Šaltinis VMVT
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba VMVT praneša, kad Joniškyje rastų šešiolikos balandžių gaišenose patvirtinta Niukaslo liga. Siekiant išvengti viruso plitimo tarp naminių paukščių, jų laikytojams primenama griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų.
VMVT pabrėžia, kad Niukaslo liga yra viena pavojingiausių ir lengvai plintančių virusinių naminių bei laukinių paukščių ligų. Ji gali sukelti didelį paukščių gaišimą ir reikšmingų ekonominių nuostolių ūkiams. VMVT informacija apie Niukaslo ligą
Tarnybos teigimu, viena svarbiausių priemonių naminiams paukščiams apsaugoti yra griežtas biologinio saugumo reikalavimų laikymasis ir kontakto su laukiniais paukščiais ribojimas. Tačiau virusas į ūkį gali patekti ne tik tiesiogiai kontaktuojant paukščiams. Jis gali būti perneštas užterštu transportu, avalyne, inventoriumi, pašaru, vandeniu ar kitais daiktais.
Todėl paukščių laikymo vietose būtina reguliariai valyti ir dezinfekuoti patalpas bei inventorių, kiek įmanoma riboti pašalinių asmenų patekimą ir nuolat stebėti paukščių sveikatą.
VMVT taip pat nurodo, kad ligos plitimo riziką padeda mažinti vakcinacija. Lietuvoje komerciniuose ūkiuose paukščiai nuo Niukaslo ligos vakcinuojami savanoriškai. Tarnyba rekomenduoja naminius paukščius įsigyti tik iš patvirtintų ir registruotų ūkių ar prekybos vietų, domėtis jų kilme ir sveikatos būkle bei pirmenybę teikti nuo Niukaslo ligos vakcinuotiems paukščiams.
Kas yra Niukaslo liga
Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija WOAH Niukaslo ligą apibūdina kaip labai užkrečiamą ir dažnai sunkią paukščių ligą. Ją sukelia virulentiškos paukščių paramiksoviruso 1 tipo, APMV 1, padermės. Liga gali pasireikšti kvėpavimo, nervų sistemos ir virškinamojo trakto sutrikimais. Galimi požymiai yra apsunkintas kvėpavimas, kosulys, čiaudulys, drebulys, sparnų ar kojų paralyžius, kaklo iškrypimas, judėjimas ratu, traukuliai ir viduriavimas. Kai kurių itin virulentiškų viruso padermių atveju gali būti randama daug nugaišusių paukščių, prieš tai nepastebėjus ryškių klinikinių požymių. Mirtingumas gali siekti iki 100 procentų.
Niukaslo ligos klinikiniai požymiai gali būti labai panašūs į paukščių gripo požymius, todėl vien iš paukščio būklės ar rastos gaišenos nustatyti ligos negalima. Diagnozei patvirtinti būtini laboratoriniai tyrimai.
Kaip virusas plinta tarp laukinių paukščių
Niukaslo ligos virusu gali užsikrėsti tiek naminiai, tiek įvairių rūšių laukiniai paukščiai. Virusas dažniausiai perduodamas tiesiogiai kontaktuojant su sergančiais arba virusą nešiojančiais paukščiais. Užsikrėtę paukščiai virusą išskiria su išmatomis ir kvėpavimo takų išskyromis, todėl gali būti užterštas vanduo, lesalas ir aplinka. Virusas taip pat gali būti platinamas netiesiogiai per užterštus daiktus.
Ypač svarbus balandžių vaidmuo. WOAH nurodo, kad balandinių šeimos paukščiai virusą su pertrūkiais gali išskirti metus ar net ilgiau. Virusas nustatomas ir kitoms laukinių paukščių rūšims. Pavyzdžiui, dokumentuoti atvejai, kai su laukiniais kormoranais buvo siejami ligos protrūkiai tarp naminių paukščių.
Laukiniai paukščiai gali užsikrėsti ir ne visada turėti akivaizdžių ligos požymių. Dėl to virusas gali cirkuliuoti laukinių paukščių populiacijose ir kelti grėsmę naminiams paukščiams, ypač ten, kur galimas tiesioginis arba netiesioginis jų kontaktas.
Kodėl svarbu pranešti apie įtartinus atvejus
Rastas nugaišęs ar sunkiai sergantis laukinis paukštis savaime nereiškia, kad jis sirgo Niukaslo liga. Tačiau be laboratorinio tyrimo to atmesti negalima. Be to, panašius klinikinius požymius gali sukelti ir kitos pavojingos paukščių ligos, įskaitant paukščių gripą.
Pranešimai apie įtartinus atvejus leidžia veterinarijos specialistams įvertinti situaciją, prireikus paimti mėginius ir laboratoriniais tyrimais nustatyti gaišimo priežastį. Niukaslo ligos stebėsena svarbi siekiant laiku nustatyti viruso cirkuliaciją ir apsaugoti naminių paukščių ūkius. WOAH pabrėžia, kad veiksminga stebėsena ir įtariamų atvejų ištyrimas yra esminė Niukaslo ligos kontrolės sistemos dalis.
Todėl ypač svarbu neignoruoti atvejų, kai vienoje vietoje randama daugiau nugaišusių laukinių paukščių arba pastebimi gyvi paukščiai, kuriems pasireiškia neįprastas vangumas, koordinacijos sutrikimai, drebulys, kaklo iškrypimas, paralyžius ar kvėpavimo sutrikimai.
Kur pranešti?
VMVT ragina, pastebėjus, kad naminiai paukščiai tapo vangūs, sumažėjo jų apetitas, jie pradėjo gaišti ar pasireiškė kiti ligos požymiai, nedelsiant kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją arba informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Apie įtartinus atvejus galima pranešti užpildžius VMVT elektroninę anketą arba paskambinus telefonu 1879. Skambinant iš užsienio nurodomas numeris +370 5 242 0108.
Vilniaus dienose vėl kvepės žvėriena. Į sostinę sugrįžta „Žvėrienos puota 2026“!
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
