Viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie lokio nuniokotą bityną Žaslių rajone, tačiau vienu apsilankymu ši istorija nesibaigė. Bitininkės Jūratės Garbauskienės šeimai su plėšrūnu teko susidurti jau ne kartą. Lokys surado skirtingose vietose, miškuose išdėstytus šeimos bitynus ir vis sugrįžta. Šiuo metu jau sunaikintos septynios bičių šeimos, o pačios bitininkės skaičiavimu, patirta žala siekia apie 2020 eurų.
Tačiau materialiniai nuostoliai nėra vienintelė problema. Pasikeitė ir žmonių kasdienybė. Į bitynus dabar važiuojama atsargiau, stengiamasi ten nebūti anksti ryte ar vėlai vakare, o prieš einant prie avilių naudojamos garsinės petardos. Jūratė prisipažįsta, kad ir į mišką grybauti, kaip buvo įpratusi daugelį metų, dabar eiti jau nedrąsu.
Jūratės vyras yra trečios kartos bitininkas, o ji pati kartu su juo bitininkyste užsiima jau apie dvidešimt metų. Šeima turi dvylika skirtingose vietose, daugiausia miškuose, išdėstytų bityno skyrių. Per daugelį metų teko susidurti su įvairiais laukiniais gyvūnais, tačiau tokios patirties su lokiu iki šiol nebuvo.
Iš pradžių dar juokėmės
Apie tai, kad apylinkėse pastebimas lokys, šeima jau buvo girdėjusi. Tačiau iš pradžių ši informacija didelio nerimo nekėlė. Miškuose gyvena įvairių laukinių gyvūnų, todėl vien žinia, kad kažkur vaikšto lokys, kasdienybės nepakeitė.
Viskas pasikeitė vyrui nuvykus į vieną iš bitynų. Avilys buvo išverstas, rėmeliai išnešioti, aplink likę pėdsakai. Bitynas įrengtas vienkiemyje, sodo gale, už kurio prasideda miškelis. Gyvenamosios vietos yra ir palyginti netoli, maždaug už šimto metrų.
Pirmasis nuostolis šeimos dar neišgąsdino.
„Vyras viską surinko, sutvarkė. Sakau, ką padarysi, gyvūnėliui irgi reikia valgyti. Dar pasijuokėme. Viena šeima, galvojome, na, pasivaišino ir nuėjo“, prisimindama pirmąjį lokio apsilankymą pasakojo Jūratė.
Netrukus internete pasirodė vaizdo įrašas apie Kazokiškėse užfiksuotą lokį. Šeima net apsidžiaugė, manydama, kad jų bityne apsilankęs gyvūnas juda tolyn Vilniaus kryptimi.
„Jau rankomis trynėme, galvojome, nuėjo ir praėjo“, apie tuomet dar optimistiškai vertintą situaciją pasakojo bitininkė.
Tačiau nepraėjo.
Iš vieno bityno į kitą
Maždaug po savaitės šeima nuvyko į kitą savo bityno skyrių. Ten rado dar dvi nuniokotas bičių šeimas. Tai jau buvo visiškai kita vieta.
Šeima iš viso turi dvylika bityno skyrių, daugiausia išdėstytų miškuose. Atstumai tarp jų siekia maždaug penkis ar septynis kilometrus. Kai lokio padaryta žala pasirodė antroje vietoje, tapo aišku, kad pirmasis atvejis nebuvo atsitiktinis.
„Tada jau pasidarė neramu. Pradėjome ieškoti informacijos, domėtis. Iš vaizdo įrašų atrodė, kad jis nėra didelis, dar jaunas lokys“, prisimindama, kaip po antrojo lokio apsilankymo pasikeitė šeimos požiūris į situaciją, pasakojo Jūratė Garbauskienė.
Dar po savaitės sulaukta girininko skambučio. Jis paprašė atvažiuoti į dar vieną bityno skyrių.
Ten vaizdas buvo gerokai skaudesnis. Lokys buvo nuniokojęs keturias bičių šeimas.
„Atvažiavome, o ten keturios šeimos patvarkytos. Tada jau buvo septynios. Va tada jau tikrai pagavau nervą ir išsigandau“, neslėpdama emocijų prisipažino bitininkė.
Jūratė pateikė prašymą įvertinti patirtą žalą. Jos pačios skaičiavimu, nuostoliai tuo metu siekė apie 2020 eurų.
„Nežinau, ką ir kiek man kompensuos. Bet jeigu parašai, tai parašai. Jeigu nepraneši, tai iš viso nieko nebus. Man svarbu ir tai, kad būtų informacija, jog lokys ten buvo ir padarė žalą“, aiškindama, kodėl nusprendė žalą užfiksuoti oficialiai, sakė Jūratė.
Sugrįžta prie jau nuniokotų avilių
Lokio apsilankymai nesibaigė ir po to. Šiuo metu bitininkai ruošia bites žiemai, todėl bitynuose tenka lankytis reguliariai. Vieno tokio apsilankymo metu vėl rastas nuniokotas avilys. Šeima sutvarkė tai, ką dar buvo galima išgelbėti, tačiau kitą rytą paaiškėjo, kad lokys naktį sugrįžo.
„Vieną rytą randame šeimą išdraskytą. Sutvarkome, kiek galime. Kitą rytą atvažiuojame ir matome, kad antrą naktį jis sugrįžo ir tą šeimą galutinai pribaigė“, apie pasikartojančius plėšrūno apsilankymus pasakojo bitininkė.
Jūratė pabrėžia, kad skaičiuodama žalą sąmoningai stengėsi nieko neperdėti. Jei avilys buvo išverstas, bet bičių šeima išgyveno, jos prie sunaikintų nepriskyrė.
„Norėjau, kad viskas būtų sąžiningai. Nenorėjau išpūsti kažkokio burbulo. Dabar tiksliai galiu pasakyti, kad sunaikintos septynios šeimos“, pabrėždama, kad nuostolius stengėsi įvertinti kuo tiksliau, sakė Jūratė.
Tačiau ji beveik neabejoja, kad istorija dar nesibaigė.
„Aš tikiu, kad jis dar ateis. Ir ne kartą“, vertindama ligšiolinius lokio apsilankymus sakė bitininkė.
Lokiui bitynai tapo paruoštu maisto šaltiniu
Šeimos bitynų išsidėstymas lokiui, regis, itin patogus. Jie įrengti skirtingose miško vietose, kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito. Radęs vieną tokį maisto šaltinį, gyvūnas gali aptikti ir kitus.
Artėjant žiemai aviliai plėšrūnui taip pat yra itin kaloringo maisto šaltinis.
„Ten jam rojus. Yra baltymų, bičių duonelės, visko. Žmogui tai gyvybiškai vertingas maistas, o lokiui tuo labiau“, aiškindama, kodėl, jos manymu, gyvūnas vis sugrįžta prie avilių, sakė Jūratė.
Didžiausia praktinė problema dabar yra bitynų apsauga. Kadangi dalis jų laikomi valstybiniuose miškuose, pasak Jūratės, šeima negali tiesiog savo nuožiūra teritorijų aptverti.
Todėl pirmasis žingsnis buvo stebėjimo kameros.
„Dabar statome kameras, kad galėtume viską tiksliai užfiksuoti. Kitas etapas bus atbaidymo priemonės“, apie planuojamas bitynų apsaugos priemones pasakojo bitininkė.
Su petardomis dabar einame prie savo bičių
Po pakartotinių lokio apsilankymų pasikeitė ne tik bitynų apsauga, bet ir pačių bitininkų elgesys.
Tai, kas anksčiau buvo įprastas darbas, dabar reikalauja galvoti ir apie galimą susitikimą su stambiu plėšrūnu.
„Dabar iš tikrųjų jau baisu važiuoti į bityną dirbti. Vyras iš pažįstamo gavo garsinių petardų. Tai dabar važiuojame į bityną, iššauname petardą, padirbame kiek reikia ir vėl iššauname. Va taip dabar ir dirbame“, atskleisdama, kaip lokio kaimynystė pakeitė įprastus darbus bityne, pasakojo pašnekovė.
Šeima taip pat stengiasi į nuošalius bitynus nevažiuoti anksti ryte ar vėlai vakare.
„Gal anksti ryte ir vakare jau nereikia ten važiuoti. Nes galime susitikti“, paaiškindama, kodėl šeima pakeitė įprastą darbo laiką bitynuose, sakė Jūratė.
Nerimą sustiprina tai, kad lokį apylinkėse mato ir kiti žmonės. Jūratės teigimu, jį pastebėjo ir keturračiais miške važinėję jaunuoliai, o medžiotojų stebėjimo kameros gyvūną fiksuoja skirtingose vietose.
Grybauti į savo vietas jau neinu
Lokio buvimas pakeitė ir visai su bitininkyste nesusijusią kasdienybę.
Jūratė mėgsta grybauti ir turi savo įprastas vietas miške. Tačiau neseniai išgirdo, kad būtent ten buvo pastebėtas lokys.
„Vakar jaunimas pasakė, kad mano grybų vietoje matė jį vaikštant. Tai viskas. Aš jau į tą pusę neinu“, prisipažindama, kad lokio buvimas pakeitė ir jos įpročius miške, sakė bitininkė.
Vietos žmonėms lokys jau tapo gerai žinomas. Jį fiksuoja kameros, žmonės perduoda vieni kitiems informaciją apie pastebėjimus, o gyvūnui net suteiktas vardas Nikolas.
„Gražus jis, aš nesiginčiju. Per vaizdo įrašą tikrai gražu pažiūrėti. Bet kol gyvai nesusitikai ir, kaip sakau, kelnių neprikrovei. Visai kitaip jautiesi, kai žinai, kad jis čia pat vaikšto“, savo pasikeitusį santykį su plėšrūno kaimynyste apibūdino Jūratė.
Bitė irgi yra ekosistemos dalis
Garbauskų šeimai bitininkystė nėra trumpalaikis pomėgis. Jūratės vyras yra trečios kartos bitininkas, pati ji šalia šios veiklos jau apie dvidešimt metų. Bitininkyste užsiima ir vyro tėvai.
Per tuos metus bitynuose teko susidurti su įvairiais laukiniais gyvūnais.
„Tai geniai, tai kiaunės, tai barsukai, o dabar jau ir lokys. Bitininkystė ir taip nėra lengva“, apžvelgdama per daugelį metų sukauptą šeimos patirtį sakė Jūratė.
Jūratė pabrėžia, kad nenori šios istorijos paversti raginimu kovoti su lokiais. Tačiau, jos nuomone, augant šių gyvūnų skaičiui ir daugėjant jų apsilankymų žmonių naudojamose teritorijose, būtina ieškoti realių būdų apsaugoti turtą ir išmokti su stambiais plėšrūnais gyventi greta.
„Gamtos apsauga, viskas gerai. Bet tikrai reikia kažkaip sugyventi. Mes nekalbame, kad jį reikia šaudyti ar dar kažką daryti. Gražus gyvūnas, aš nieko nesakau. Bet bitė irgi yra ekosistemos dalis, ir viena svarbiausių. Norėtųsi kažkaip ją apsaugoti“, aiškindama savo požiūrį į lokių apsaugą ir būtinybę kartu apsaugoti bitynus pabrėžė bitininkė.
Viena iš priemonių, apie kurią Jūratė norėtų kalbėtis su Valstybinių miškų urėdija, yra galimybė prie valstybiniuose miškuose esančių bitynų naudoti apsauginius elektrinius aptvarus.
Jeigu nepranešime, statistikoje tokių atvejų nebus
Jūratei svarbus dar vienas šios istorijos aspektas. Jos įsitikinimu, apie lokių padarytą žalą būtina oficialiai pranešti, net jei iš pradžių atrodo, kad vienas išverstas avilys nėra didelė nelaimė.
Ji žino apie kitą šiais metais įvykusį atvejį, kai žmogus viešai pasidalijo informacija apie lokio padarytą žalą ir ketino dėl jos kreiptis oficialiai, tačiau galiausiai to nepadarė.
„Man labai gaila, kad neparašė. Tada atrodo, kad aš viena čia kažkokia nenormali. Bet reikia pranešti. Ne todėl, kad norime kažką blogo padaryti lokiui. Reikia, kad būtų statistika“, aiškindama, kodėl pati nusprendė apie žalą pranešti oficialiai, sakė Jūratė.
Jos nuomone, tik oficialiai fiksuojant atvejus galima suprasti tikrąjį problemos mastą ir ateityje kalbėti apie praktinius sprendimus.
„Statistika ir skaičiai yra pats pagrindinis dalykas, su kuo galima operuoti ir kalbėti rimtai, be emocijų. Todėl dabar labai svarbu pranešti apie kiekvieną tokį atvejį“, pabrėždama, kodėl lokių padarytos žalos nereikėtų nutylėti, sakė Jūratė Garbauskienė.
O šeimos bitynuose stebėjimo kameros jau veikia. Bitininkai laukia ne todėl, kad norėtų dar vieno susitikimo, bet todėl, kad nuojauta po visų ankstesnių apsilankymų gana aiški.
„Tfu, tfu, tfu, bet turbūt ateis. Jeigu pavyks užfiksuoti, tada jau tikrai bus akivaizdu“, pabaigoje, nujausdama, kad lokio apsilankymai šeimos bitynuose dar nesibaigė, sakė bitininkė.
Apie lokio pastebėjimą svarbu pranešti
Pastebėjus rudąjį lokį svarbu ne tik pasirūpinti savo saugumu, bet ir apie gyvūną pranešti. Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad apie pastebėtą rudąjį lokį būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Aplinkosaugininkai taip pat primena prie gyvūno nesiartinti, jo nepersekioti ir nebandyti nubaidyti.
Jeigu lokys padarė žalą, nuo 2026 m. sausio 1 d. pranešimas apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą teikiamas per Biologinės įvairovės informacinę sistemą. Sistemoje reikia pasirinkti skiltį Medžioklė ir užpildyti formą Pranešimas apie žalą. Jei žalą padarė rudasis lokys, pateiktas pranešimas pagal nurodytą žalos vietą perduodamas atitinkamai seniūnijai.
Apie lokių pastebėjimus taip pat verta informuoti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugiją LMŽD, kuri renka informaciją apie lokių stebėjimus ir juos žymi savo sudaromame žemėlapyje. Siunčiant informaciją svarbu nurodyti kuo tikslesnę vietą ir datą, o jei yra, pridėti nuotrauką ar vaizdo įrašą. Informaciją LMŽD galima siųsti oficialiu draugijos el. paštu lietuvosmzd@yahoo.com.
Kuo daugiau patikimų lokių stebėjimo ir jų padarytos žalos atvejų bus oficialiai užfiksuota, tuo tikslesnį vaizdą bus galima susidaryti apie šios rūšies paplitimą Lietuvoje.
Kodėl vilkai pjauna kojas, kaip lokys tamsoje gaudo šerniukus ir miško SPA. Miško naujienos #28
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
