Šaltinis Avisen.dk
Danijoje rugpjūčio 13-osios vakarą Naturstyrelsen darbuotojai netoli Nørre Nebel sumedžiojo vilką, kurį šalies institucijos buvo pripažinusios probleminiu. Gyvūnas ne kartą buvo pastebėtas arti žmonių, pats prie jų artindavosi ir nesitraukdavo net mėginant jį išbaidyti. Teritorijoje buvo nustatyta speciali reguliavimo zona, kurioje Naturstyrelsen darbuotojams buvo leista vilką sumedžioti.
Danijos institucijų duomenimis, yra didelis užtikrintumas, kad rugpjūčio 13 dieną sumedžiotas būtent tas vilkas, kurį buvo siekiama pašalinti.
Visas įrašas! Iššiepęs dantis vilkas puola žmogų ir ilgai jį seka. Kaip reaguoja Danijos valdžia?
Į įvykį sureagavo ir Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. Rugpjūčio 14 dieną ji pareiškė esanti patenkinta, kad probleminis vilkas sumedžiotas, ir pabrėžė, kad tokiose situacijose svarbiausia yra žmonių saugumas.
Premjerė pripažino, kad požiūris į vilkus visuomenėje skiriasi. Vieni žmonės jaučiasi nesaugiai teritorijose, kuriose gyvena vilkai, kiti siekia kuo didesnės šių plėšrūnų apsaugos. Tačiau konkrečiu Nørre Nebel atveju, pasak Mette Frederiksen, žmonių, o ypač vaikų, saugumas turi būti svarbiausias.
Ji taip pat padėkojo Naturstyrelsen darbuotojams ir gyventojams, kurie pranešdavo apie pastebėtą probleminį vilką.
Kitas vilkas priartėjo prie bėgiko ir parodė dantis
Beveik tuo pat metu Danijoje plačiai paplito dar vienas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas nerimą keliantis vilko ir žmogaus susidūrimas. Svarbu pabrėžti, kad tai yra du skirtingi atvejai.
Vaizdo įrašą Bunken Klitplantage, į pietus nuo Råbjerg Mile, nufilmavo bėgikas Brianas Johansenas. Vilkas prie žmogaus priartėjo vos per kelis metrus ir parodė dantis. Bėgikas garsiai šaukė ir mėgino gyvūną nuvyti.
Po šio įvykio gyventojams buvo rekomenduota nesilankyti Bunken Klitplantage teritorijoje.
Tačiau tiek atsakinga institucija, tiek TV 2 kalbintas ekspertas konkrečią vilko elgseną įvertino ne kaip žmogui pavojingą puolimą, o kaip įspėjamąjį elgesį.
Profesorius Peteris Sunde iš Institut for Ecoscience priminė, kad susidūrus su taip besielgiančiu vilku svarbu nebėgti. Žmogus turėtų kelti triukšmą, žiūrėti į gyvūną, stengtis atrodyti grėsmingai ir likti atsisukęs į vilką. Bėgti nuo jo nerekomenduojama.
Du skirtingi atvejai ir tas pats klausimas
Nørre Nebel sumedžiotas probleminis vilkas ir Bunken Klitplantage nufilmuotas gyvūnas nėra tas pats vilkas. Skiriasi ir abiejų įvykių vietos, ir institucijų pateiktas šių gyvūnų elgsenos vertinimas.
Vis dėlto abu atvejai dar kartą kelia klausimą, kaip elgtis situacijose, kai stambūs plėšrūnai nebesilaiko žmogui įprasto atstumo. Laukinio gyvūno natūralus atsargumas žmogaus atžvilgiu yra svarbi konfliktų prevencijos dalis. Kai konkretus individas pradeda nuolat artintis prie žmonių ir jo nepavyksta išbaidyti, situaciją turi įvertinti atsakingos institucijos ir, nustačius probleminę elgseną, imtis atitinkamų priemonių.
Nørre Nebel atvejis rodo, kad Danijos institucijos tokią galimybę jau taiko. Vilko elgsena buvo stebima, registruoti gyventojų pranešimai, nustatyta reguliavimo zona, o galiausiai probleminis individas sumedžiotas.
Danijos premjerė kalba apie tolesnius pokyčius
Mette Frederiksen pareiškė, kad šio vilko sumedžiojimu klausimas nesibaigia. Jos teigimu, gamtos ir gyvūnų gerovės ministras Christianas Rabjergas Madsenas toliau dirbs vilkų populiacijos reguliavimo klausimais.
Tam platesnes galimybes suteikia ir pasikeitęs vilko apsaugos statusas Europos Sąjungoje. 2025 metais buvo priimtas Buveinių direktyvos pakeitimas, kuriuo vilko apsaugos lygis pakeistas iš griežtai saugomos į saugomą rūšį. Pakeitimas suderino ES teisę su anksčiau pakeista Berno konvencija.
Naujas statusas suteikia Europos Sąjungos valstybėms daugiau lankstumo valdant vilkų populiacijas. Tačiau tai nėra automatinis leidimas vilkus medžioti visose valstybėse. Kiekviena šalis, atsižvelgdama į nacionalinę teisę ir vilkų populiacijos būklę, gali nustatyti savo valdymo priemones, kartu privalėdama užtikrinti palankią rūšies apsaugos būklę. Valstybės taip pat gali nacionalinėje teisėje išlaikyti griežtesnį vilkų apsaugos režimą.
Europos Sąjungos Taryba, priimdama pakeitimą, aiškiai nurodė, kad jo tikslas yra suteikti valstybėms daugiau lankstumo valdant vilkų populiacijas, gerinti žmonių ir plėšrūnų sambūvį bei mažinti dėl augančios vilkų populiacijos kylančias socialines ir ekonomines problemas.
Danijos atvejai kartu primena ir kitą svarbų aspektą. Vilkų apsauga ir gyvybingos jų populiacijos išsaugojimas nepanaikina būtinybės reaguoti į konkrečius individus, kurių elgsena kelia grėsmę arba pagrįstą susirūpinimą žmonėms. Tokiais atvejais sprendimai turi būti priimami greitai, atsakingai ir remiantis specialistų atliktu konkrečios situacijos vertinimu.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
