Nuotrauka: Darius Babelis
Rengiami Medžioklės taisyklių pakeitimai vėl atkreipė visuomenės dėmesį, kuriame numatyta keisti briedžių medžioklės terminus. Kaip siūlomi pakeitimai paveiktų šios jautrios rūšies populiaciją?
Aplinkos ministerijos parengtame Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo projekte siūloma suvienodinti briedžių medžioklės sezono pabaigą. Visų amžiaus ir lyties grupių briedžių medžioklė baigtųsi gruodžio 15 dieną. Pakeitimas grindžiamas siekiu sumažinti gyvūnų atpažinimo klaidų ir ginčų dėl taisyklių taikymo riziką. Tačiau mažėjant apskaitytų briedžių skaičiui svarbus ir kitas klausimas. Ar siūlomas kalendoriaus pakeitimas padėtų išsaugoti populiaciją?
Projekte numatyta briedžių patinų medžioklės laikotarpį palikti nepakeistą, nuo rugpjūčio 15 iki gruodžio 15 dienos. Pateles ir jauniklius siūloma leisti medžioti nuo spalio 1 iki gruodžio 15 dienos.
Pagal Aplinkos apsaugos departamento skelbiamus galiojančius terminus patelių medžioklė baigiasi lapkričio 30 dieną, o jauniklių tęsiasi iki sausio 31 dienos. Taigi siūlomas pakeitimas patelių medžioklę pailgintų 15 dienų, o jauniklių sutrumpintų. Tai projekto nuostatos, kurių negalima sutapatinti su galiojančiais medžioklės terminais.
Projektą lydinčiame Aplinkos ministerijos rašte nurodoma, kad skirtinga sezono pabaiga praktikoje sukelia problemų. Teisėtai medžiojant briedžių jauniklius pasitaiko atvejų, kai per klaidą sumedžiojamas gumbaragis ar ragus numetęs patinas arba antrametė patelė. Jeigu atitinkamos gyvūnų grupės medžioklės laikotarpis jau pasibaigęs, kyla ginčų dėl tokio atvejo vertinimo. Bendra sezono pabaiga siūloma siekiant išvengti šių situacijų ir skirtingo taisyklių aiškinimo.
Terminų suvienodinimą palaiko ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD). Organizacija atkreipia dėmesį, kad prasto matomumo sąlygomis tiksliai įvertinti judančio gyvūno amžių gali būti sudėtinga, o atpažinimo klaida medžiotojui sukelia rimtų teisinių pasekmių. Vis dėlto draugijos pozicija dėl aiškesnių terminų nereiškia raginimo intensyviau medžioti briedžius. LMŽD pabrėžia būtinybę vertinti vietinę populiacijos būklę ir medžioti atsakingai bei tausojančiai.
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
Lietuvoje mažėja apskaitytų briedžių skaičius
Aplinkos ministerijos paskelbtais 2025 metų apskaitos duomenimis, Lietuvoje apskaityta 18 490 briedžių. Palyginti su 2024 metais, jų skaičius sumažėjo 2559, arba maždaug 12,2 procento.
Tai medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudotojų pateikti apskaitos duomenys. Jie rodo apskaitytų briedžių skaičiaus pokytį, tačiau savaime neatskleidžia jo priežasčių ir neleidžia nustatyti, kokią dalį galėjo lemti realūs populiacijos pokyčiai, o kokią apskaitos aplinkybės.
Susirūpinimą išsako ir medžiotojai. Neoficialiuose pokalbiuose dalis jų pasakoja savo plotuose pastebintys mažiau briedžių, mini pateles be jauniklių. Šiuos stebėjimus medžiotojai sieja su vilkų poveikiu ir žmogaus ūkine veikla. Tačiau tai jų vertinimai, kurių negalima laikyti tyrimais nustatytu konkrečių veiksnių indėliu į šalies apskaitos pokytį.
Pasak medžiotojų, dalis klubų savo iniciatyva mažina briedžių sumedžiojimą. Vienur apsiribojama šiųmečiais jaunikliais ir atrankai priskiriamais neperspektyviais patinais, kitur laikinai atsisakoma briedžių medžioklės. Tokius sprendimus jie aiškina siekiu išsaugoti vietinę populiaciją ir sudaryti sąlygas jai atsikurti.
LMŽD taip pat ragina nesivadovauti vien bendru šalies skaičiumi. Organizacija pabrėžia netolygų briedžių pasiskirstymą ir patikimesnės stebėsenos poreikį. Dėl abejonių apskaitos tikslumu draugija nepritarė briedžių sumedžiojimo limitų panaikinimui ir tokį sprendimą šalies mastu vertina kaip pernelyg ankstyvą.
Todėl diskusijoje susipina du skirtingi klausimai. Vienas susijęs su aiškesniais medžioklės terminais ir mažesne teisinių ginčų rizika. Kitas su tuo, kiek ir kokių briedžių galima sumedžioti konkrečioje teritorijoje, kad vietinė populiacija nemažėtų.
Ar trumpesnis sezonas padėtų išsaugoti briedžius?
Siūlomi pakeitimai skirtingas briedžių grupes paveiktų nevienodai. Jauniklių medžioklės laikotarpis sutrumpėtų, o patelių pailgėtų 15 dienų. Todėl terminų suvienodinimas gali būti suprantamas kaip priemonė sumažinti gyvūnų atpažinimo klaidų ir teisinių ginčų riziką, tačiau jo nauda populiacijai atkurti nėra pakankamai pagrįsta.
Jeigu iki gruodžio 15 dienos būtų sumedžiojama tiek pat jauniklių, kiek anksčiau per visą sezoną iki sausio pabaigos, vien trumpesnis medžioklės laikotarpis jų išgyvenamumo nepadidintų. Papildomos patelių medžioklės dienos savo ruožtu galėtų sudaryti sąlygas sumedžioti daugiau patelių. Tai galimo poveikio vertinimas, o ne konkrečiai Lietuvai apskaičiuota prognozė.
Tyrimai rodo patelių išsaugojimo svarbą
Ilgalaikiame Norvegijoje atliktame tyrime, kuriame rekonstruota briedžių populiacijos dinamika nuo 1967 iki 1993 metų, nustatyta, kad sumedžiojamų gyvūnų amžiaus ir lyties sudėtis turėjo reikšmės patelių amžiaus struktūrai ir jauniklių skaičiui, tenkančiam vienai patelei.
Medžiojant daugiausia jauniklius ir antramečius gyvūnus, populiacijoje didėjo vidutinis suaugusių patelių amžius. Kadangi briedžių vislumas priklauso nuo amžiaus, kartu didėjo ir jauniklių skaičius vienai patelei. Tyrimas taip pat parodė, kad pavėluotas medžioklės apimties pritaikymas prie populiacijos pokyčių stiprino jos gausumo svyravimus.
2020 metais paskelbtame Skandinavijos tyrime išanalizuoti daugiau kaip 549 tūkst. sumedžiotų briedžių duomenys. Teritorijose, kuriose buvo vilkų, medžiotojai mažino sumedžiojimą ir keitė jo struktūrą, be kita ko, labiau saugodami suaugusias pateles. Tai praktinis prisitaikymo prie papildomo plėšrūnų sukeliamo mirtingumo pavyzdys. Tačiau šio tyrimo rezultatai savaime nepaaiškina Lietuvos briedžių apskaitoje užfiksuoto sumažėjimo.
Svarbu ne tik kada, bet ir kiek bei kokių gyvūnų sumedžiojama
Remiantis šiais tyrimais, teritorijose, kuriose briedžių mažėja, pirmiausia vertėtų peržiūrėti bendrą sumedžiojimo apimtį. Medžioklės perkėlimas į kitą mėnesį nepadėtų, jeigu iš mažėjančios populiacijos ir toliau būtų paimamas toks pats gyvūnų skaičius. Mažesnis sumedžiojimas ar vietinis laikinas medžioklės sustabdymas, reguliariai vertinant rezultatus, būtų tiesioginės priemonės medžioklės sukeliamam mirtingumui sumažinti.
Ypač svarbu išsaugoti reprodukcinio amžiaus pateles. Jų išlikimas susijęs ne tik su dabartiniu populiacijos dydžiu, bet ir su galimybe susilaukti jauniklių ateinančiais metais. Todėl skirtingų amžiaus ir lyties grupių sumedžiojimo poveikis populiacijai nėra vienodas.
Vis dėlto patelių saugojimas nereiškia, kad jauniklius galima medžioti neribotai. Sprendimą medžioti tik šiųmečius jauniklius taip pat reikėtų grįsti vietiniu prieaugiu. Jeigu iki rudens jų išgyvena mažai, mažinti reikėtų ir jauniklių sumedžiojimą.
Sprendimams būtini išsamesni duomenys negu bendras apskaitytų briedžių skaičius. Svarbu nuosekliai registruoti stebėtas pateles, jauniklius ir patinus, stebėjimams skirtą laiką bei sumedžiotų gyvūnų amžių. Švedijoje atliktas populiacijos modeliavimas parodė, kad medžiotojų stebėjimai yra vertingi vertinant tendencijas, tačiau vien jų nepakanka patikimai nustatyti absoliutų gyvūnų skaičių.
Patelė be jauniklio dar neatskleidžia priežasties
Medžiotojų pastebimos briedžių patelės be jauniklių yra svarbus signalas, tačiau toks stebėjimas neleidžia nustatyti, ar jauniklis nebuvo atvestas, ar vėliau žuvo. Tyrimuose jauniklių ir patelių santykis vertinamas kaip kelių procesų rezultatas, priklausantis nuo patelių reprodukcijos, dvynių atsivedimo dažnio ir jauniklių išgyvenamumo.
Todėl vilkų poveikį būtina vertinti kartu su medžiokle ir kitais mirtingumo veiksniais. Vien iš patelės be jauniklio stebėjimo negalima nustatyti konkrečios priežasties. Buveinių ar plėšrūnų valdymo priemonėms parinkti reikalingi vietiniai duomenys, o medžiotojų tiesiogiai kontroliuojamas veiksmas yra jų pačių sumedžiojimo apimtis.
Populiacijos išsaugojimo požiūriu patelių medžioklės ilginimui reikėtų atskiro pagrindimo, įvertinus numatomą sumedžiojimą ir jo poveikį. Jauniklių sezono trumpinimą taip pat prasminga vertinti kartu su medžioklės apimties mažinimu. Tyrimai pagrindžia kryptį saugoti produktyvias pateles ir sumedžiojimą derinti prie realaus vietinės populiacijos prieaugio, tačiau konkretiems apribojimams nustatyti būtini vietos duomenys.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
