Valstybės gynybai stiprinti reikalingų karinių poligonų steigimas sukėlė dalies visuomenės pasipriešinimą. Atsižvelgiant į realias grėsmes iš Rytų, toks pasipriešinimas savaime gali atrodyti sunkiai suprantamas. Vis dėlto ieškant kompromisų svarbu atsakyti ir į konkrečius klausimus, kylančius žmonėms, kurių veiklą tiesiogiai paveiktų naujų poligonų teritorijos. Medžiotojams vienas aktualiausių klausimų yra medžioklės plotų ribų išsaugojimas ir galimi sprendimai tais atvejais, kai klubams ar būreliams tektų netekti dalies savo naudojamos teritorijos.
Kaip tokiomis aplinkybėmis užtikrinti veiklos tęstinumą? Ar būtų galima gauti kitus plotus vietoj prarastųjų? Kas nutiktų, jeigu likusi teritorija nebeatitiktų medžioklės plotų vienetui keliamų reikalavimų? Šiuos klausimus siūloma spręsti Medžioklės įstatymo aštuntojo ir dešimtojo straipsnių pakeitimo projektu Nr. XVP-1569. Jis įregistruotas 2026 m. gegužės 28 d., dar prieš vasaros pertrauką tarp Seimo sesijų, ir įtrauktas į rudens sesijos darbų programą. Tai tebėra teisėkūros pasiūlymas, o ne įsigaliojusi tvarka.
Toj vietoj (ne)bus krateris, o be ginklo doroti laimikį pavojinga. Pokalbiai apie medžioklę #95
Tačiau su šio projekto svarstymu siejamas ir kitas klausimas, sukėlęs medžiotojų bendruomenės susirūpinimą. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija atkreipia dėmesį į siūlymą žuvininkystės tvenkinių teritorijose išplėsti medžiojamų gyvūnų sąrašą. Draugijos vertinimu, tai kelia abejonių dėl galimybių užtikrinti tinkamą elninių žvėrių atranką, populiacijų būklės kontrolę ir vienodų medžioklės principų taikymą skirtingiems plotų naudotojams. Šį klausimą svarbu atskirti nuo kompensacijų už valstybės reikmėms prarandamus medžioklės plotus.
Ką siūloma daryti, kai dalis medžioklės plotų prarandama?
Pateiktoje projekto redakcijoje numatomi sprendimai atvejams, kai dalis medžioklės plotų vienetą sudarančios žemės būtų paimama visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir toje teritorijoje medžioti nebebūtų galima. Analogiški sprendimai siūlomi ir tuomet, kai būtų steigiama saugoma teritorija, kurioje medžioti draudžiama, arba keičiamos jos ribos.
Vienas siūlomų sprendimų yra kompensuoti prarastus plotus kitais, naudotojo neturinčiais medžioklės plotais. Projekte numatyta vertinti ne vien hektarų skaičių, bet ir plotų kokybę, išreiškiamą apskaičiuotu mokėtinu mokesčiu už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Pagal šiuos kriterijus kompensacijai skiriami plotai negalėtų skirtis daugiau kaip dvidešimt procentų nuo prarastos teritorijos.
Jeigu sumažėjusio ploto nebūtų galimybės kompensuoti laisvais medžioklės plotais, siūloma išimtis, leidžianti išsaugoti mažesnį medžioklės plotų vienetą. Tokiu atveju jis turėtų apimti ne mažiau kaip 200 hektarų medžioklės plotų. Pateiktame tekste bendrasis reikalavimas išlieka ne mažiau kaip 1000 hektarų vientisų medžioklės plotų, o mažesniam vienetui būtų taikomos projekte nustatytos išimtinės sąlygos.
Taip pat siūloma nustatyti, kad visuomenės poreikiams paimta žemė ir saugomos teritorijos, kuriose medžioti draudžiama, nesuardytų medžioklės plotų vieneto vientisumo. Kitaip tariant, tokia teritorija galėtų perskirti naudojamus medžioklės plotus, tačiau vien dėl to likusios jų dalys nebūtų laikomos praradusiomis vientisumą.
Šių nuostatų praktinė reikšmė medžiotojams būtų galimybė tęsti veiklą pasikeitus teritorijos riboms. Vis dėlto mažesnio ploto išsaugojimas ir medžiojamų rūšių sąrašo išplėtimas žuvininkystės tvenkiniuose yra skirtingi reguliavimo klausimai. Pateiktoje projekto ištraukoje nuostatos, leidžiančios tvenkinių teritorijose medžioti visus nelimituojamus gyvūnus, nėra.
LMŽD nepritaria medžioklės galimybių plėtrai tvenkinių teritorijose
Spalio dvidešimtąją paskelbtoje publikacijoje LMŽD nurodo, kad siūlymą žuvininkystės tvenkiniuose leisti medžioti visus medžiojamuosius gyvūnus, išskyrus limituojamus, Seimo Aplinkos apsaugos komitetui pateikė Lietuvos akvakultūros produktų gamintojų asociacija. Draugija savo pastabas sieja su projekto redakcija Nr. XVP-1569(2) ir pabrėžia, kad prieštarauja būtent šiam medžioklės galimybių išplėtimui, o ne visam projektui.
„Žuvininkystės ūkių problemos turi būti sprendžiamos ieškant veiksmingų ir proporcingų priemonių. Tačiau negalima dėl atskirų ūkio subjektų interesų kurti išimčių, kurios iš esmės keistų medžioklės principus. Laukinė gyvūnija yra bendras valstybės turtas, todėl jos naudojimas turi būti pagrįstas atsakomybe, mokslu ir pagarba gamtos dėsniams“, teigia LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
Draugijos teigimu, siūlomas pakeitimas atvertų galimybes tokiose teritorijose medžioti ir tauriuosius elnius, stirnas bei danielius. Būtent dėl elninių žvėrių medžioklės ji kelia klausimą, ar specifinės paskirties ir nedidelio ploto teritorijose būtų galima užtikrinti nuoseklų populiacijų valdymą.
LMŽD savo poziciją grindžia tuo, kad didelę žuvininkystės tvenkinių teritorijų dalį sudaro vandens telkiniai, pylimai, keliai ir hidrotechniniai įrenginiai. Draugijos vertinimu, tokie plotai negali būti prilyginami įprastiems medžioklės plotams vien pagal bendrą hektarų skaičių, neatsižvelgiant į buveines ir galimybes užtikrinti gyvūnų apsaugą.
„Medžioklė nėra vien galimybė sumedžioti gyvūną. Tai atsakomybė už populiacijų būklę, tinkamą atranką ir gamtos pusiausvyrą. Negalime vertinti teritorijos tik pagal jos plotą ar ūkinę paskirtį ir ignoruoti ekologinių sąlygų“, pabrėžia L. Daukša.
Ar visiems plotų naudotojams būtų taikomi vienodi principai?
Kitas draugijos keliamas klausimas yra vienodos sąlygos medžioklės plotų naudotojams. LMŽD nuomone, ūkinės veiklos pobūdis savaime neturėtų tapti pagrindu suteikti išskirtines medžioklės galimybes, jeigu jos nėra pagrįstos ekologiniais ir gamtosauginiais argumentais.
„Visiems medžioklės plotų naudotojams turi būti taikomi aiškūs ir nuoseklūs principai. Negalime vieniems nustatyti bendrųjų reikalavimų, o kitiems sukurti išimtines sąlygas vien dėl jų vykdomos ūkinės veiklos ar ambicijų. Tokie sprendimai turi būti pagrįsti ne tik ekonominiais interesais, bet ir atsakomybe už laukinę gyvūniją“, teigia draugijos direktorius.
LMŽD ragina Seimo Aplinkos apsaugos komitetą nepritarti medžiojamų gyvūnų sąrašo išplėtimui žuvininkystės tvenkinių teritorijose, tinkamai neįvertinus pasekmių laukinei gyvūnijai ir medžioklės organizavimui. Taigi draugijos kritikos centre yra siūlomos išimties pagrįstumas ir galimybės išlaikyti atsakingą elninių žvėrių populiacijų valdymą. Plačiau jos pozicija ir argumentai pateikiami portale LMŽD.lt.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
