Trofėjinės medžioklės poveikis gamtai ir vietos gyventojams Užsachario Afrikoje dažniau buvo teigiamas nei neigiamas. Tačiau rezultatai priklausė nuo medžioklės valdymo, vietos žmonių teisių ir to, kam atiteko pajamos. Tokią išvadą pateikia tarptautinė mokslininkų komanda, apibendrinusi 89 recenzuotus mokslinius straipsnius, kuriuose nagrinėti medžioklės rezultatai trylikoje šio regiono valstybių.
Rugsėjo devintąją žurnale Conservation Letters paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje vertintas poveikis medžiojamų rūšių populiacijoms, jų buveinėms ir vietos gyventojų gerovei. Tyrimą parengė Hayley S. Clements, Alex Chidakel, Menelisi Falayi, Dian Spear ir Enrico Di Minin. Autoriai pabrėžia, kad sprendžiant dėl trofėjinės medžioklės ateities būtina atsižvelgti į konkrečias sąlygas ir turimų mokslinių duomenų ribotumą.
Ką iš tikrųjų reiškia teigiami rezultatai
Kiekybiniuose tyrimuose mokslininkai išskyrė 126 duomenų vienetus, pagal kuriuos įvertino skirtingus medžioklės rezultatus. Iš jų 65 proc. buvo teigiami, 26 proc. neigiami, o devyni proc. nevienareikšmiai. Šie procentai apibūdina apžvalgoje įvertintus rodiklius. Viename tyrime galėjo būti nagrinėjami keli skirtingi medžioklės poveikio aspektai.
Ryškiausi teigiami rezultatai nustatyti vertinant gamtos išsaugojimui skirtų teritorijų plotą ir ekonominę naudą vietos žmonėms. Medžiojamų rūšių populiacijų rodikliai buvo įvairesni. Todėl bendras teigiamų rezultatų skaičius savaime neleidžia teigti, kad kiekviena medžioklės sistema vienodai naudinga visoms rūšims ir bendruomenėms.
Pajamos iš medžioklės gali padėti išlaikyti buveines
Vertinant gamtos išsaugojimui skirtų teritorijų plotą, teigiami rezultatai sudarė 92 proc. iš trylikos šios kategorijos duomenų vienetų. Autoriai aiškina, kad medžioklės pajamos gali skatinti žemės savininkus ir bendruomenes išlaikyti laukinius gyvūnus bei jų buveines, užuot žemę naudojus gyvulininkystei ar žemdirbystei.
Toks poveikis apžvelgtuose tyrimuose daugiausia dokumentuotas bendruomenių ir privačiose žemėse Namibijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Zimbabvėje. Šiose teritorijose laukiniai gyvūnai gali tapti ekonominiu pagrindu išsaugoti natūralias buveines.
Vis dėlto teritorijos plotas ir jos ekologinė būklė yra skirtingi rodikliai. Apžvalgos autoriai pažymi, kad trūksta tyrimų, kurie parodytų, kokia yra medžioklei naudojamų teritorijų ekosistemų būklė ir kaip medžioklė veikia visą jose esančią biologinę įvairovę.
Gyvūnų gausos ir populiacijos sudėties rezultatai skyrėsi
Medžiojamų rūšių gausos rodikliai dažniau buvo teigiami nei neigiami. Iš 35 šios kategorijos duomenų vienetų 51 proc. įvertinti teigiamai, o 31 proc. neigiamai. Likę rezultatai buvo nevienareikšmiai, pavyzdžiui, dėl skirtingo poveikio atskiroms rūšims arba sunkumų atskiriant trofėjinės medžioklės poveikį nuo kitų veiksnių.
Vertinant amžiaus ir lyčių santykį bei populiacijų gyvybinius rodiklius, neigiami rezultatai buvo dažnesni už teigiamus. Autoriai aptaria ir netvarios liūtų medžioklės (Panthera leo) poveikį teritorijose aplink Pietų Luangvos nacionalinį parką Zambijoje. Apžvelgtuose tyrimuose su medžiokle šiose teritorijose sietas liūtų populiacijos mažėjimas.
Šie duomenys, pasak mokslininkų, parodo tinkamai nustatytų ir įgyvendinamų medžioklės kvotų svarbą. Buveinių išsaugojimo nauda turi būti vertinama kartu su konkrečios rūšies populiacijos būkle ir medžioklės intensyvumu.
Kas gauna pajamas ir priima sprendimus
Vertinant pajamas, darbo vietas ir aprūpinimą mėsa, teigiami rezultatai kiekvienoje iš šių kategorijų sudarė bent 85 proc. Tačiau mokslininkai nustatė ir svarbią duomenų spragą. Pajamos dažniausiai buvo vertinamos visos bendruomenės, teritorijos ar ekonomikos mastu, o namų ūkių lygmeniu jas nagrinėjo tik vienas tyrimas. Todėl turimi duomenys ribotai atskleidžia, kaip nauda pasiskirsto tarp atskirų šeimų.
Rezultatai dažniau buvo teigiami ten, kur privatūs žemės savininkai arba bendruomenės turėjo teises į žemę ir laukinių gyvūnų naudojimą. Šiose sistemose teigiami rezultatai sudarė atitinkamai 84 ir 85 proc. Taip pat palankesni rezultatai nustatyti sistemose, kuriose žemės savininkams ar vietos bendruomenėms priklausė visos medžioklės pajamos.
Kai vietos žmonėms priklausė tik dalis pajamų, rezultatai buvo įvairesni. Šioje grupėje neigiamų rezultatų buvo 45 proc., o teigiamų 40 proc. Vis dėlto autoriai aiškiai nurodo, kad šios sąsajos neįrodo priežastinio ryšio. Rezultatams galėjo turėti įtakos ir kitos valdymo bei vietos sąlygų ypatybės.
Svarbu įvertinti, kas vyktų atsisakius medžioklės
Apžvalgoje daug dėmesio skiriama palyginimui su alternatyvomis. Norint nustatyti medžioklės poveikį, reikia įvertinti, kas konkrečioje teritorijoje vyktų be jos. Vien darbo vietų, pajamų ar gyvūnų skaičiaus nepakanka, jei nėra tinkamo palyginimo.
Autoriai pažymi, kad medžioklės teritorijos dažnai lyginamos su nacionaliniais parkais ar gamtos turizmo vietovėmis. Tačiau tokios alternatyvos ne visur vienodai įgyvendinamos. Nacionaliniam parkui reikia finansavimo, o turizmo plėtrai svarbus teritorijos pasiekiamumas, patrauklumas ir investicijos. Kai kur realistiškesnė alternatyva gali būti gyvulininkystė ar pasėliai.
Todėl mokslininkai ragina vertinti konkrečiai vietovei tinkamus scenarijus. Medžioklės rezultatas priklauso ir nuo to, su kokiu kitu žemės naudojimo būdu jis lyginamas.
Kokius sprendimus siūlo autoriai
Mokslininkų nuomone, bendras medžioklės trofėjų importo draudimas pernelyg menkai atsižvelgtų į skirtingus medžioklės rezultatus. Jie siūlo standartais pagrįstą požiūrį, pagal kurį būtų reikalaujama įrodymų, kad medžioklė prisideda prie rūšies ir jos buveinių išsaugojimo, vietos žmonėms tenka teisinga pajamų dalis, o kvotos nustatomos remiantis mokslu ir koreguojamos pagal stebėsenos duomenis.
Kartu autoriai pripažįsta apžvalgos ribotumą. Joje nagrinėti recenzuoti straipsniai anglų kalba, tyrimų geografinis pasiskirstymas buvo netolygus, o kai kurioms poveikio kategorijoms duomenų buvo mažai. Ypač trūksta žinių apie ekosistemų būklę, kultūrinį poveikį ir kitus neekonominius vietos žmonių gerovės aspektus.
Apžvalga leidžia nustatyti bendras tendencijas tirtose sistemose, tačiau jos neįrodo priežastinio ryšio ir negali būti vienodai taikomos visoms teritorijoms. Autoriai ragina investuoti į stebėseną, kad medžioklės valdymo sprendimai būtų grindžiami konkrečiais duomenimis apie gamtą ir su laukiniais gyvūnais gyvenančius žmones.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
