Graži, šventinė medžioklinė apranga yra medžiotojo vizitinė kortelė ir svarbi medžioklės įvaizdžio dalis. Ji liudija priklausymą senas tradicijas puoselėjančiai bendruomenei, pasakoja apie žmogaus pomėgius, pasiekimus, narystę klube ar draugijoje. O kartais daugiausia apie šeimininką papasakoja būtent jo skrybėlė.
Medžioklinė skrybėlė medžiotojus lydi jau daugelį amžių. Keitėsi jos forma, medžiagos ir puošyba, kiekviename krašte susiformavo savitos nešiojimo tradicijos. Lietuvos medžiotojai klasikines skrybėles renkasi tiek šventėms, tiek kasdienėms medžioklėms. Miške jas dažnai puošia odinė juostelė, klubo ženklelis, paukščio plunksna ar elnio plaukų kuokštelis. Per šventes ant skrybėlių atsiranda vietos ištisai medžiotojo patirčių kolekcijai.
Atidžiau apžiūrėjus ženklelius ir papuošimus galima sužinoti, kokiose medžioklėse žmogus dalyvavo, ar augina medžioklinius šunis, dalyvauja jų darbo bandymuose bei varžybose, elnių viliojimo čempionatuose, kokius renginius ir šalis aplankė. Kiekvienas ženklelis gali tapti pokalbio pradžia, o skrybėlės šeimininkas – papasakoti istoriją, kurios nuotraukoje nepamatysi. Belieka paklausti ir turėti laiko klausytis!
Kviečiame pasižvalgyti po medžioklinių skrybėlių galeriją iš 2026 metų spalio 10 dieną Raudonės pilyje vykusios Medžiotojų dienos. Galbūt joje atpažinsite ir savo skrybėlę, ir bičiulį, kurį pirmiausia išduoda jo mėgstama plunksna.
VIDEO! Seimo vadovybė apdovanoja geriausius medžiotojus. Raudoneje rekordinis dalivių ir svečių skaičius!
Pirmiausia saugojo galvą, paskui kūrė įvaizdį
Medžiotojo skrybėlė turi daug darbo: pridengti akis nuo saulės, sulaikyti lietų, saugoti galvą nuo šakų ir dar padoriai atrodyti bendroje nuotraukoje. Plačiabrylės kraštai suteikia pavėsį veidui ir sprandui, o tankus vilnos ar plauko veltinis padeda apsisaugoti nuo vėjo bei drėgmės. Tiesa, per ilgą liūtį ir skrybėlė pasiekia savo galimybių ribą. Tuomet medžiotojo kantrybė paprastai jau irgi būna gerokai permirkusi.
Vienos medžiotojo skrybėlės gimimo datos nėra. Jos forma keitėsi kartu su Europos apranga, vietos papročiais ir medžioklės būdais. Plačiais bryliais, siauresniais kraštais, aukšta ar žema viršūne – skirtingoms sąlygoms tiko skirtingi sprendimai. Skrybėlė su bryliais turi ir maskuojamąją paskirtį: jos šešėlis pridengia šviesų veidą. Šią praktinę naudą savo patarimuose mini ir Vokietijos medžiotojų asociacija.
Trikampė skrybėlė iš XVII amžiaus mados
Vokiškai Dreispitz vadinama trikampė skrybėlė susiformavo plačiabrylės kraštus pakėlus ir pritvirtinus trijose vietose. Tokia forma Europoje išpopuliarėjo XVII amžiaus pabaigoje, o XVIII amžiuje tapo įprasta vyrų aprangos dalimi. Ją dėvėjo kariškiai ir civiliai, pasitaikydavo ir moterų jojimo aprangoje. Pakelti kraštai atverdavo veidą, o skrybėlę buvo galima derinti prie tuomet madingų didelių perukų.
Trikampės puoštos auksine juosta, galionais, kokardomis ir plunksnomis. XVIII amžiaus pabaigoje bei XIX amžiaus pradžioje jų vietą palaipsniui užėmė kitos formos, tarp jų dvikampės skrybėlės ir cilindrai. Šiandien trikampė pirmiausia primena istorinę aprangą. Jos šeimininkas nuotraukoje lengvai galėtų atrodyti pasiruošęs ir iškilmingai medžioklei, ir audiencijai pas karalių.
Žalia veltinė skrybėlė ir Alpių tradicijos
Lietuvos medžiotojų šventėse sutinkamos veltinės skrybėlės dažnai primena Vidurio Europos ir Alpių regiono aprangos tradicijas. Tirolio skrybėlėms būdingas veltinis, aplink viršūnę einanti virvelė ar juosta, plunksnos ir kiti papuošimai. Jų formos įvairuoja pagal vietovę: nuo aukštesnių, smailėjančių iki žemų ir plačiabrylių. XIX ir XX amžiais regioninė apranga buvo vis labiau sisteminama, o Tirolio skrybėlė tapo plačiai atpažįstamu krašto simboliu.
Žalią medžioklinę skrybėlę dėvėjo ir Bavarijos princas regentas Luitpoldas. Bavarijos nacionaliniame muziejuje saugomas jo 1900–1912 metų galvos apdangalas pagamintas iš plauko veltinio, su pakeltais šoniniais bei galiniais kraštais ir šilkiniu pamušalu. Pamušalo viduje puikuojasi karūna bei raidė L. Patogu, kai pamirštą skrybėlę atpažinti padeda monarchijos simbolika.
Plunksna, šeriai ir maža trofėja ant galvos
Skrybėlės papuošimai leidžia parodyti skonį, priklausymą bendruomenei ar išsaugoti medžioklės prisiminimą. Vienas ryškiausių Alpių regiono papuošimų yra Gamsbart – į šepetėlį surištas plaukų kuokštas. Tradiciškai jam naudojami ilgi gemzės (Rupicapra rupicapra) nugaros plaukai. Pavadinimas verčiamas kaip gemzės barzda, nors plaukai paimami nuo nugaros.
Tokie papuošimai gaminami ir iš kitų gyvūnų plaukų. Austrijos etnologijos muziejaus leidinyje aprašoma, kad Aussee krašte vadinamajam Gamsbart dažnai naudojami elnio plaukai. Todėl įspūdingą kuokštą ant skrybėlės tiksliausiai apibūdins pats šeimininkas. O kartu, tikėtina, papasakos ir istoriją, kuriai vieno nuotraukos prierašo bus mažoka.
Šakelė su aiškia žinute
Vokietijos ir Austrijos medžioklės tradicijose prie skrybėlės tvirtinama šakelė turi konkrečią reikšmę. Aukštutinės Austrijos medžiotojų asociacija aiškina, kad sėkmingos medžioklės proga įteikta šakelė nešiojama dešinėje skrybėlės pusėje. Ji žymi pripažinimą medžiotojui ir pagarbą laimikiui. Bendruomenę simbolizuojanti šventinė ar gedulo šakelė tvirtinama kairėje.
Šiems ženklams naudojamos tradicijoje priimtos medžių rūšys, tarp jų eglė, kėnis, ąžuolas ir alksnis. Papročiai įvairiuose kraštuose skiriasi, tačiau ten, kur jų laikomasi, net maža šakelė perduoda aiškią žinutę. Skrybėlės šonas tokiu atveju tampa savotišku medžiotojo pranešimų skydu.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
