Nors vilkų medžioklės limitai kasmet nėra išnaudojami, mokslininkai teigia, jog Lietuvoje vilkų nedaugėja, o jų daroma žala – kasmet mažėja. Bet ar tikrai žala mažėja dėl mažesnės vilkų populiacijos? Kaip nustatomi vilkų medžioklės limitai? Kaip suskaičiuojamos vilkų šeimos?
Aplinkos ministerijos duomenimis, praėjusį vilkų medžioklės sezoną (nuo 2025 m. spalio 15 d. iki 2026 m. kovo 31 d.) iš viso buvo leista sumedžioti 307 vilkus, tačiau realiai sumedžioti 275. Tai reiškia, kad dalis limito liko nepanaudota. Ankstesniais 2025 metais buvo nustatytas 341 vilko limitas, tačiau sumedžioti tik 326.
Pastarąjį sezoną daugiausia vilkų sumedžiota Kaišiadorių rajone (16), Ignalinos ir Vilkaviškio rajonuose (po 13) bei Šakių ir Lazdijų apylinkėse (po 12).
Apie vilkų apskaitos bei medžioklės ypatumus „Ūkininko patarėjas“ pakalbino VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkę dr. Renatą Špinkytę.
– Kaip nustatomi vilkų medžioklės limitai?
– Limitai nustatomi pagal tai, kiek turimais duomenimis įrodoma Lietuvoje teritorijoje tikrai gyvenančių vilkų šeimų. Šie duomenys gaunami iš esmės keturiais keliais. Daugiausiai vilkų šeimų įrodome, genetiškai tirdami sumedžiotus pastarųjų metų vados jauniklius (dabar išeitų, kad 2025 m. gegužės mėn. gimimo, kadangi tirtas pastarasis 2025–2026 metų medžioklės sezonas). Šiuo tyrimu išaiškinama, kiek tarpusavyje negiminingų jauniklių grupių turime – tuomet akivaizdu, kiek buvo vadų, o vada reiškia, kad yra šeima. Tuomet imame pateles, kurių gimdose matome, kad jos paskutinįjį sezoną vedė jauniklius. Jeigu matome, kad tiriamos patelės negiminingos nė vienam iš tirtų jauniklių, tuomet dar papildomai įrodome kažkiek vilkų šeimų. Tolesniu žingsniu tiriame dar du „sluoksnius“: iš BIOMON platformos imame medžiojamųjų gyvūnų žiemos apskaitas (šiuo atveju mums reikalingos vilkų apskaitos pagal pėdsakus sniege) bei ten pat registruojamus plėšrūnų stebėjimus už visus metus.
Vadovaujantis kitų mokslininkų tyrimais yra įrodyta, jog jeigu registruojami keturi ar daugiau vilkų vienoje vietoje, vadinasi, tai jau yra šeima. Jeigu šios keturių ir daugiau vilkų grupės yra patvirtintos video ar foto medžiaga, jos naudojamos tolimesnei analizei. Pagal pateiktas koordinates nagrinėjami keturių ir daugiau vilkų registracijos atvejai suvedami į žemėlapį, greta jau genetiškai įrodytų šeimų. Jeigu matome, kad šie keturi ar daugiau vilkų yra pakankamai toli nuo genetiškai įrodytų šeimų teritorijų, tuomet juos irgi pridedame prie sumuojamo šeimų skaičiaus.
Taigi, visų šeimų sumą dauginame iš koeficiento 3,75, nes iki rugsėjo mėnesio šeima vidutiniškai išaugina tiek jauniklių. Tiesa, pagal gimdų tyrimus žinoma, kad jų gimsta daugiau, bet dėl ligų, dėl konkurencijos ar kitų priežasčių jie toli gražu ne visi užauga. Dažniausiai vilkų šeimose iki rugsėjo beišlieka tik 2-3-4 jaunikliai, tiesa, atskirais atvejais genetiniais tyrimais esame nustatę, kad išgyvena ir 6 jaunikliai.
– Jums visi ūkininkai pasakys, kad vilkų Lietuvoje sumedžiojama per mažai. Gamtosaugininkai aiškins, kad per daug… Kaip nustatyti tą „teisingiausią“ balansą? Juk akivaizdu, kad kasmet tas vilkų medžioklės limitas nėra išnaudojamas, tad galbūt tikslinga būtų pratęsti vilkų medžioklės laiką? Juk antai latviams su estais vilkus leidžia šaudyti nuo liepos vidurio, ir niekas dėl to vargo nemato…
– Būtent, kaip Jūs ir sakote, „leidžia šaudyti“… Iš tikrųjų biologiniu požiūriu toks žingsnis tikrai nebūtų sveikintinas, nes vilkai gyvena šeimomis, kurių nariai turi savo funkcijas, jie nėra pavieniai individai. Todėl, jeigu medžioklės sezonas būtų pradedamas rugpjūtį ar rugsėjį, tai suardytų šeimos konstrukciją, kol joje augantys dar nesavarankiški jaunikliai. Tokio amžiaus jaunikliai būna ne tik nepasiruošę savarankiškam gyvenimui, bet ir fiziškai nesubrendę, net pieniniai dantys keičiami tik rugsėjį. Kita vertus, jie akivaizdžiai skiriasi nuo suaugusių – tiek dydžiu, tiek elgsena. Iškyla reali grėsmė, kad bus pasirinkta sumedžioti suaugęs individas, vardan trofėjaus. Labai tikėtina, tai bus jaunąją kartą ir visą šeimą maitinantis individas bei atsakingas už išgyvenimo įgūdžių perdavimą jaunikliams. Deja, antramečiai ar trečiamečiai šeimos vilkai nesugeba pilnavertiškai pakeisti tos šeimos besiveisiančios tėvinės poros – tai įrodyta moksliškai. Tokį atvejį esame stebėję ir mūsų tyrimų metu Lietuvoje, kai vasarą be tėvų likusius jauniklius nesėkmingai bandė maitinti ankstesnės vados šeimos nariai… Taigi, pernelyg ankstyva vilkų medžioklės sezono pradžia yra vilkų šeimų socialinių ryšių niokojimas…
– Bet jeigu kasmet vilkų medžioklės limitai nėra išnaudojami, tuomet logiškai išeina, kad vilkų pas mus gausėja beveik geometrine progresija. Galbūt gamtai tai kaip tik nėra „sveika“, nes vilkų atsiranda pernelyg daug, ir tuomet kenčia kitos gyvūnų rūšys, nekalbant jau apie naminius gyvūnus?
– Bandėme skaičiuoti ir šituo „kampu“ – ar tikrai vilkų šitaip daugėja. Nuoseklūs vilkų tyrimai Lietuvoje vykdomi jau 8 metus, todėl turime galimybę šiuos visus metus lyginti tarpusavyje. Pavyzdžiui, kasmet imant pirmų 100 sumedžiotų vilkų imtį, galime nustatyti, kiek tame 100 vilkų buvo nustatyta šeimų. Atlikę tokią analizę gauname, kad šeimų vis dėlto nedaugėja. Vadinasi, nėra tokio prieaugio, kaip sakote, „geometrine progresija“.
– Tuomet kur tie nesumedžioti vilkai dingsta?
– Man labai įdomus „atradimas“ buvo, pasiektas per patelių reprodukcijos tyrimus. Mes tiriame, ar patelė vedė jauniklius pastarąjį pavasarį. Šie tyrimai atskleidė, jog tik kas trečia suaugusi patelė veda jauniklius. Kitaip sakant, jie nesidaugina taip intensyviai, ir jokios progresijos čia nėra. Nesvarbu, kad gimdose mes randame net 8-10-12 embrionų prisitvirtinimo vietas – pirmojo savo gyvenimo rudens sulaukia tik pusė jų. Kitas sudėtingas šių jaunų vilkų etapas – žiemos sezono, tai ne tik natūralus atkritimas dėl sunkių sąlygų, bet ir medžioklės sezonas, kurio pradžioje daugiausiai sumedžiojami pirmų metų jaunikliai. Viską sudėjus, matome, kad populiacija tikrai nėra sparčiai ar nekontroliuojamai auganti, nes per tuos 8 sumedžiotų vilkų tyrimų metus tokius dalykus tikrai būtume pamatę.
– Tačiau Jūsų tyrimuose parašyta, kad šiuo metu gyvena 85 vilkų šeimos, o Vilko apsaugos plane numatytos 62 šeimos, kaip optimalus rodiklis. Vadinasi, 23 šeimos turime per daug?
– Apsaugos planas buvo patvirtintas dar 2014 metais, kai Lietuvoje dar nebuvo beveik jokių tyrimų. Mes apie vilką tuo metu žinojome tik tiek, kad vilkas yra pilkas (truputį šaržuoju)… Tiesiog neturėjome duomenų, kiek Lietuvos gamtinėmis sąlygomis gali būti ir išgyventi vilkų šeimų. Buvo suburta darbo grupė, kuriai atstovavo visos suinteresuotos pusės, ir diskusijų metu buvo prieita prie išvados, kad 32–62 šeimų skaičius yra optimalus Lietuvos teritorijai. Šiai dienai tyrimai yra gana išsamūs, todėl turime visai kitokį, gerokai pilnesnį vaizdą. Nemanau, kad būtų racionali mintis drastiškai sumažinti esamą vilkų šeimų skaičių…
– Pakalbėkite su kokiu nors nukentėjusiu avių augintoju, ir jis Jums tiksliai pasakys, kiek reikėtų jų sumažinti…
– Kalbant apie avių augintojus, tai jie savo nuostolius oficialiai turi registruoti, kad gautų išmokas. Mes kasmet nagrinėjame BIOMON duomenis, kiek yra registruotų žalos atvejų dėl vilkų išpuolių. Štai prieš 5 metus buvo registruota 329 tokie atvejai per metus, pernai buvo 206, o šiemet – tik 120. Žalos atvejų registracijos rodo, kad išpuolių atvejų mažėja…
– Žalos atvejų mažiau, nes daugelis ūkininkų tiesiog atsisako tokio verslo, o ne dėl to, kad mažėja vilkų…
– Gali būti ir tokia priežastis arba viena dedamųjų, bet to patvirtinti ar paneigti turimais duomenimis negaliu… Bet juk vilkus visada kaltina dėl žalos atvejų, o jų per penkis pastaruosius metus sumažėjo beveik trigubai.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
