Lapkričio 13 d. 18 val. Jurbarko viešojoje bibliotekoje vyks seminaras apie vilkų kvietimą imituojant jų balsą. Renginį organizuoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyrius. Dalyvauti gali ir kitų skyrių bei klubų medžiotojai, tačiau jiems dalyvavimas mokamas.
Vilko kaukimo pamėgdžiojimas reikalauja daugiau nei gebėjimo išgauti ilgą, skambų garsą. Norint suprasti gyvūno reakciją, svarbu pažinti jo elgseną ir žinoti, kokią reikšmę balsas turi vilkų tarpusavio santykiams. Kaukimas padeda palaikyti ryšį, o svetimo vilko balsas gali tapti signalu apie netoliese esantį gentainį.
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
Kaukimas padeda palaikyti šeimos ryšius
2013 m. žurnale Current Biology paskelbtame tyrime Friederike Mazzini ir jos kolegos nagrinėjo nelaisvėje laikomų vilkų kaukimą, kai vienas gyvūnas būdavo atskiriamas nuo grupės. Tyrėjai vertino ir socialinius santykius, ir streso hormono kortizolio koncentraciją.
Vilkai daugiau kaukė tada, kai iš grupės būdavo išvedamas artimesnis socialinis partneris arba aukštesnę vietą grupės hierarchijoje užimantis gyvūnas. Kaukimo intensyvumo vien kortizolio pokyčiai nepaaiškino. Tyrimas parodė, kad balsinis ryšys susijęs su konkrečiais grupės nariais ir jų tarpusavio santykiais.
Taigi miške girdimas kaukimas gali būti mėginimas susisiekti su atsiskyrusiu šeimos nariu. Tačiau vien iš garso ne visada galima patikimai nustatyti, kodėl gyvūnas kaukia.
Vilkų balsai ir jų reikšmės
Vilkų bendravimas neapsiriboja kaukimu. Jų garsų repertuare yra inkštimas, cypimas, urzgimas, lojimas ir kelių garsų deriniai. Šiuos signalus reikia vertinti kartu su situacija ir gyvūno elgsena.
2019 m. paskelbtame Indijos vilkų balsų tyrime mokslininkai analizavo laisvėje ir nelaisvėje gyvenančių gyvūnų įrašus. Jie išskyrė kaukimą ir kaukimo bei lojimo derinius, trumpą inkštimą, ilgesnį inkštimą ir vadinamąjį socialinį cypimą. Pastarojo paskirtis dar nėra pakankamai ištirta. Kadangi darbas skirtas Indijos vilkams, jo rezultatų negalima automatiškai laikyti išsamiu Lietuvos vilkų balsų aprašymu.
Trumpas inkštimas mokslinėje literatūroje siejamas su pasisveikinimu, ilgesnis inkštimas gali lydėti nuolankų elgesį. Urzgimas ir lojimas aprašomi agresyvių ar gynybinių sąveikų kontekste, pavyzdžiui, ginant maistą ar jauniklius. Grupinio kaukimo metu skirtingi garsai gali susilieti į sudėtingą chorą.
Vis dėlto kalbėti apie tiksliai išverčiamas vilkų frazes būtų klaidinga. Mokslas leidžia nustatyti sąsajas tarp garsų ir elgesio aplinkybių, tačiau nesuteikia universalaus žodyno, kuriame kiekvienas kaukimas reikštų vieną konkretų sakinį.
Ar žmogaus kaukimas sulaukia atsakymo
Vilkų reakcija į žmogaus imituojamą kaukimą tirta ir laisvėje. Fredas H. Harringtonas ir L. Davidas Mechas tyrė radijo siųstuvais pažymėtų vilkų elgseną Minesotoje, vertindami jų balsinius atsakymus ir judėjimą.
1979 m. paskelbtame darbe nustatyta, kad atsiliepimo dažnis keitėsi priklausomai nuo metų laiko ir socialinės situacijos. Vilkai dažniau atsiliepdavo ir būdami prie grobio liekanų. Tai rodo, kad reakcija priklauso ne vien nuo to, kaip tiksliai žmogus pamėgdžioja garsą.
Kitame šių autorių tyrime vilkai atsiliepė per 217 iš 456 kaukimo sesijų. Šie bandymai buvo skirti vilkų apskaitos metodikai, todėl jų rezultatų negalima pateikti kaip medžioklės sėkmės rodiklio. Balsinis atsakymas taip pat nėra tas pats, kas gyvūno priartėjimas.
Vilkų medžioklė viliojant balsu
Viliojimo balsu esmė yra pasinaudoti gyvūno reakcija į girdimą signalą. Vilko kaukimo imitavimas susijęs su jo socialine ir teritorine komunikacija. Tačiau tyrimai nesuteikia pagrindo žadėti, kad atsiliepęs vilkas būtinai ateis prie kvietėjo.
Harringtono ir Mecho darbai rodo, kad kaukimas dalyvauja palaikant atstumą tarp vilkų grupių. Todėl svetimo vilko balsas nėra vien kvietimas artintis. Vertinant atsakymą svarbu suprasti, kad girdimas gyvūnas gali pranešti apie savo buvimą, o ne ketinimą pasirodyti medžiotojui.
Lietuvoje būtina atskirti balso mėgdžiojimą nuo garso įrašų naudojimo. Medžioklės įstatymas draudžia medžioklėje naudoti elektrinius, elektroninius ar magnetinius garso atkūrimo prietaisus gyvūnams vilioti. Šį draudimą savo atmintinėje nurodo ir Aplinkos apsaugos departamentas. Telefono ar kito įrenginio leidžiamas vilko kaukimo įrašas patenka į šio draudimo taikymo sritį.
Seminaras Jurbarke skirtas vilkų kvietimui imituojant jų balsą. Norintiems išmokti šio gebėjimo svarbus ne tik pats garso išgavimas, bet ir supratimas, ką galima spręsti iš atsakymo bei kur prasideda tik spėjimas.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
