Saugumas yra svarbiausias, ir medžiotojai tai puikiai žino. Tačiau net ir šaltuoju metų laiku miškuose bei laukuose lankosi ne tik medžiotojai ir kiti medžioklės dalyviai. Į gamtą traukia aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, pasivaikščioti norintys žmonės ir šunų šeimininkai su savo augintiniais. Todėl kiekvienam svarbu žinoti savo teises bei pareigas ir suprasti, kaip pasirūpinti savo saugumu.
Rudenį ir žiemą miško lankytojams ypač svarbu būti atidiems, pasirūpinti matomumu ir atkreipti dėmesį į įspėjamuosius ženklus. Atsakingas elgesys padeda išvengti pavojingų situacijų ir mažiau trikdyti laukinius gyvūnus, rašo ELTA.
Pastebėjus medžioklę verta pakeisti maršrutą
VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialistas Kornelijus Alekna primena, kad Lietuvos miškuose paprastai galima lankytis laisvai. Vis dėlto tuo pačiu metu juose gali vykti ir kita teisėta veikla, įskaitant medžioklę. Pastebėjus informaciją apie ją, lankytojams rekomenduojama pasirinkti kitą pasivaikščiojimo maršrutą.
„Ypač svarbu neiti į teritoriją, kurioje girdėti šūviai, šunų lojimas, matyti medžiotojai ar vyksta medžioklė varant“, – pabrėžia specialistas.
Daugiau atsargumo reikia anksti ryte, temstant, tvyrant rūkui ar gausiai sningant. Tokiomis sąlygomis prasčiau matomi ne tik gyvūnai, bet ir miške esantys žmonės. Garsiai per ausines klausoma muzika taip pat gali sutrukdyti laiku išgirsti perspėjimą, šūvį ar artėjančius šunis.
Varyminės medžioklės metu juda medžiotojai, varovai ir šunys, o žvėrys gali netikėtai pakeisti judėjimo kryptį. Todėl nerekomenduojama mėginti apeiti medžioklės vietos einant gilyn į mišką. Saugiau pakeisti maršrutą, o sutikus medžiotoją pasiteirauti, kuria kryptimi geriausia pasitraukti.
Ryški apranga padeda būti pastebėtiems
Miškininkas pataria rinktis ryškiaspalvę liemenę, striukę, kepurę ar kitą iš toliau pastebimą aprangos detalę. Tai ypač aktualu gamtos fotografams, kurie dažnai vilki prie aplinkos derančius drabužius ir ilgiau nejuda iš pasirinktos vietos.
Ryški apranga padeda medžiotojams anksčiau pastebėti žmogų. Ji naudinga ir pasiklydus, nes palengvina ieškančių gelbėtojų darbą. Taigi matomumas svarbus ne tik ten, kur tuo metu medžiojama.
Miške vienoje vietoje pamatę kelis automobilius ir medžiokline apranga bei ryškiomis liemenėmis vilkinčius žmones, atkreipkite dėmesį, kad šioje miško dalyje gali vykti arba būti planuojama medžioklė. Galite privažiuoti ir pasiteirauti, kur tiksliai bus medžiojama, kad galėtumėte pasirinkti saugią vietą pasivaikščiojimui.
Įspėjamieji ženklai svarbūs ir vairuotojams
Nemaža dalis Lietuvos medžiotojų klubų apie vykstančią medžioklę įspėja ženklais, pastatytais prie kelių medžioklės plotuose. Vairuotojai raginami atkreipti į juos dėmesį ir važiuoti atsargiau. Miško keliais rekomenduojama sumažinti greitį, ypač šeštadieniais, kai gali vykti varyminės medžioklės.
Varymo metu žvėrys gali netikėtai ir dideliu greičiu išbėgti į kelią. Tai gali būti ne vienas gyvūnas, o, pavyzdžiui, visas šernų būrys, paskui kurį gali pasirodyti ir medžiokliniai šunys. Todėl vienam žvėriui perbėgus kelią nereikėtų iš karto didinti greičio. Lėtesnis važiavimas ir dėmesingumas suteikia daugiau laiko sureaguoti bei padeda išvengti nelaimės.
Geras kadras neturėtų kainuoti gyvūno ramybės
Stebint ar fotografuojant laukinius gyvūnus svarbu išlaikyti saugų atstumą. Pasak K. Aleknos, nereikėtų jų persekioti, mėginti prieiti kuo arčiau, vilioti maistu ar užstoti pasitraukimo kelio. Jei gyvūnas sunerimsta, ima žvalgytis, trauktis ar kitaip pakeičia elgesį, stebėtojas turėtų atsitraukti.
Gyvūnų dėmesio taip pat nerekomenduojama patraukti ryškia šviesa, balso įrašais ar kitais garsais. Ypač svarbu nesiartinti prie jauniklių, lizdų ir guoliaviečių. Vienas pastebėtas jauniklis nebūtinai yra paliktas, nes suaugęs gyvūnas gali būti netoliese ir sugrįžti žmogui pasitraukus. Todėl jo nereikėtų liesti, neštis ar mėginti gelbėti.
Susitikimas su lokiu nėra proga artimai fotosesijai
VMU specialistas ragina nesistengti iš arti fotografuoti stambiųjų plėšrūnų. Net ir norint įamžinti retą susitikimą, pirmiausia būtina įvertinti savo saugumą ir palikti gyvūnui erdvės pasitraukti.
„Pamatę lokį, žmonės neturėtų panikuoti ar bėgti – staigūs judesiai gali sukelti gyvūnui stresą ir gynybinę reakciją. Rekomenduojama išlikti ramiems ir lėtai atsitraukti, neatsukant gyvūnui nugaros“, – rekomenduoja K. Alekna.
Judant per tankią augmeniją ar vietas, kuriose sunku matyti aplinką, patariama nesistengti eiti visiškai tyliai. Žmogaus balsas, žingsniai ir kiti judėjimo garsai leidžia gyvūnui iš anksto pastebėti artėjantį lankytoją ir pasitraukti.
Tikslios radavietės viešinti nereikėtų
Gamtos fotografai ir kiti lankytojai raginami neviešinti tikslių retų, saugomų ar trikdymui jautrių gyvūnų buvimo vietų. Prie nuotraukų nerekomenduojama nurodyti koordinačių, miško kvartalo numerio, girininkijos pavadinimo ar kitų lengvai atpažįstamų vietos nuorodų.
Vietą kartais išduoda ir pats kadras. Kelio ženklas, informacinis stendas, išskirtinis medis ar vandens telkinys gali padėti kitiems atpažinti fotografavimo vietą. Prieš skelbiant nuotrauką verta patikrinti ir tai, ar joje nėra išsaugotų geografinės vietos duomenų.
Paviešinus radavietę, ten gali pradėti lankytis daugiau smalsuolių. Nuolatinis žmonių judėjimas trikdo gyvūnų poilsį, maitinimąsi ir jauniklių priežiūrą, o jautresnius gyvūnus gali paskatinti palikti įprastą buveinę. Todėl atsakingas apsilankymas gamtoje kartais reiškia paprastą sprendimą pakeisti planą, atsitraukti ir norimą kadrą palikti kitam kartui.
Kai vyksti pas draugus į svečius, medžioji, ką pažadėjai. Keturiskart! Medžiotojos dienoraštis #33
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
