Šaltinis Estijos medžiotojų draugija
Estijoje tęsiasi teisminiai ginčai dėl išimties tvarka išduodamų leidimų sumedžioti ruduosius lokius. Kaip praneša Estijos medžiotojų draugija (EJS), Talino administracinis teismas 2026 m. spalio 19 d. nutartimi iki spalio 27 d. laikinai sustabdė šešių Estijos aplinkos departamento (Keskkonnaamet) sprendimų galiojimą. Tačiau tai nėra galutinis teismo sprendimas, kuriuo leidimai būtų pripažinti neteisėtais.
Naujus skundus nagrinės atskirose bylose
Pasak EJS, organizacija Eesti Suurkiskjad, pastaraisiais mėnesiais nuosekliai ginčijanti leidimus sumedžioti lokius, šį kartą siekė prie jau nagrinėjamos bylos pridėti dar vienuolikos sprendimų apskundimą.
Teismas tokio prašymo netenkino. EJS skelbia, kad, teismo vertinimu, naujų skundų prijungimas nepadėtų bylos išnagrinėti greičiau ir paprasčiau. Kiekvienas išimtinis leidimas išduodamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir vietovės, kurioje daroma žala, ypatumus, todėl jo teisėtumą reikia vertinti atskirai. Nauji skundai bus nagrinėjami savarankiškose bylose.
Šešių spalio 16 d. išduotų sprendimų galiojimas laikinai sustabdytas iki spalio 27 d., kad Keskkonnaamet galėtų pateikti savo poziciją. EJS pabrėžia, kad teismas dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl šių leidimų pagrįstumo ir nepripažino jų neteisėtais.
Organizacijai nurodyta sumokėti žyminį mokestį
EJS publikacijoje atkreipiamas dėmesys ir į procesinę aplinkybę. Jos teigimu, Eesti Suurkiskjad nebuvo sumokėjusi žyminio mokesčio už du paskutinius prašymus taikyti laikinąją teisminę apsaugą.
Kaip nurodo EJS, teismas įpareigojo organizaciją iki spalio 21 d. sumokėti iš viso 40 eurų ir įspėjo, kad nesumokėjus laikinoji apsauga gali būti panaikinta. Pateiktoje publikacijoje nėra informacijos, ar mokestis buvo sumokėtas, todėl negalima teigti, kad leidimų sustabdymas dėl šios priežasties jau panaikintas.
Kas apmoka pasikartojančius teisminius ginčus?
Medžiotojų draugija kelia platesnį klausimą apie bylinėjimosi išlaidas. Kiekvienas naujas skundas reiškia papildomą darbą Keskkonnaamet darbuotojams, kurie turi rengti dokumentus, teisinius argumentus, bendrauti su teismu ir pagrįsti išduotus leidimus.
EJS klausia, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja vieno leidimo gynimas teisme ir kiek valstybė šiemet iš viso išleido su lokių medžiokle susijusiems ginčams. Konkrečių sumų publikacijoje nepateikiama. Draugijos vertinimu, visuomenė turėtų gauti aiškius atsakymus apie tam naudojamas viešąsias lėšas.
Pripažindama teisę kreiptis į teismą kaip svarbią teisinės valstybės dalį, EJS kartu kelia klausimą, ar pasikartojantys skundai netampa neproporcingu procesinių galimybių naudojimu. Tai yra medžiotojų organizacijos pozicija, o ne teismo nustatyta aplinkybė.
Ginčas svarbus ir kaimo gyventojams
EJS pabrėžia, kad lokių valdymas susijęs ne vien su medžiotojų interesais. Jis svarbus kaimo gyventojų saugumui, žemės ūkiui, bitininkystei ir laukinių gyvūnų daromos žalos prevencijai. Draugijos vertinimu, nuolat ginčijami ir laikinai stabdomi leidimai didina neapibrėžtumą visoms susijusioms pusėms.
Organizacija ragina ieškoti pusiausvyros tarp stambiųjų plėšrūnų apsaugos, žalos prevencijos, teisinio tikrumo ir atsakingo mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo. Jos teigimu, nesutarimai turi būti sprendžiami teisėtai ir veiksmingai, kad laukinių gyvūnų valdymas nevirstų nesibaigiančia teisminių ginčų grandine.
Toj vietoj (ne)bus krateris, o be ginklo doroti laimikį pavojinga. Pokalbiai apie medžioklę #95
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
