Dieną tarp Kupiškio kolektyvinių sodų pasirodžiusį lūšiuką nufotografavo žinomas Lietuvos gamtos fotografas Darius Babelis. Į šias apylinkes jis buvo atvykęs ieškoti visai kito, anot jo, dar rečiau sutinkamo gyvūno, tačiau netikėtas susitikimas padovanojo lūšies jauniklio nuotraukų.
Pasak D. Babelio, šiose apylinkėse pastebimas ne tik nufotografuotas jauniklis, bet ir kitas tos pačios vados lūšiukas bei jų motina. Netoliese esančiame miške gyvenanti šeimyna šiame rajone stebima gana dažnai.
Fotografas pasakojo tądien ieškojęs kito gyvūno, tačiau kokio, kol kas neatskleidžia. Ši paslaptis liks iki sėkmingo susitikimo. Jeigu ieškomą gyvūną pavyks nufotografuoti, nuotraukos, kaip įprasta, pasirodys jo asmeninėje Facebook paskyroje.
Medžiotojams pagaliau gana. Nuspręsta imtis saugomos rūšies būklės tyrimo
Lietuvoje lūšims taikoma griežta apsauga
Lūšis Lietuvoje yra saugoma rūšis, įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Įprasta lūšių medžioklė šalyje neleidžiama.
Lietuvos lūšių populiacijai taikomi Buveinių direktyvos II ir IV priedai. II priedas susijęs su rūšies buveinių apsauga steigiant specialias saugomas teritorijas, o IV priedas nustato griežtą pačių gyvūnų apsaugą. V priede nurodyta tik Estijos lūšių populiacija.
Buveinių direktyvos 16 straipsnyje numatytos galimos apsaugos reikalavimų išimtys. Jos gali būti taikomos laukinei gyvūnijai, augalijai ir buveinėms apsaugoti, didelei žalai išvengti, visuomenės sveikatos ir saugos ar kitais direktyvoje nustatytais svarbesnio viešojo intereso pagrindais. Taip pat numatyti mokslinių tyrimų, švietimo, populiacijų atkūrimo ir reintrodukcijos tikslai bei griežtai kontroliuojamas atrankinis riboto individų skaičiaus paėmimas. Būtinos sąlygos yra kitos priimtinos alternatyvos nebuvimas ir rūšies palankios apsaugos būklės išsaugojimas. Vien didesnis pastebimų lūšių skaičius savaime nesuteikia teisės jų medžioti.
Ką žinome apie lūšių skaičių
Pavieniai susitikimai, tokie kaip šis Kupiškyje, suteikia vertingos informacijos apie rūšies buvimą konkrečioje vietovėje. Tačiau norint įvertinti visos šalies populiaciją reikia daugiau nei atskirų nuotraukų ar pasakojimų.
Oficialioje Saugomų rūšių informacinėje sistemoje pateikiamas vertinimas, kad 2017 ir 2018 metais Lietuvoje buvo aptinkama apie 150 lūšių. Tai istorinis vertinimas, kurio negalima pateikti kaip dabartinio šalies lūšių skaičiaus. Tame pačiame šaltinyje nurodoma, kad 2015–2018 metais užregistruota daugiau kaip trisdešimt vadų.
Teigti, kad lūšių tyrimai Lietuvoje apskritai nevykdomi, būtų netikslu. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba yra skelbusi apie žiemą vykdomą lūšių stebėseną pagal pėdsakus ir galimybę visuomenei prisidėti teikiant duomenis.
Privačiuose pokalbiuose medžiotojai pasakoja savo plotuose pastebintys lūšis, kartais ir po kelias. Vis dėlto tokie pasakojimai tampa patikrinamais duomenimis tik užfiksavus stebėjimo aplinkybes ir perdavus informaciją. Nepatvirtinto teiginio, kad medžiotojai apskritai vengia pranešti apie lūšis, negalima taikyti visai bendruomenei.
Pastebėjimus galima perduoti ir papildyti žemėlapį
Prie informacijos rinkimo gali prisidėti gyventojai, gamtos fotografai, miškininkai ir medžiotojai. Aplinkos ministerija savo svetainėje pateikia informaciją, kaip registruoti vilkų, lūšių ir rudųjų lokių stebėjimus. Stebėjimo anketa taip pat pasiekiama per Medžioklės informacinę sistemą.
Lūšių stebėjimų žemėlapį sukūrė ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Pagal paskelbtą draugijos kvietimą, gyventojai gali atsiųsti lūšių arba aiškių jų veiklos požymių nuotraukas, nurodydami fiksavimo datą ir vietą. Patikrinta informacija įtraukiama į žemėlapį. Pavienis įrašas dar neparodo populiacijos dydžio, tačiau kaupiami stebėjimai padeda geriau pažinti rūšies paplitimą.
Šiuo metu yra tik 11 pranešimų. Deja, žmonės nepraneša apie lūšių buvimą, nors statistika yra visa ko pagrindas, o kalbant apie saugomų rūšių populiacijų būklę, ji yra svarbiausia.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
