Prasidėjo stirnų ruja. Daugelis medžiotojų skuba planuoti atostogas liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje, kad galėtų kuo daugiau laiko praleisti medžioklės plotuose. Atrankinės medžioklės principai ir etika neleidžia liepos pradžioje medžioti trofėjinių egzempliorių, tačiau kol kas galime jų ieškoti, stebėti ir vertinti. Tuo pat metu selekcinis dvejų metų ar vyresnis stirninas beveik neabejotinai atsilieps į stirnų vilbynę, manydamas, kad netoliese yra jauna ir graži stirna, pasirengusi romantiškiems nuotykiams. Juk stirninas nežino, kad yra selekcinis…
Todėl dabar yra pats tinkamiausias metas tvarkyti stirnų populiaciją, atrinkti selekcinius gyvūnus arba sumedžioti savo svajonių trofėjų. Tačiau kyla klausimas: kokį kalibrą pasirinkti stirninų medžioklei?
Anksčiau klausimų, kokiu kalibru medžioti stirniną, praktiškai nekildavo. Tačiau tai nereiškia, kad prieš trisdešimt metų medžiotojai buvo labiau įgudę, labiau pasitikintys savimi ar turėjo daugiau patirties nei šiandien. Priežastis buvo kur kas paprastesnė. Buvo 12 arba 16 kalibro lygiavamzdis ginklas, o vienintelis pasirinkimas buvo tarp šratų ir kulkos.
Šiandien medžiotojams nėra lengva, nes graižtvinių ginklų ir šovinių pasirinkimas toks platus, kad pasimesti gali net ir patyręs medžiotojas. O svarbiausia – suprasti, kurie kalibrai stirninų medžioklei netinka.
Mitai ir tiesos
Su mažo kalibro ginklu galima medžioti viską
Su mažo kalibro šautuvu galima sumedžioti net briedį. Svarbiausia tiksliai pataikyti, o stirninų medžioklei tai apskritai yra geriausias ginklas. Toks teiginys prieštarauja ne tik teisės aktų reikalavimams, bet ir pagrindiniams medžioklės etikos principams.
Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, briedžius, tauriuosius elnius ir šernus leidžiama medžioti tik graižtviniais ginklais, kurių kulkos kalibras ne mažesnis kaip 6,5 mm, o kulkos energija 100 metrų atstumu – ne mažesnė kaip 2000 J. Tuo tarpu stirnoms medžioti leidžiami ginklai, kurių kalibras ne mažesnis kaip 5,6 mm, o kulkos energija 100 metrų atstumu siekia bent 1000 J.
Tokie mažo kalibro ginklai, kaip .22 LR, .22 WMR ir .17 HMR, kurių energija dažniausiai siekia vos 120–200 J, .22 WMR su maždaug 400–500 J energija ar .17 HMR, kurio kulkos energija – apie 350 J, stirninų medžioklei Lietuvoje netinka net pagal teisės aktus.
Dabar susitarkime, kad šiame straipsnyje mažaisiais kalibrais vadinsime .223 Rem, .243 Win, 6,5×55 SE ir 6,5 Creedmoor.
Svarbiausias kriterijus renkantis kalibrą stirninų medžioklei yra tai, ar trofėjus bus gautas, o gyvūnas sumedžiotas švariai ir humaniškai. Mažesni kalibrai reikalauja didesnio tikslumo, o šūvio rezultatas labai priklauso nuo medžiotojo šaudymo įgūdžių ir aplinkos sąlygų. Galingesni kalibrai turi savų niuansų. Tad ko nereikėtų rinktis ir kodėl?
„Taip, mano kaip ginklų įmonės atstovo požiūris yra toks, kad kiekvienam medžioklės būdui yra tinkamiausias ginklo tipas ir kalibras. Žinoma, kai kurie jų universalesni, o kiti skirti konkrečioms užduotims. Jei kalbame apie smulkesnį medžiojamąjį gyvūną, nesvarbu, ar tai būtų stirna, šerno jauniklis ar smulkieji plėšrūnai, žmonės dažnai renkasi mažesnio kalibro ginklus. Tačiau, mano nuomone, galingesnis kalibras suteikia tam tikrų pranašumų. Net ir neidealiai atliktas šūvis ar nevisai tikslus pataikymas leidžia tikėtis patikimesnio rezultato“, – pradėdamas pokalbį apie kalibro pasirinkimą stirnų medžioklei sakė SIA Ieroči atstovas Davis Zaubė.
6,5×55 – „merginų“ kalibras
Medžiotojai tarpusavyje mėgsta pajuokauti taip pat ir apie kalibrus 6,5×55 SE bei 6,5 Creedmoor, kurie kažkodėl neretai laikomi pernelyg lengvais. Įdomiausia tai, kad šie neva maži kalibrai pagal galią yra gerokai artimesni garsiesiems „rimtiems“ kalibrams, o balistikos srityje kartais juos net pranoksta. Ypač, jei parenkama tinkama amunicija, tačiau apie tai šiek tiek vėliau.
Kalibrai, kurių energija siekia apie 3000 J ir daugiau
„Manau, kad stirnų medžioklei geriau rinktis kiek galingesnį kalibrą, kurio kulka sunkesnė nei mažo kalibro šovinys. Tai reiškia stipresnį hidrodinaminį poveikį, didesnę tikimybę pasiekti norimą rezultatą ir mažesnę rikošeto nuo žolės ar šakų riziką. Esu įsitikinęs, kad stirninų medžioklei tinkami kalibrai prasideda nuo 6,5×55 SE“, – teigė SIA Ieroči specialistas ir pabrėžė dar vieną svarbų niuansą: „Tiek švediškasis 6,5×55 SE, tiek 6,5 Creedmoor yra gana universalūs kalibrai. Jais galima medžioti viską – nuo smulkiųjų plėšrūnų iki stirnų ir šernų“, – aiškino Davis Zaubė.
Jis taip pat pripažino, kad stirninus, žinoma, galima medžioti ir su .223 Rem, tačiau tokiu atveju, labai svarbu pasirinkti tinkamą amuniciją ir šūvio atstumą. Davis pridūrė: „Esu įsitikinęs, kad su mažesnio kalibro ginklais nereikėtų šaudyti didesniu nei 50–100 metrų atstumu. Tačiau apskritai manau, kad medžioklėje nereikėtų šauti į taikinį, esantį toliau nei už 300 metrų.“
Kaip patyręs medžiotojas ir šaulys, Davis ragino nepamiršti, kad mūsų kraštovaizdis suteikia daug galimybių prieiti prie gyvūno saugiu ir etišku šūvio atstumu. „Net idealiomis sąlygomis ne visi medžiotojai sugeba pataikyti į taikinį iš 300 metrų. Reikia nepamiršti, kad stirnos mirtino pataikymo zona yra maždaug 20 × 20 cm, todėl be tinkamo pasirengimo dideliu atstumu labai lengva arba prašauti, arba sužeisti gyvūną“, – sakė specialistas.
Kojos į viršų, bet mėsos nėra
Greta mitų apie mažesnius kalibrus egzistuoja ir legendos apie didžiuosius. Dažnai galima išgirsti teiginį, kad smulkesnių gyvūnų, įskaitant stirnas, negalima medžioti magnum klasės kalibrais ir galingomis ekspansinėmis kulkomis. Kodėl? SIA Ieroči atstovas pabrėžė, kad šiuo atveju, kaip ir renkantis mažesnius kalibrus, svarbiausia yra tinkama amunicija ir tikslus pataikymas.
Didžiųjų kalibrų privalumai ir trūkumai
Realybėje didelė dalis medžiotojų ne tiek renkasi, kiek paprasčiausiai naudoja vieną ginklą visų tipų medžioklėms. Dažniausiai jie turi ir vienos rūšies šovinius, nes kiekvieną kartą važiuoti į šaudyklą ir iš naujo prišaudyti ginklą su kita amunicija nesinori, o ir kainuoja tai nemažai. Dažniausiai tai būna vienas iš vidutinės galios kalibrų, pavyzdžiui, .308 Win, .30-06 Springfield ar kitas panašus variantas.
Kiti renkasi magnum klasės kalibrus, tokius kaip .300 Win Mag ar 7 mm Rem Mag, ir tam yra ne viena praktinė priežastis. Vienas svarbiausių argumentų yra didesnė energijos atsarga. Galingesnė kulka išlaiko didelį greitį ir energiją net didesniais atstumais, užtikrindama patikimą ekspansiją ir veiksmingą poveikį taikiniui. Atvirose vietovėse ar kalnų medžioklėje tai gali būti labai reikšmingas privalumas.
Sunkesnės kulkos taip pat paprastai yra stabilesnės nepalankiomis sąlygomis. Jas mažiau veikia šoninis vėjas, lietus ar nedidelės kliūtys, pavyzdžiui, žolė ir smulkios šakelės. Žinoma, tai nereiškia, kad galima šauti per tankius krūmus, tačiau praktikoje sunkesnės kulkos dažnai elgiasi nuspėjamiau ir geriau įveikia tokias kliūtis.
Tokie kalibrai yra universalesni. Sėdint stirninų medžioklėje neretai tenka sulaukti ir šerno, ypač liepą, kai javai jau pradeda bręsti. Jei tuo metu rankose yra mažesnio kalibro ginklas, kurio energija neatitinka teisės aktuose nustatyto 3000 J reikalavimo stambiesiems kanopiniams medžioti, gali tekti arba stebėti, kaip šernas nueina, arba, dar blogiau, jį sužeisti ir nesurasti.
Dalis medžiotojų taip pat pabrėžia, kad galingesni kalibrai kartais padeda situacijose, kai pataikymas nėra idealus. Stipresnis kulkos poveikis gali sukelti didesnius pažeidimus ir intensyvesnį kraujavimą, todėl sužeistą gyvūną lengviau surasti.
Galingesni kalibrai kartais padeda situacijose, kai pataikymas nėra idealus
Stirninų medžioklėje daugelis medžiotojų iš tiesų renkasi lengvesnius kalibrus, tokius kaip 6,5 Creedmoor, 6,5×55 SE, .243 Win, .270 Win ar .308 Win. Jie suteikia pakankamai galios, pasižymi geru tikslumu ir kartu mažiau gadina laimikį, nors ir tai yra gana reliatyvus teiginys.
Visi šie kalibrai puikiai tinka vidutiniams atstumams, o prireikus leidžia taikliai šauti ir 300 metrų atstumu ar dar toliau. Tokiu atveju, būtina išmanyti balistiką, savo naudojamos amunicijos ypatybes ir atsižvelgti į aplinkos sąlygas. Tačiau daugelis medžiotojų pasakytų, kad tada prarandama didelė dalis stirninų medžioklės žavesio: reljefo ir vėjo vertinimas, strategijos planavimas, sėlinimas prie žvėries ir tinkamo momento laukimas.
„Tai ne tik medžioklės skonio ir patirties, bet ir saugumo klausimas. Medžiotojas turi žinoti, kur po šūvio nuskries kulka, gerai pažinoti vietovę ir viską kruopščiai apgalvoti. Medžioklėje iš esmės viskas sukasi apie saugumą. Be to, tokiu atstumu šūvis retai būna tikslus. Reikia stabilios atramos. Iš bokštelio šauti būtų galima. Ten yra tvirtas pagrindas, šūvis nukreiptas žemyn, todėl jis bus saugesnis. Tačiau tada vėl kyla klausimas: kur lieka medžioklės skonis ir azartas?“ – retoriškai klausė Davis Zaubė.
Kalbėdamas apie stabilų šūvį, SIA Ieroči atstovas priminė, kad medžioklė bus gerokai rezultatyvesnė, o šaudymas patogesnis naudojant patikimą šaudymo atramą.
„Sakyčiau, kad prieš naują sezoną būtina važiuoti į šaudyklą treniruotis būtent su ta atrama, kurią naudosite medžioklėje. Net ir dabar, prieš prasidedant aktyviam stirninų medžioklės laikotarpiui. Tai leis medžiotojui priprasti prie savo įrangos, pajusti ją praktiškai, o medžioklėje bus lengviau ramiai pasiruošti šūviui ir jį atlikti“, – sakė mūsų pašnekovas.
Iš tiesų nėra vieno teisingo ar neteisingo kalibro stirnų medžioklei. Jei kalibras ir amunicija atitinka teisės aktų reikalavimus, o jų naudojimas užtikrina greitą ir efektyvų gyvūno sumedžiojimą, sukeliant jam kuo mažiau kančių, tuomet svarbiausias klausimas jau nebėra vien skaičiai ant šovinio.
Viskas priklauso nuo medžiotojo šaudymo įgūdžių, žinių, gebėjimo įvertinti situaciją, šūvio kampą, atstumą, savo ginklą ir daugybę kitų niuansų. Sėkmingai ir efektyviai galima medžioti tiek su mažesniu, tiek su didesniu kalibru. Tas pats galioja ir atvirkščiai – net galingas magnum klasės kalibras savaime negarantuoja gero rezultato.
Stirniną galima greitai ir efektyviai sumedžioti tiek su .243 Win, tiek su 7 mm Rem Mag, jei medžiotojas supranta, ką daro, ir situacija tam yra tinkama. Todėl kiekvienas turėtų pasirinkti jam tinkamiausią, patogiausią, konkrečiai medžioklei labiausiai tinkamą ir pasitikėjimą keliantį kalibrą.
Svarbiausia būti atsakingam, laikytis teisės aktų reikalavimų ir pagrindinių medžioklės etikos principų. Tuomet medžioklė bus sėkminga nepriklausomai nuo to, ar rankose laikomas mažesnis, ar didesnis kalibras.
Prieš naują sezoną į šaudyklą reikia važiuoti su savo atrama ir treniruotis šaudyti būtent nuo jos
Šaudymo atrama gali būti improvizuota, savadarbė arba pagaminta pramoniniu būdu, tačiau svarbiausia, kad ji būtų pažįstama, išbandyta ir patikima.
Lengvesnių ir vidutinės galios kalibrų, tokių kaip .223 Rem ar įvairūs 6,5 mm kalibrai, privalumas yra gerokai švelnesnė atatranka. Tai leidžia šaudyti ramiau, tiksliau ir labiau pasitikint savo šūviu. Praktikoje tai dažnai reiškia mažiau klaidų, mažiau sužeistų gyvūnų ir tikslesnius pataikymus nei naudojant labai galingus kalibrus, kurių dalis medžiotojų, patys to nesuvokdami, tiesiog prisibijo. Tiesa, šiandien garso slopintuvas labai veiksmingai padeda sumažinti atatranką ir naudojant galingesnius kalibrus.
.223 Rem ar įvairių 6,5 mm kalibrų privalumas yra gerokai švelnesnė atatranka, leidžianti šaudyti ramiau, tiksliau ir užtikrinčiau
Tuo pat metu tokie kalibrai turi ir savų apribojimų. Jie jautresni netiksliam pataikymui ir stipresniam šoniniam vėjui. Krūmai ir žolė jiems daro didesnę įtaką nei galingesnių kalibrų kulkoms.
Amunicija gali išryškinti kalibro privalumus arba trūkumus
Tinkamai pasirinkta amunicija leidžia kompensuoti vieno ar kito kalibro trūkumus ir geriau prisitaikyti prie konkretaus medžiojamojo gyvūno.
Informacijos apie kulkos greitį, trajektoriją, kritimą skirtingais atstumais ir kitus parametrus reikėtų ieškoti gamintojo interneto svetainėje arba ant šovinių pakuotės.
Išvados
Kalibras savaime negarantuoja sėkmingos medžioklės. Tiek .223 Rem, tiek 6,5×55 SE, .308 Win ar net 7 mm Rem Mag gali būti puikus pasirinkimas stirninų medžioklei, jei medžiotojas gerai pažįsta savo ginklą, amuniciją ir realiai vertina savo galimybes.
Renkantis kalibrą svarbu atsižvelgti ne tik į energijos rodiklius ar kitų medžiotojų nuomonę, bet ir į konkrečias medžioklės sąlygas, planuojamus šūvio atstumus, galimą laimikį bei savo patirtį. Ne mažiau svarbu ir tinkamai parinkta amunicija, reguliarūs šaudymo pratimai šaudykloje bei patikima šaudymo atrama.
Stirninų medžioklėje nėra idealaus mažo ar idealaus didelio kalibro. Yra tik konkrečiai situacijai tinkamas arba netinkamas pasirinkimas. Todėl prieš sezoną verta savęs paklausti ne kokį kalibrą pasirinkti, o ar su savo ginklu ir amunicija sugebėsiu atlikti tikslų, saugų ir etišką šūvį.
Galiausiai, medžioklės rezultatą lemia ne skaičiai ant šovinio dėžutės, o medžiotojo įgūdžiai, patirtis ir atsakomybė. Čia prasideda tikroji medžioklės etika.
Toj vietoj (ne)bus krateris, o be ginklo doroti laimikį pavojinga. Pokalbiai apie medžioklę #95
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
