Dar vakar po vilkų išpuolio pačiame namų kieme Ramatos valsčiuje dvejų metų vokiečių aviganė Beta buvo gyva. Sunkiai sužalota, susiūta ir išsekusi po patirto išpuolio ji buvo parvežta namo iš veterinarijos klinikos. Šeimininkė Sigita Tārė tikėjosi, kad jaunas ir stiprus šuns organizmas atlaikys. Deja, šiąnakt Beta nuo patirtų sužalojimų nugaišo.
Tragiškas išpuolis įvyko apie pusę dviejų nakties, vos maždaug už 20 metrų nuo namo slenksčio.
„Pabudome nuo to, kad vienas šuo lojo, o kitas inkštė, verkė“, pasakojo Sigita.
Siūlymas, kuris gali leisti ministerijai pakeisti vilkų medžioklės sezono pradžią
Kai šeimininkai atidarė namo duris, jie pamatė tris vilkus, apsupusius Betą. Žmonėms pradėjus šaukti, plėšrūnai pasitraukė pelkės link. Kitas šeimos šuo buvo likęs prie namo ir lojo, tačiau prie vilkų nesiartino. Tai jį galbūt ir išgelbėjo, šuo per išpuolį nenukentėjo.
Po įvykio teritoriją kartu su medžiotoju apžiūrėjo ir Sigita. Vištų aptvaras buvo nuverstas ir sujauktas, aplinkui aptikta pėdsakų, o kovos vietoje gulėjo išpeštų plaukų kuokštai. Kadangi laukai buvo nušienauti, o žemė sausa, tiksliai nustatyti plėšrūnų judėjimo maršrutą buvo sunku.
Beta patyrė itin sunkių sužalojimų. Buvo pradurta krūtinės ląsta, suplėšytas kaklas, sužalotos šlaunys ir tarpvietė. Veterinarijos gydytojai padarė, ką galėjo, ir susiuvo žaizdas. Tuo metu dar nebuvo žinoma, kaip stipriai pažeisti vidaus organai.
„Vienintelė viltis buvo ta, kad ji jauna. Jai buvo tik dveji metai. Manėme, kad galbūt organizmas bus pakankamai stiprus“, pokalbio metu sakė Sigita.
Tačiau sužalojimai pasirodė pernelyg sunkūs. Viltis, kurios Sigita dar laikėsi pokalbio metu, naktį užgeso.
Sigita kaime gyvena daugelį metų. Anksčiau ji laikė ir avių, tačiau niekada iki šiol vilkai nebuvo priėję taip arti namų. Dabar saugumo jausmo nebeliko.
„Baisu nueiti toliau nei dešimt metrų nuo kiemo. O kai šalia dar yra pelkė, išvis baisu. Juk negaliu visos teritorijos aptverti tvora, be to, ir tvora vilkų greičiausiai nesustabdytų“, sakė ji. „Dabar išeina taip, kad ne šunys saugo namus, o mes saugome šunis!“
Betai buvo tik dveji metai. Ji dar daugelį metų turėjo lakstyti savo kieme ir saugoti namus. Dabar liko skausmas, tuščia vieta ir naktis, kurios šeimininkė greičiausiai niekada nepamirš.
Vilkus medžiotojai šioje vietovėje stebi jau kurį laiką
Vietos medžiotojų klubo vadovui Gačiui Brokānui vilkų išpuolis prieš Sigitos šunį nebuvo visiškai netikėtas. Medžiotojai plėšrūnus apylinkėse stebi jau kurį laiką, o praėjusį medžioklės sezoną tame pačiame Ramatos valsčiuje vilkai per medžioklę sudraskė klubo šunį Brendą.
Gatis pabrėžia, kad kol kas neįmanoma patikimai pasakyti, ar abiejuose išpuoliuose dalyvavo tie patys vilkai. Tačiau tokios galimybės jis neatmeta. Medžiotojo stebėjimais, apylinkėse juda ir vilkų šeimos, ir nedidelės grupės po tris ar keturis individus. Tai galėtų būti ir praėjusių metų jauni vilkai, atsiskyrę nuo gaujos.
„Manau, kad tai galėtų būti praėjusių metų vilkai, galbūt likę iš tos grupės, kuri pernai užpuolė Brendą“, sako Gatis Brokānas.
Tačiau tai tik jo versija, o ne įrodytas faktas.
Po Brendos žūties medžiotojas suprato, kad vilkų judėjimą apylinkėse reikia stebėti daug atidžiau. Maždaug už dviejų kilometrų nuo Sigitos namų jis įrengė miško kameras, kurios reguliariai fiksuoja plėšrūnus. Vilkų paliktų teritorijos žymėjimo ženklų pastebėta ir gerokai arčiau gyvenamųjų namų, maždaug už 500 metrų.
Todėl Gatis jau anksčiau buvo perspėjęs Sigitą ir artimiausių namų gyventojus būti atsargius vakarais vedžiojant šunis. Tai nebuvo priekaištas šeimininkams. Savo teritorijoje šunys gali laisvai judėti. Tačiau namai yra netoli miškų ir pelkių, o pasivaikščiojimų metu šunys kartais nubėga į mišką arba nutolsta nuo šeimininko.
Medžiotojas neatmeta galimybės, kad vilkai šunis ir jų įprastas judėjimo vietas jau buvo pastebėję.
„Vilkas taip pat fiksuoja, kad čia reguliariai vaikšto šunys. Gali būti, kad jie jau žinojo, jog prie šių namų yra šunų“, aiškina Gatis Brokānas.
Jis neatmeta ir dar labiau neraminančios galimybės. Po ankstesnio sėkmingo išpuolio dalis vilkų galėjo pradėti vertinti šunis kaip potencialų grobį. Šios versijos be papildomo tyrimo taip pat negalima patvirtinti, tačiau pasikartojantys išpuoliai toje pačioje vietovėje medžiotojui kelia tokių minčių.
„Apžiūrime plotus, tikriname kameras, ieškome pėdsakų ir staugimu bandome nustatyti vilkų buvimo vietas. Šį medžioklės sezoną vieną vilką mums jau pavyko sumedžioti“, pasakoja Gatis Brokānas. „Tačiau sumedžioti vilką nėra paprasta. Net jeigu gyvūnai atsiliepia į staugimą, jie gali priartėti prie medžiotojų, nepastebėti apeiti aplinkui ir vėl dingti. Ir tai, kad kurį nors vakarą atsako negirdime, dar nereiškia, kad toje vietoje vilkų nėra.“
Tai medžiotojai neseniai patyrė patys. Vienoje pelkės pusėje imituodamas vilkų staugimą Gatis neišgirdo jokio atsako, tačiau jo kolega, buvęs maždaug už dviejų kilometrų, išgirdo visą vilkų šeimą. Taip paaiškėjo, kad plėšrūnai vėl apsistojo anksčiau naudotoje vietoje.
Labai apytiksliais medžiotojo vertinimais, maždaug 20 000–25 000 hektarų teritorijoje galėtų laikytis mažiausiai trys, o galbūt net keturios vilkų šeimos. Medžiotojas pabrėžia, kad tai nėra mokslinis populiacijos vertinimas. Ši prielaida paremta medžiotojų girdėtais vilkais, miško kamerų užfiksuotais vaizdais ir kaimyninių klubų stebėjimais.
Vilkai juda didelėje teritorijoje, todėl problemos negali išspręsti vienas klubas.
„Negalima tikėtis, kad vienas klubas vienas pats išspręs šią situaciją. Gauja juda ir migruoja“, pabrėžia jis. „Praėjusį sezoną vilkai šiose apylinkėse sudraskė Brendą. Dabar trys vilkai priėjo maždaug 20 metrų nuo namo ir mirtinai sužalojo dvejų metų Betą. Šie įvykiai yra rimtas įspėjimas. Ramatos apylinkėse vilkai nėra tik kažkur giliai miške. Jie jau juda visai šalia žmonių namų“, sako Gatis Brokānas.
VIDEO! Kuršių nerija šaukiasi pagalbos! Kas iš viso gali padėti išvengti katastrofos?
Situacija tapo nevaldoma
Latvijos medžiotojų asociacijos valdybos pirmininkas Haralds Barviks vilkų išpuolį prieš dvejų metų vokiečių aviganę Betą Ramatos valsčiuje vertina labai griežtai. Jo nuomone, įvykio negalima laikyti pavieniu ir atsitiktiniu atveju. Tai įspėjimas, kad vilkų keliama grėsmė kaimo gyventojams gali kartotis vis dažniau.
„Dabartinė situacija tapo nevaldoma. Akivaizdu, kad tokių atvejų bus vis daugiau“, sako Haralds Barviks. „Šie atvejai rodo, kad kaimo gyventojai turi daug rimčiau galvoti apie savo naminių gyvūnų saugumą, net jeigu šunys yra prie namų ir įprastai atlieka namų sargo vaidmenį. Dabar jau pačius sargus reikia saugoti labiau, nei jie turi galimybę saugoti namus.“
Latvijos medžiotojų asociacijos vadovas pabrėžia, kad tokia situacija nėra normali ir sprendimo reikia nedelsiant, o ne kažkada tolimoje ateityje. Jo nuomone, problema nėra neišsprendžiama. Reikia politinės valios ir pareigūnų pasirengimo priimti konkrečius sprendimus. Atsakomybė pernelyg ilgai buvo perkeliama nuo vienos institucijos kitai, todėl realių veiksmų nesulaukta.
Jis ragina visuomenę atkreipti dėmesį ir į politikų poziciją bei balsavimus klausimais, susijusiais su vilkų populiacijos valdymu ir kaimo gyventojų saugumu. Artėjant rinkimams, rinkėjai, jo nuomone, turėtų kritiškai vertinti ne tik pažadus, bet ir iki šiol priimtus sprendimus.
„Vilkai jau šoka kiemuose, ir tai negali tapti norma!“ situaciją apibūdina Latvijos medžiotojų asociacijos vadovas.
Lietuvoje galima gauti paramą apsaugai nuo vilkų
Lietuvoje gyvulių augintojai gali pasinaudoti finansine parama prevencinėms priemonėms, skirtoms apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo didžiųjų plėšrūnų. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos finansuojamas elektrinių ir stacionarių tvorų, elektros tiekimo ir palaikymo įrangos įsigijimas bei įrengimas, taip pat tam tikrais atvejais aviganių įsigijimas.
Nacionalinės mokėjimo agentūros žurnalui Medžioklė pateiktais duomenimis, ankstesnėse paraiškose buvo prašoma iš viso 1 623 009 eurų paramos, o po vertinimo patvirtinta 1 220 606 eurų suma. Finansavimo intensyvumas šiuo metu siekia iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų be PVM, išskyrus aviganių įsigijimo išlaidas. Tvoroms bei elektros tiekimo ir palaikymo įrangai vienam paramos gavėjui gali būti skiriama iki 10 000 eurų be PVM, o kartu įsigyjant ir aviganius didžiausia paramos suma gali siekti 12 000 eurų be PVM.
Šiuo metu paraiškos nepriimamos. Nacionalinė mokėjimo agentūra žurnalui Medžioklė patvirtino, kad naujas paraiškų teikimo etapas numatytas nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos. Todėl ūkių savininkams, kurių gyvuliai gali patekti į vilkų išpuolių rizikos zoną, verta iš anksto įvertinti reikalingas apsaugos priemones ir pasirengti paraiškų teikimui.
Apie kiekvieną vilkų išpuolį svarbu pranešti
Lietuvoje apie vilkų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams reikia pranešti atitinkamai seniūnijai. Pagal galiojantį Medžioklės įstatymą apie žalą turi būti pranešta nedelsiant, o ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo žalos pastebėjimo turi būti pateiktas arba išsiųstas rašytinis prašymas dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Vilkų ūkiniams gyvūnams padaryta žala teisės aktuose yra numatyta kaip valstybės lėšomis atlyginama žala.
Tačiau apie vilkų išpuolius svarbu pranešti ne vien dėl galimos kompensacijos. Informacija apie vilkų išpuolius naudojama ir vertinant problemines teritorijas bei sprendžiant dėl vilkų paėmimo iš gamtos. Galiojančioje tvarkoje numatyta, kad tokiais atvejais vertinami savivaldybės komisijų surašyti vilkų padarytos žalos apžiūros aktai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pateikti duomenys apie vilkų išpuolius prieš ūkinius gyvūnus bei gyvūnus augintinius.
Todėl svarbu registruoti kiekvieną atvejį, net jeigu gyvūno savininkui atrodo, kad konkrečiu atveju žalos kompensacija jam nepriklausys. Neužregistruotas išpuolis oficialiuose duomenyse neatsispindi, o tai gali turėti reikšmės vertinant realų vilkų daromos žalos mastą konkrečioje savivaldybėje.
Ypač svarbu pranešti ir apie vilkų išpuolius prieš šunis bei kitus gyvūnus augintinius. Galiojanti tvarka numato, kad duomenis apie tokius atvejus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interneto svetainėje gali pateikti pats gyvūno savininkas ar laikytojas arba atitinkamos seniūnijos seniūnas. Registruojant atvejį nurodoma žalos vieta ir data, nukentėjusių gyvūnų skaičius, o registruoto gyvūno augintinio atveju taip pat pateikiamas mikroschemos numeris ir žalą patvirtinančios nuotraukos.
Kai sumedžioto stirnino nebaisu, o vaikai patys gamino burgerius. Pirmasis Nuo miško iki stalo!
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
