Šaltinis: Sienceinpoland.pl
Lenkijos mokslininkai išanalizavo daugiau kaip tūkstantį briedžių patinų ir jų numestų ragų nuotraukų. Per laikotarpį, kai šalyje galiojo briedžių medžioklės moratoriumas, plačiamentiniai ragai nuotraukose pasitaikydavo vis dažniau, o didžiausias apskaičiuotas ragų plotis tyrimo laikotarpio pabaigoje viršijo 140 centimetrų. Tyrėjų vertinimu, labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tas, kad sumažėjus medžioklės spaudimui daugiau patinų sulaukė amžiaus, kai gali užauginti didžiausius ragus.
Ką parodė nuotraukos?
Lenkijoje briedžių medžioklės moratoriumas įvestas 2001 m., smarkiai sumažėjus šių gyvūnų populiacijai. Jai atsikuriant briedžiai grįžo į anksčiau gyventas teritorijas. Mokslininkai iš Lenkijos mokslų akademijos Žinduolių tyrimų instituto ir Balstogės technologijos universiteto pasitelkė gamtos fotografų, nacionalinių parkų darbuotojų bei socialinių tinklų naudotojų nuotraukas ir ištyrė, kaip keitėsi patinų ragai.
Tyrėjai surinko 1 371 nuotrauką, kuriose matyti 2005–2021 m. briedžių patinai arba jų numesti ragai. Jie vertino ragų formą, skaičiavo vienos ragų šakos atšakas, o ragų plotį lygino su galvos pločiu ties ragų pagrindu. Pagal formą ragai suskirstyti į šakotuosius, tarpinius ir mentinius. Formų pokytis vertintas nuo 2012 m., nes ankstesnėse tyrimui surinktose nuotraukose mentinių ragų neužfiksuota.
Nuo 2012 iki 2021 m. apskaičiuota tikimybė nuotraukose aptikti mentinius ragus padidėjo nuo 9 iki 19 proc., o tarpinius nuo 44 iki 53 proc. Šakotųjų ragų aptikimo tikimybė sumažėjo nuo 47 iki 28 proc. Per visą tyrimo laikotarpį vidutinis vienos ragų šakos atšakų skaičius padidėjo nuo 3,2 iki 4,7.
Dar ryškesnis skirtumas matyti palyginus didžiausius užfiksuotus ragus. Tyrimo laikotarpio pradžioje vienoje ragų šakoje būdavo ne daugiau kaip penkios atšakos, o pabaigoje jų užfiksuota iki vienuolikos. Pagal kaukolių matmenis perskaičiuotas didžiausias ragų plotis padidėjo nuo maždaug 75 iki daugiau kaip 140 centimetrų.
Ar patinai spėja užauginti brandos ragus?
Tyrimo autoriai nurodo, kad didžiausius ragus briedžių patinai paprastai užaugina sulaukę 9–11 metų. Iki moratoriumo tokio amžiaus Lenkijoje sulaukdavo nedaug patinų. Tuometės atrankos taisyklės leido sumedžioti šakotuosius ragus su ne daugiau kaip keturiomis atšakomis turinčius patinus, tarp kurių buvo ir gana jaunų žvėrių.
Prenumeruokite 2027 metams jau dabar!
Lenkijos pavyzdys parodo, kokius ragus gali užauginti europinis briedis. Jei gerai besivystantis patinas sumedžiojamas jaunas, jis tiesiog nespėja užauginti ragų, kuriuos galėtų išauginti sulaukęs brandos. Tokių pastebėjimų yra ir Lietuvos medžiotojų praktikoje. Jų patirtis kelia konkretų briedžių populiacijos valdymo klausimą: kokio amžiaus patinai sumedžiojami ir kiek jų mūsų medžioklės plotuose sulaukia brandos? Atsakymui reikėtų vietinių duomenų apie sumedžiojamų patinų amžių.
Amžius yra viena iš ragų dydį lemiančių aplinkybių. Lenkijoje tyrėjai nustatė ir regioninių skirtumų. Didžiausi ragai užfiksuoti Varmijoje ir Mozūrijoje bei Polesėje, kur buveinės įvairesnės ir gausesnė pašarų bazė. Mažesni ragai fiksuoti naujai briedžių apgyventose teritorijose ir Bebro upės apylinkėse. Tyrėjai šiuos skirtumus sieja su patinų amžiumi, buveinių sąlygomis, mityba ir gyvūnų tankiu.
Kalbant apie briedžių populiacijos valdymą Lietuvoje, verta žiūrėti ir į tai, kokią patinų amžiaus struktūrą formuoja atranka. Dideli ragai vertinami kaip trofėjus, o per rują jie svarbūs patinų tarpusavio konkurencijai. Todėl klausimas, kiek gerai besivystančių patinų sulaukia brandos, svarbus ir vertinant pačią populiaciją.
Koks tikslinis briedžio patino amžius?
Ankstesnėje Lietuvos elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų redakcijoje briedžio patino trofėjinės brandos pradžia buvo siejama su aštuntaisiais ragais, o rekomenduojamas tikslinis amžius su dešimtaisiais. Šis orientyras buvo skirtas gerai besivystantiems patinams, kad jie spėtų užauginti vertingiausius ragus ir ilgiau dalyvautų reprodukcijoje. Panašų amžiaus tarpsnį nurodo ir Lenkijos tyrėjai. Jų duomenimis, didžiausius ragus briedžių patinai užaugina būdami 9–11 metų.
Ką apie atranką pasakytų sumedžiotų patinų amžius?
Lietuvos medžiotojų pastebėjimai, kad dalis patinų sumedžiojami dar nespėję užauginti brandos ragų, kelia klausimą, kurį galima tikrinti pagal vietinius duomenis. Tam reikėtų palyginti kelių sezonų sumedžiotų patinų amžių ir jų ragų įvertinimus. Toks palyginimas padėtų atsakyti, kokio amžiaus patinai dažniausiai sumedžiojami ir kaip dažnai tarp jų pasitaiko trofėjinę brandą pasiekusių žvėrių. Lenkijos tyrime ragų dydis skyrėsi ir pagal regioną, todėl vertinant Lietuvos duomenis būtų svarbu atsižvelgti ir į vietos buveines bei mitybos sąlygas.
Ar Lietuvoje briedžiai spėja užauginti trofėjinius ragus?
Tarp Lietuvos medžiotojų neretai tenka išgirsti, kad mūsų šalyje trofėjinių briedžių nėra. Jei kur jų dar galima sutikti, tai rytinėje šalies dalyje. Tačiau, medžiotojų pastebėjimu, ir ten patinai su dideliais mentiniais ragais matomi vis rečiau. Viena iš jų minimų galimų priežasčių yra pasienio užtvara, skirianti Lietuvą nuo plačių Baltarusijos miškų. Kiek ši užtvara pakeitė briedžių judėjimą, iš pavienių stebėjimų spręsti sunku.
Kai kurių medžiotojų klubų, nuosekliai taikančių atrankinės medžioklės principus, patirtis rodo, kad ir Lietuvoje briedžio patinas gali užauginti įspūdingus ragus, net su dvigubomis mentėmis. Todėl prieš darant išvadas apie vietinių briedžių genetiką verta paklausti, kokio amžiaus patinus pasirenkame sumedžioti ir kiek gerai besivystančių žvėrių paliekame sulaukti trofėjinės brandos. Jei patiną sumedžiojame jauną, taip ir nesužinome, kokius ragus jis būtų užauginęs.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
