomėjimas parama labai išaugo būtent dėl padidėjusio finansavimo intensyvumo.
Iki 12 tūkstančių eurų vienam paramos gavėjui
Didžiausia paramos suma priklauso nuo pasirenkamų apsaugos priemonių.
Kai parama naudojama tvoroms bei elektros padavimo ir palaikymo įrangai įsigyti ir įsirengti, vienam paramos gavėjui gali būti skiriama iki 10 000 eurų be PVM.
Jeigu kartu su tvoromis bei elektros tiekimo ir palaikymo įranga įsigyjami ir aviganiai šunys, didžiausia paramos suma gali siekti 12 000 eurų be PVM.
Galiojančiose taisyklėse numatytas elektrinių tinklinių, juostinių ar vielinių tvorų, stacionarių neelektrinių tinklinių tvorų su elektrine juosta ar viela bei stacionarių neelektrinių tinklinių tvorų finansavimas.
Paramą galima gauti ir aviganiams
Priemonė leidžia finansuoti ne tik technines apsaugos priemones, bet ir aviganių šunų įsigijimą.
Šiuo metu taisyklėse nurodytos dvi veislės. Vienam Podhalės aviganiui įsigyti nustatytas ne didesnis kaip 1000 eurų be PVM fiksuotasis įkainis, o vienam Vidurio Azijos aviganiui – ne didesnis kaip 850 eurų be PVM.
Pagal galiojančią taisyklių redakciją šis fiksuotasis įkainis taikomas iki keturių mėnesių amžiaus aviganiams, įsigyjamiems kartu su kilmės dokumentais.
Susidomėjimas parama smarkiai išaugo
Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikti skaičiai rodo, kad ūkininkų poreikis investuoti į apsaugą nuo stambiųjų plėšrūnų yra didelis. Paraiškose prašoma daugiau kaip 1,62 milijono eurų paramos, o po jų įvertinimo jau patvirtinta daugiau kaip 1,22 milijono eurų.
Agentūros teigimu, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, susidomėjimas parama labai išaugo dėl iki 90 procentų padidinto tinkamų finansuoti išlaidų finansavimo intensyvumo.
Todėl ūkiams, kuriuose laikomi vilkų išpuolių riziką patiriantys gyvuliai, verta nelaukti pirmojo užpuolimo. Kitas paraiškų teikimo etapas prasidės spalio 1 dieną, tad iki tol galima įvertinti konkrečiam ūkiui tinkamiausias apsaugos priemones ir patikrinti, ar ūkis atitinka paramos gavėjams keliamus reikalavimus.
Svarbu ir tai, kad parama nėra skirta patiems vilkų jau padarytiems nuostoliams kompensuoti. Šios priemonės paskirtis yra finansuoti prevenciją, kuri padėtų tokių nuostolių išvengti.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos įgyvendinimo taisyklės. Oficialioje aktualioje taisyklių redakcijoje patvirtintas iki 90 proc. finansavimo intensyvumas, 10 000 ir 12 000 eurų didžiausios paramos sumos bei aviganiams taikomi fiksuotieji įkainiai.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
