Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios kailinių žvėrelių auginimo draudimas. Artėjant šiai datai, Žemės ūkio rūmai ragina šalies vadovus persvarstyti sprendimą, dėl kurio žmonės neteks darbo, ūkiai turės nutraukti teisėtą veiklą, o valstybės biudžetas neteks iš šios veiklos gaunamų pajamų. Augintojų asociacijos duomenimis, per pirmuosius dešimt 2026 m. mėnesių sektoriaus apyvarta siekė apie 60 mln. eurų. Šaltinis čia
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Aktyvistai pasiekė savo, o ūkiams teks užsidaryti
Kailinių žvėrelių ūkių draudimo siekė gyvūnų teisių aktyvistai ir juos palaikę politikai. Dar 2023 m. kovą, Vyriausybei pritarus draudimo iniciatyvai, Seimo narė Monika Ošmianskienė viešai teigė, kad aktyvistų, visuomenės ir politikų spaudimas davė rezultatų. Tų pačių metų rugsėjo 21 d. draudimą priėmė Seimas. Jo šalininkai sprendimą grindė gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos argumentais. Dabar, artėjant ūkių uždarymui, tenka atsakyti, kas prisiims ekonomines šio sprendimo pasekmes.
Ką Lietuva praras uždariusi ūkius
Lapkričio 6 d. Žemės ūkio rūmai kreipėsi į Seimo vadovybę ir narius, ministrą pirmininką, žemės ūkio ministrą bei parlamentinių partijų pirmininkus. Kreipimesi pateiktais Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos duomenimis, per pirmuosius dešimt 2026 m. mėnesių parduota apie 900 tūkst. kailių, o Lietuvos augintojų produkcijos kainos aukcionuose buvo apie 20 proc. didesnės nei kitų šalių augintojų.
Apie 60 mln. eurų apyvarta rodo, kokio masto ekonominė veikla būtų nutraukta. Žemės ūkio rūmai perspėja, kad draudimas reikš prarastas darbo vietas ir mažesnes valstybės biudžeto pajamas iš šios veiklos. Ūkiams taip pat kyla klausimas, kaip bus atlyginta už investicijas į pastatus, įrangą ir infrastruktūrą. Ūkiai šias investicijas planavo laikydamiesi tuo metu galiojusių taisyklių. Tiksli draudimo kaina valstybės biudžetui kreipimesi nenurodyta.
Draudimas priimtas, kompensavimo klausimas lieka
2025 m. kovo 19 d. Konstitucinis Teismas pripažino, kad pats kailinių žvėrelių auginimo draudimas neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau dalis kompensavimo tvarkos pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Tai nuostata, dėl kurios kompensacijos negalėjo gauti lengvatinių paskolų dar negrąžinę ūkiai, nors paskolų grąžinimo terminai galėjo sueiti jau įsigaliojus draudimui.
Žemės ūkio rūmai ragina atsisakyti nacionalinio draudimo ir sulaukti bendro Europos Sąjungos sprendimo. Jų vertinimu, bendros taisyklės padėtų išvengti nevienodų konkurencijos sąlygų ir leistų įvertinti, ar veiklos nutraukimo pasekmėms kompensuoti būtų galima pasitelkti ES lėšas. Jei draudimas liks, rūmai reikalauja kompensacijų, kurios atitiktų realius ūkių nuostolius.
Vyriausybės kanceliarija lapkričio 9 d. paprašė Žemės ūkio ministerijos kartu su Aplinkos ministerija, Finansų ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvertinti pasiūlymus ir atsakyti Žemės ūkio rūmams. Iki draudimo įsigaliojimo likus mažiau nei dviem mėnesiams, ūkiams ir jų darbuotojams svarbu žinoti, kokios pagalbos jie gali tikėtis.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
