Medžiotojų miško kameros dažnai atskleidžia kur kas daugiau nei tik tai, kokie gyvūnai lankosi konkrečioje teritorijoje. Vieno žurnalo Medžioklė skaitytojo atsiųstos nuotraukos iš druskos laižyklos leidžia vienu metu atkreipti dėmesį į dvi įdomias temas – briedžio sveikatos būklę ir stambiųjų gyvūnų sambūvį Lietuvos miškuose.
Nuotraukose matomas briedis, kuris reguliariai lankosi prie druskos laižyklos. Iš karto dėmesį patraukia keli ryškūs dariniai kaklo srityje. O kitoje miško kameroje tą pačią dieną pasirodo ir lokys, ir briedis. Todėl kyla klausimas: kokiu mastu lokių pasirodymas daro įtaką briedžių populiacijai?
Kas yra dariniai ant briedžio kaklo?
Vien iš nuotraukų tiksliai diagnozuoti neįmanoma, tačiau viena tikėtiniausių versijų yra papilomatozė, arba papilomos viruso sukelti dariniai.
Papilomos virusų aptinkama daugelyje žinduolių, tarp jų ir elniniuose gyvūnuose. Jie užkrečia odos ląsteles ir sukelia sustiprėjusį audinių augimą, formuodami įvairaus dydžio karpas primenančias išaugas. Virusas į organizmą dažniausiai patenka per nedidelius odos pažeidimus, o tolimesnę ligos eigą lemia gyvūno imuninė sistema.
Todėl vienam gyvūnui po užsikrėtimo nieko matomo nenutinka, kitam atsiranda viena nedidelė karputė, o dar kitam susiformuoja keli įspūdingo dydžio dariniai. Panaši situacija stebima ir žmonėms – vieni su papilomos virusu gyvena net to nežinodami, o kitiems atsiranda matomų odos pakitimų.
Kartais papilomos laikui bėgant išnyksta savaime, gyvūnui susiformavus imunitetui konkrečiai viruso atmainai. Tačiau kai kuriais atvejais jos ir toliau auga bei išlieka keletą metų. Daugeliu atvejų, papilomos pačios savaime nėra mirtinos. Gyvūnas gali gyventi visavertį gyvenimą net ir turėdamas gana didelius darinius.
Problemų atsiranda tuomet, kai jie tampa tokie dideli, kad trukdo normaliai judėti, maitintis ar matyti. Dariniai gali būti traumuojami, kraujuoti arba užsikrėsti. Vis dėlto nuotraukose matomas briedis atrodo gerai įmitęs ir fiziškai stiprus, o tai rodo, kad bent jau šiuo metu dariniai reikšmingos įtakos jo sveikatai neturi.
Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad papilomos nėra vienintelis galimas paaiškinimas. Panašius mazgus gali sukelti fibromos, seni pūliniai, poodiniai uždegimai, cistos ar kiti patologiniai procesai. Be laboratorinių tyrimų tiksliai nustatyti priežasties neįmanoma.
Nuotraukose matyti, kad briedis aktyviai naudojasi druskos laižykla. Tai nėra nieko neįprasto. Briedžiams, kaip ir kitiems elniniams gyvūnams, reikalingas natris ir kitos mineralinės medžiagos, kurių iš natūralaus augalinio maisto ne visada pakanka. Pavasarį ir vasaros pradžioje mineralų poreikis ypač išauga, nes vyksta intensyvus organizmo vystymasis, o patinams formuojasi ragai.
Todėl druskos laižyklos tampa reguliariai lankomomis vietomis ne tik briedžiams, bet ir stirnoms, tauriesiems elniams, šernams, o kartais net ir plėšrūnams.
Briedis ir lokys vienoje kameroje. Ar lokys ir briedis gali sugyventi?
Kitoje kameroje užfiksuotas dar vienas įdomus atvejis. Per vieną parą toje pačioje vietoje pirmiausia buvo užfiksuotas lokys, o vėliau – briedis. Tokios nuotraukos dažnai kelia klausimą – ar lokys ir briedis gali ramiai naudotis ta pačia teritorija?
Atsakymas yra taip. Iš tiesų visose Europos šalyse, kur gyvena ir rudieji lokiai, ir briedžiai – abi rūšys gyvena greta viena kitos. Nors lokys yra plėšrūnas, didelę jo raciono dalį sudaro augalai, uogos, vabzdžiai ir kiti gana lengvai prieinami maisto šaltiniai.
Suaugęs briedis yra įspūdingo dydžio gyvūnas. Patelė gali sverti kelis šimtus kilogramų, o suaugęs patinas gali viršyti net pusės tonos ribą. Tokio grobio medžioklė reikalauja daug energijos ir kelia traumų riziką pačiam lokiui.
Ar lokiai medžioja briedžius? Taip, tačiau ne taip dažnai, kaip daugelis įsivaizduoja.
Skandinavijoje ir Šiaurės Amerikoje atlikti tyrimai rodo, kad lokiai reguliariai medžioja naujagimius briedžių jauniklius. Kai kuriuose regionuose jie yra viena pagrindinių jauniklių mirtingumo priežasčių pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. O suaugę briedžiai lokių grobiu tampa daug rečiau. Tai nereiškia, kad tai neįmanoma – stiprus lokys gali papjauti ir suaugusį gyvūną, ypač jei šis nusilpęs ar sužeistas. Tačiau daugeliu atvejų lokys pasirinks lengviau prieinamą maistą.
Iš tiesų lokį galima apibūdinti ne kaip tingų, o kaip labai efektyviai energiją taupantį gyvūną. Jei reikalingų kalorijų galima gauti mažesnėmis pastangomis, nėra priežasties rizikuoti kova su suaugusiu briedžiu. Todėl dauguma lokių ir briedžių susitikimų gamtoje dažniausiai baigiasi be jokio konflikto. Gyvūnai tiesiog naudojasi ta pačia teritorija skirtingu metu arba skirtingais tikslais.
Didėjant lokių skaičiui Lietuvoje, tokie stebėjimai taps vis dažnesni. Jie primena, kad Lietuvos miškuose greta gyvena kur kas daugiau rūšių, nei kasdien galime pamatyti savo akimis.
Augant lokių populiacijai, didės ir jų poveikis aplinkinei ekosistemai. Nors suaugę briedžiai retai tampa lokių grobiu, naujagimių jauniklių išgyvenamumui lokiai gali turėti reikšmingos įtakos. Tai nereiškia, kad lokiai kelia grėsmę briedžių ateičiai Lietuvoje, tačiau jų vaidmuo natūraliuose procesuose taps vis svarbesnis. Todėl ateityje, vertinant briedžių populiacijos pokyčius, reikės atsižvelgti ne tik į medžioklę, miškininkystę ir klimato poveikį, bet ir į augančią stambiųjų plėšrūnų gausą.
Ir čia miško kameros turi ypatingą vertę. Jos leidžia pamatyti ne tik gyvūnus, bet ir procesus, vykstančius tiesiog mūsų akyse – kartais visai netikėtus ir kur kas įdomesnius už bet kokią teoriją.
Toj vietoj (ne)bus krateris, o be ginklo doroti laimikį pavojinga. Pokalbiai apie medžioklę #95
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
