Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai vis garsiau kalba apie plintančių invazinių meškėnų problemą. Gyvūnai dauginasi, o vietos gyventojai juos vis dažniau pastebi prie savo namų. Fiksuojama ir meškėnų daroma žala, gyventojai netenka maisto produktų, nukenčia užaugintas derlius. Parko atstovas laidoje “Labas rytas, Lietuva!” pripažįsta, kad situacijai valdyti vis labiau reikalinga medžiotojų pagalba. Apie tai, iš kur meškėnai atkeliavo į Kuršių neriją, kaip jie čia plinta ir kokią žalą daro, pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko skyriaus vedėjas Modestas Bružas.
Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos patirtis rodo, kad meškėnai plinta itin sparčiai. Jie daro didelį spaudimą vietinėms gyvūnų rūšims, pridaro žalos ir kelia nemažai problemų urbanizuotose teritorijose, šalia žmonių namų ir ūkių.
Meškėnai yra visaėdžiai, todėl jų poveikis ekosistemoms itin platus. Jie naikina ant žemės perinčių paukščių lizdus, minta kiaušiniais ir jaunikliais, varliagyviais, ropliais bei smulkiais gyvūnais. Be to, jie gali platinti plėšrūnams ir visaėdžiams būdingas ligas bei parazitus, kelti grėsmę smulkiems naminiams gyvūnams ir apskritai daryti neigiamą poveikį ekosistemoms.
Tai, ką šiandien matome Kuršių nerijoje, rytoj gali laukti ir kitų Lietuvos regionų, jeigu gamtosaugos institucijos, medžiotojų organizacijos ir patys medžiotojai nepradės veikti nedelsiant.
Ši invazinė rūšis kelia tokią didelę grėsmę vietiniams paukščiams, gyvūnams, varliagyviams ir ropliams, kad jos populiacijos kontrolę galbūt reikėtų remti ir valstybės biudžeto lėšomis, mokant medžiotojams už atliktą darbą. Meškėnų medžioklė ir efektyvi jų populiacijos kontrolė reikalauja daug laiko, pastangų ir specifinių žinių.
Ar dar galime sustabdyti meškėnų plitimą Lietuvoje ir kas turi imtis veiksmų?
Plačiau apie visa tai mūsų laidoje.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
