Patirtis

Savaime šaudančius spąstus gyvūnams įrengusio vyro apeliaciją teismas atmetė ir bausmę paliko nepakeistą0

Brakonierių ginklai / Šiaulių policijos nuotr.

Miške rasti savadarbiai šaunamieji ginklai, pirmamečio šerno kailis ir nuorūka su DNR pėdsakais tapo įrodymais byloje, kurioje nuteistasis kaltę neigė, o kieme rastus laukinių gyvūnų kaulus aiškino šunų elgesiu. Panevėžio apygardos teismas jo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti galutinę subendrintą bausmę, 60 parų areštą bei dviejų tūkstančių eurų baudą.

Kaip skelbiama oficialiame teismo pranešime portale Lietuvos teismai, Anykščių rajono gyventojas V. Urbanavičius nuteistas už neteisėtą savadarbių šaunamųjų ginklų gamybą, laikymą, gabenimą ir panaudojimą. Teismas pabrėžė, kad jo veiksmai kėlė pavojų tiek gyvūnams, tiek žmonėms.

Miške aptikti šaunamieji spąstai

Teismas nustatė, kad vyras savo sodyboje neteisėtai pasigamino du civilinėje apyvartoje draudžiamus savadarbius šaunamuosius ginklus, pritaikytus šešioliktojo ir dvyliktojo kalibro medžiokliniams šoviniams. Ginklus ir pramoninės gamybos šovinius jis laikė sodyboje, o vėliau nugabeno į netoliese esantį mišką.

Ten buvo įrengtas savadarbis šūvius paleidžiantis mechanizmas, iš kurio iššauta du kartus. Pavojingus įrenginius ir panaudotas šovinių tūteles aptiko bei paėmė aplinkos apsaugos specialistai ir policijos pareigūnai.

Kaltę neigė, o kaulus aiškino sunešus šunims

Apeliaciniame skunde V. Urbanavičius prašė jį visiškai išteisinti arba atidėti arešto bausmės vykdymą. Vyras tvirtino ginklų negaminęs ir miške jų nenaudojęs, o dėl bausmės atlikimo aiškino neturintis kam patikėti ūkio priežiūros.

Teisme jis taip pat iškėlė versiją, kad per kratą sodyboje rasti daiktai galėjo priklausyti prieš kelis dešimtmečius mirusiam broliui. Laukinių gyvūnų kaulus į kiemą esą galėjo sunešti jo šunys. Tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus atmetė, nes juos paneigė byloje surinkti objektyvūs įrodymai.

Nuorūka ir kraujo pėdsakai susiejo su radiniais

Įvykio vietoje pareigūnai rado pirmamečio šerno kailį, gyvūno dorojimo vietą ir cigaretės nuorūką. Specialistai nustatė, kad ant jos likę biologiniai pėdsakai sutampa su nuteistojo DNR.

Per kratą vyro namuose ant stalviršio aptiktas kraujas taip pat buvo ištirtas. Paaiškėjo, kad tai briedžio kraujas, nors V. Urbanavičius teisėtu medžiotoju nebuvo. Ekspertų tyrimai susiejo ir kitus radinius. Ant miške aptiktų ginklų bei skritulių rastos siūlų, plastiko ir dažų medžiagos sutapo su paimtomis nuteistojo sodyboje.

Pavojus kilo ir žmonėms

Atsisakydamas atidėti arešto bausmės vykdymą, teismas atkreipė dėmesį į nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, miške palikti šaunantys įrenginiai kėlė grėsmę ne tik laukiniams gyvūnams.

„V. Urbanavičiaus padaryta nusikalstama veika yra itin pavojinga, kėlusi pavojų ne tik gyvūnų, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei“, konstatavo teisėjų kolegija.

Teismas taip pat įvertino, kad nusikaltimas padarytas turint neišnykusį teistumą, o anksčiau paskirtos baudos nesumokėtos. Apeliacinės instancijos nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną, tačiau, kaip nurodyta teismo pranešime, per tris mėnesius dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Toj vietoj (ne)bus krateris, o be ginklo doroti laimikį pavojinga. Pokalbiai apie medžioklę #95

Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris

Susiję straipsniai

Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO

LA.lv