Į žurnalo Medžioklė redakciją kreipėsi dviejų Vilniaus rajono medžiotojų klubų atstovai. Jau ne vienus metus šios asociacijos patiria vieno žemės savininko spaudimą, o laikui bėgant kilo pagrįstų įtarimų, kad teisės aktų spragos yra sąmoningai išnaudojamos savanaudiškiems tikslams.
Medžiotojų teigimu, tai gana stambus žemės savininkas, kurio valdos yra kelių medžiotojų klubų teritorijose. Viename iš klubų jis medžioja pats ir ši bendrija su jokiomis problemomis nesusiduria. Tačiau du gretimi klubai, kurie, jų atstovų teigimu, atsisakė išduoti ūkininkui medžioklės lapą arba priimti jį į klubą, susiduria su rimtomis problemomis.
Situacija yra tokia. Minėtas ūkininkas miško apsuptyje esančiuose šiek tiek didesniuose nei trijų hektarų žemės sklypuose augina kukurūzus. „Iš pradžių į tai nekreipėme dėmesio, tiesiog mokėjome kompensacijas. Tačiau laikui bėgant pradėjome suprasti, kad kažkas čia ne taip. Galima sakyti, kad ūkininkas išnaudoja visas galimybes investuoti kuo mažiau, o gauti kuo daugiau. Sėklinė medžiaga parenkama ne itin kokybiška. Sėjama vėliau negu reikėtų. Mes specialiai atlikome patikrinimus ir nustatėme, kad daigumas prastas, burbuolės nesubręsta, grūdai smulkūs“, – pradėdamas pasakoti apie problemas su ūkininku sakė medžiotojas, kurį patogumo dėlei pavadinsime Petru. Visi vardai, žinoma, pakeisti.
Medžiotojų teigimu, šie laukai niekaip nėra saugomi ir yra intensyvios laukinių gyvūnų migracijos keliuose. Svarbu ir tai, kad minėtas ūkininkas derlių nuima gerokai vėliau nei tie, kurie kukurūzus augina pašarui. Jis deklaruoja, kad augina kukurūzus grūdams, o tai reiškia, kad derlių galima nuimti visą lapkritį. Per tą laiką visi aplinkiniai laukai jau būna nukulti, todėl laukiniai gyvūnai koncentruojasi būtent šio ūkininko laukuose.
Prenumeruokite 2027 metams jau dabar!
Miško apsupti laukai yra labai patrauklūs laukiniams gyvūnams
Pasibaigus lapkričiui žemės savininkas praneša savivaldybės žalos vertinimo komisijai apie patirtus nuostolius. „Kiekvieną kartą komisija atvažiuoja, gaišta laiką vertindama žalą, po to ūkininkas gauna kompensaciją ir dar reikalauja žalos atlyginimo iš medžiotojų klubų. Vienais metais tai būna dešimt tūkstančių eurų, kitais mažiau, tačiau, mūsų pastebėjimu, šis ūkininkas visada gauna dvigubą atlyginimą už laukinių gyvūnų padarytą žalą“, – tęsė pasakojimą medžiotojas ir pridūrė, kad apskaičiuota žala siekia apie 75 procentus ar net daugiau.
Tačiau tuo viskas nesibaigia. Medžiotojų kolektyvo teigimu, po laukinių gyvūnų apsilankymų likusios derliaus dalies ūkininkas nenuima, o palieka arba sumulčiuoja. Savivaldybės komisijai jis teigia, kad derlius buvo nuimtas, tačiau medžiotojai pabrėžia turintys nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip ūkininkas naktį visus likusius kukurūzus įaria į žemę.
Medžiotojų nuomone, tokiu būdu ūkininkas išleidžia pinigus tik sėkloms ir sėjai, tačiau sezono pabaigoje jo pajamos prilygsta toms, kurias gautų už patį geriausią derlių. „Įdomiausia tai, kad savivaldybės žalos vertinimo komisija jam apskaičiuoja kompensaciją tarsi už aukščiausios kokybės grūdus, nors, mūsų pastebėjimu, derliaus kokybė yra labai prasta“, – pabrėžė medžiotojas.
Gyvūnų gynėjas ir medžiotojas vienoje bažnyčioje. Kaip Kaune paminėta šv. Huberto diena?
Santykiai
Paklaustas, kokios galėtų būti tokio elgesio priežastys, neskaitant finansinės naudos, mūsų pašnekovas atsakė, kad minėtas ūkininkas labai norėtų medžioti savo žemėje, tačiau tam jam reikalingas medžioklės lapas, kurio šie du medžiotojų klubai nenori išduoti. Viena iš priežasčių – abejotina reputacija ir įtarimai, kad galėtų būti piktnaudžiaujama situacija ir medžioklės srityje. „Anksčiau mūsų klube medžiojo jo brolis, tačiau dėl medžioklės taisyklių pažeidimų teko jį pašalinti iš klubo narių“, – sakė Petras.
Paklaustas, ar buvo bandymų apsaugoti minėtus pasėlius nuo laukinių gyvūnų, medžiotojų klubo atstovas atsakė: „Be abejonės. Apie tai kalbėjome ir esame pasirengę saugoti miško apsuptyje esančius kukurūzų laukus, tačiau ir čia susiduriame su žemės savininko pasipriešinimu. Jis sutinka, kad statytume medžioklės bokštelius, tačiau kelia absurdiškus reikalavimus. Pavyzdžiui, po naktinės medžioklės bokštelis privalo būti išvežtas iš lauko. Kartą to nepadarėme ir man teko labai nemalonus pokalbis. Tuo pat metu ūkininkas yra parengęs aprašymą ir paaiškinimą, kokią infrastruktūrą medžiotojai gali naudoti medžiodami jo laukų pakraščiuose. Iš esmės jis reikalauja statyti paprasčiausias kopėčias, o ne kokybišką medžioklės bokštelį, kuriame medžiotojas galėtų praleisti ilgesnį laiką. Mūsų nuomone, tai svarbu, nes kukurūzai subręsta rudenį, kai oro sąlygos dažnai nebūna malonios ir nėra tinkamos ilgai sėdėti ant paprastų kopėčių.“
Stacionariam, patogiam medžioklės bokšteliui ūkininkas nepritaria
Vis dėlto siekdami apsaugoti pasėlius nuo laukinių gyvūnų medžiotojai ieškojo kitų sprendimų. Buvo pastatyta dujinė patranka, imituojanti šūvio garsą, tačiau netrukus kameros, skirtos patrankai stebėti, buvo sudaužytos, o pati įranga išvežta giliai į mišką. „Laimei, buvome numatę tokią įvykių eigą, todėl gyvūnų baidymo įrenginyje buvo įrengtas sekimo modulis, kuris leido mums jį surasti“, – pasakojo medžiotojas, pridūręs, kad prieš medžiotojų klubą buvo nukreipta ir daugiau panašių veiksmų.
Apskritai medžiotojai norėjo atkreipti dėmesį į galimus pažeidimus ir piktnaudžiavimą teisės aktų spragomis, o tai, jų nuomone, reiškia ir valstybės lėšų bei institucijų darbo laiko švaistymą. Jie pabrėžė, kad ši situacija gali būti ne vienintelė ir kad galbūt panašių atvejų pasitaiko ir kitų rajonų medžiotojų klubuose.
„Dviejų mūsų klubų medžioklės plotuose yra daug ūkininkų žemių ir su visais galime susitarti bei bendradarbiauti, išskyrus šį vieną žmogų. Esame svarstę galimybę leisti jam medžioti, tačiau tai reikštų atverti kelią viskam leidžiamam, už ką atsakomybė tektų klubui. Deja, to sau leisti negalime. Belieka tikėtis, kad ateityje situacija pasikeis“, – paaiškino medžiotojas.
Kaip situaciją mato valdžios institucijos
Nepaisant to, kad būtent savivaldybių žalos nustatymo ir įvertinimo komisijos yra atsakingos už kompensacijų apskaičiavimą, Lietuvos savivaldybių asociacija nėra informuota apie konkrečias medžiotojų aprašytas situacijas ir jų komentuoti negali. Tuo tarpu iš Vilniaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistų atsakymo apskritai negavome.
Susisiekusi su Žemės ūkio ministerija, žurnalo redakcija tikėjosi gauti komentarą apie galimą netikslingą valstybės išteklių naudojimą, taip pat sužinoti, ar panašių situacijų yra pastebėta ir kitose Lietuvos vietose. Atsakymo rašte ministerijos atstovai pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerija žalos vertinimo procese nedalyvauja, todėl duomenų apie nustatytus sisteminius piktnaudžiavimo atvejus neturi.
Savo atsakyme ministerija nurodė: „Jei medžiotojams kyla įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo iš ūkininkų pusės, apie tai reikėtų informuoti konkrečios savivaldybės žalos vertinimo komisiją. Jeigu tai nepadeda, tuomet reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją ir jos vadovybę arba spręsti ginčą civiline tvarka.“
Ministerijos vertinimu, galiojantis teisinis reguliavimas numato esminius saugiklius, skirtus objektyviam žalos nustatymui ir galimo piktnaudžiavimo rizikos mažinimui. Sprendimai priimami ne vienpusiškai, o savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytoje komisijoje, kurioje dalyvauja visos suinteresuotos šalys. Metodikoje taip pat aiškiai įvardyti atvejai, kada žala neatlyginama, pavyzdžiui, laiku nenuėmus derliaus arba netaikius privalomų apsaugos priemonių tam tikruose sklypuose.
Paklausus, ar nėra numatyta teisės aktų pakeitimų, kurie galėtų patobulinti teisinį reguliavimą, ministerijos atstovai atsakė: „Šiuo metu nėra užregistruota teisės aktų pakeitimų projektų, tiesiogiai susijusių su šiame paklausime nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau ministerija stebi situaciją ir, nustačiusi poreikį tobulinti teisinį reguliavimą, inicijuotų atitinkamus pakeitimus.“
Ką į tai atsako Aplinkos ministerija
Aplinkos ministerija pabrėžia, kad neturi įrodymais pagrįstos informacijos apie atvejus, kai ūkininkai sąmoningai augintų laukinių gyvūnų mėgstamus pasėlius vien tam, kad vėliau galėtų pretenduoti į kompensacijas už padarytą žalą. Taip pat ministerija nurodo neturinti duomenų apie nustatytus piktnaudžiavimo atvejus ar teisės aktų spragų naudojimą siekiant nepagrįstai gauti išmokas.
Ministerijos teigimu, galiojanti laukinių gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodika jau dabar numato tiek žalos vertinimo tvarką, tiek pasėlių apsaugos reikalavimus. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, mažesni pasėlių plotai, taip pat topinambų ir kmynų pasėliai, privalo būti aptverti, kitaip kompensacija negali būti mokama.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad šis reikalavimas taikomas tik tam tikriems mažesniems nei trijų hektarų pasėlių plotams, taip pat kmynų ir topinambų pasėliams.
Mūsų pašnekovai teigė, kad ūkininkas, apie kurį jie pasakojo, šią nuostatą puikiai žino ir todėl savo veiklą vykdo nedideliuose, tačiau šiek tiek didesniuose nei trijų hektarų laukuose. Būtent dėl to redakcija ir kreipėsi į ministeriją, prašydama įvertinti, ar institucijoms yra žinoma atvejų, kai pasėlių plotas parenkamas taip, kad jam nebebūtų taikomas privalomo aptvėrimo reikalavimas. Į šį konkretų klausimo aspektą ministerijos atsakyme tiesiogiai neatsakoma.
Atsakomybė tenka abiem pusėms
Atsakydama į klausimą apie galimą tyčinį sąlygų sudarymą laukinių gyvūnų daromai žalai, ministerija pabrėžia, kad prevencijos priemones privalo taikyti abi pusės. Medžioklės plotų naudotojai raginami aktyviau reguliuoti gyvūnų gausą ir naudoti atbaidymo priemones, o pasėlių savininkai taip pat privalo imtis teisės aktuose numatytų apsaugos priemonių.
Jeigu kyla įtarimų dėl piktnaudžiavimo
Jeigu medžioklės plotų naudotojai turi įrodymų, kad žemės savininkas ar ūkininkas trukdo vykdyti žalos prevenciją arba sąmoningai kliudo mažinti laukinių gyvūnų daromą žalą, ministerija rekomenduoja tokius faktus fiksuoti. Pasak ministerijos, surinkti įrodymai gali tapti svarbiu argumentu vėlesniuose ginčuose ar teismo procesuose dėl žalos atlyginimo.
Deja, ministerijos atsakyme nenurodoma konkreti institucija, į kurią tokiais atvejais reikėtų kreiptis dar iki ginčo ar teismo proceso.
Sistema bus toliau tobulinama
Nors ministerija teigia neturinti informacijos apie įrodytus piktnaudžiavimo atvejus ir mano, kad dabartinė kompensavimo tvarka yra pakankamai veiksminga, ji kartu informuoja, kad šiuo metu rengiami Medžioklės įstatymo ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodikos pakeitimai. Jų tikslas – dar tiksliau reglamentuoti žalos atlyginimą ir užkirsti kelią galimam nesąžiningam kompensacijų siekimui. Tas rodo, kad žalos kompensavimo sistema ir toliau yra peržiūrima bei tobulinama.
Kodėl medžiotojai nusprendė prabilti?
Kalbinti medžiotojai pabrėžė, kad kreipdamiesi į žurnalo Medžioklė redakciją jie nesiekė parodyti pirštu į konkretų ūkininką, inicijuoti tyrimų ar pasiekti, kad jam būtų taikomos kokios nors sankcijos. Dėl konkrečios situacijos jie jau naudojasi įstatymų numatytomis priemonėmis, ginčus sprendžia teisme ir bendradarbiauja su savivaldybės institucijomis.
Jų tikslas buvo atkreipti dėmesį į pačią problemą. Medžiotojų nuomone, tokios situacijos rodo, kad tam tikros teisės aktų nuostatos gali sudaryti prielaidas piktnaudžiauti žalos kompensavimo sistema, o tai reiškia ne tik papildomą finansinę naštą medžioklės plotų naudotojams, bet ir galimai neefektyvų valstybės lėšų bei savivaldybių administracinių išteklių naudojimą.
Pašnekovai įsitikinę, kad jų aprašytas atvejis greičiausiai nėra vienintelis Lietuvoje. Todėl jie ragina atsakingas institucijas atidžiau vertinti tokias situacijas, prireikus tobulinti žalos apskaičiavimo metodiką ir skirti daugiau dėmesio tam, kaip praktikoje taikoma laukinių gyvūnų padarytos žalos vertinimo sistema. Jų nuomone, tai padėtų ne tik užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, bet ir sumažintų bereikalingus ginčus tarp ūkininkų ir medžiotojų, kurie, daugeliu kitų atvejų, sėkmingai bendradarbiauja.
Nuo penkiakojų atramų iki taikiklių ir termosų. Ką siūlo Lietuvos įrangos gamintojas HUNTERA?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
