Šaltrinis čia
Suomijoje pirmą kartą patvirtintas afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis laukinių šernų populiacijoje. Liga nustatyta šalies pietryčiuose, Virolahti savivaldybėje, netoli Rusijos sienos. Nustačius virusą, atsakingos institucijos nedelsdamos įvedė infekcijos zoną, kurioje pritaikyti griežti ribojimai – uždrausta ne tik medžioklė, bet ir daugelis kitų veiklų miške.
Suomijos maisto tarnyba (Ruokavirasto) praneša, kad liepos 30 d. trims nugaišusiems šernų jaunikliams PGR tyrimu nustatyta AKM viruso genetinė medžiaga. Juos Vaalimaa apylinkėse rado vietos gyventojas ir perdavė laboratoriniams tyrimams. Galutiniam diagnozės patvirtinimui mėginiai taip pat išsiųsti į Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro referencinę laboratoriją Ispanijoje.
Nors afrikinis kiaulių maras žmonėms nepavojingas, jo plitimas laukinių šernų populiacijoje gali turėti sunkių pasekmių kiaulininkystei, medžioklės ūkiui ir kitoms su miškų naudojimu susijusioms veiklos sritims.
Iškasti tranšėją pigiau nei tirti. Ką nori daryti su AKM medžiotojai? Pokalbiai apie medžioklę #83
Medžioklė uždrausta nepriklausomai nuo medžiojamos rūšies
Infekcijos zonoje uždrausta visų laukinių gyvūnų, įskaitant šernus, medžioklė. Vienintelė išimtis – šernų populiacijos reguliavimo priemonės, kurias organizuoja Suomijos maisto tarnyba. Tai reiškia, kad medžiotojai šioje teritorijoje negali medžioti savo iniciatyva – bet kokia veikla leidžiama tik pagal atsakingų institucijų nurodymus.
Ribojimų zona apima visą Virolahti ir Miehikkälä savivaldybių teritoriją bei dalį Lapenrantos miesto teritorijos į pietus nuo geležinkelio linijos Vainikkalos stoties kryptimi. Aplink vietą, kur buvo rasti užsikrėtę šernų jaunikliai, papildomai nustatyta maždaug trijų kilometrų pločio branduolinė zona, kurioje galioja dar griežtesni ribojimai.
Medžiotojai, kurie Suomijos maisto tarnybos nurodymu bus įtraukti į šernų populiacijos reguliavimą, iš visų sumedžiotų šernų privalės paimti kraujo mėginius ir juos nedelsdami perduoti laboratoriniams afrikinio kiaulių maro tyrimams.
Uždraustas ir šunų vedžiojimas, uogavimas bei grybavimas
Infekcijos zonoje šunis leidžiama vedžioti tik keliais ir tik su pavadėliu. Draudžiami medžioklinių šunų bandymai, varžybos, parodos ir kiti panašūs renginiai. Taip pat draudžiama organizuoti viešuosius ir sporto renginius.
Branduolinėje zonoje draudžiama grybauti, uogauti, taip pat judėti ne keliais – eiti į žygius, bėgioti, važinėti dviračiais ir nakvoti gamtoje. Šie ribojimai įvesti siekiant kuo mažiau trikdyti šernus ir neleisti jiems pasitraukti už ligos paveiktos teritorijos ribų, kartu mažinant riziką virusą išplatinti su avalyne, transporto priemonėmis ar kitu inventoriumi.
Infekcijos zonoje taip pat sustabdyti miškų ūkio darbai, išskyrus anksčiau paruoštos medienos išvežimą nuo kelių. Žemės ir miškų ūkio techniką iš teritorijos leidžiama išvežti tik ją kruopščiai nuplovus ir dezinfekavus.
Uždraustas laukinių gyvūnų papildomas šėrimas
Infekcijos zonoje draudžiama papildomai šerti laukinius gyvūnus. Šernus šerti leidžiama tik tuo atveju, jei tai vykdoma Suomijos maisto tarnybos organizuojamų ligos kontrolės priemonių metu. Bendras draudimas taikomas ir kitų laukinių gyvūnų papildomam šėrimui.
Taip pat infekcijos zonoje surinktų grūdų ir kitų augalinių produktų negalima naudoti naminių kiaulių pašarui, kraikui ar gyvūnų aplinkai praturtinti.
Medžiotojai bus įtraukti į nugaišusių šernų paiešką
Suomijos atsakingos institucijos bendradarbiauja su medžiotojais organizuodamos nugaišusių šernų paiešką, gaišenų surinkimą ir tikslinį populiacijos reguliavimą. Konkreti darbų tvarka dar tikslinama, o išsamūs nurodymai į šiuos darbus įtrauktiems medžiotojams bus pateikti atskirai.
Suomijos medžiotojų asociacija pabrėžia, kad galimam afrikinio kiaulių maro protrūkiui buvo ruoštasi ne vienus metus, todėl medžiotojai turi reikiamų žinių tokioms užduotims atlikti. Kartu organizacija ragina valstybę priimti aiškų sprendimą dėl atlygio medžiotojams, kurie dalyvaus gaišenų paieškoje ir kitose ligos kontrolės priemonėse. Kaip pavyzdžiai minimi Estijos ir Švedijos sprendimai afrikinio kiaulių maro protrūkių metu. Kol kas kompensacijų dydis ir jų mokėjimo tvarka dar nepaskelbti.
Medžiotojai raginami intensyviau medžioti šernus už infekcijos zonos ribų
Už nustatytos infekcijos zonos ribų šernų medžioklės tvarka Suomijoje nesikeičia. Suomijos medžiotojų asociacija ragina medžiotojus ir medžiotojų klubus aktyviau mažinti šernų populiaciją, kad jų gausa visoje šalyje būtų kuo mažesnė.
Didžiausias šernų tankis Suomijoje yra šalies pietryčiuose ir Rytų Uusimaa regione, tačiau didesnių populiacijų yra ir kitose pietinės bei vakarinės Suomijos dalyse.
Pirmasis afrikinio kiaulių maro atvejis Suomijoje aiškiai parodo, kaip greitai nustačius ligą gali pasikeisti kasdienis gyvenimas didelėje šalies teritorijoje. Ribojimai paliečia ne tik medžioklę, bet ir miškininkystę, poilsį gamtoje, šunų renginius bei vietos verslą.
Afrikinis kiaulių maras Europoje plinta jau beveik du dešimtmečius. Nuo pirmųjų protrūkių Kaukazo regione liga pasiekė daugelį Europos valstybių, o Baltijos šalys su ja gyvena nuo 2014 metų. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje AKM tapo ilgalaikiu iššūkiu laukinių šernų populiacijoms ir kiaulininkystės ūkiams.
Suomija iki šiol buvo viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuriai pavyko išlikti laisvai nuo AKM. Būtent todėl pirmasis ligos atvejis šalyje sulaukė itin griežtos institucijų reakcijos. Specialistų tikslas – neleisti virusui įsitvirtinti laukinėje gamtoje ir išplisti į kitus regionus.
Europos patirtis rodo, kad sustabdyti AKM nėra lengva. Tačiau ankstyvas užkrato nustatymas, greitas gaišenų suradimas, griežta biologinė sauga ir visuomenės bendradarbiavimas gali turėti lemiamos reikšmės. Artimiausios savaitės parodys, ar Suomijai pavyks lokalizuoti pirmąjį ligos židinį ir išvengti tokios ilgalaikės situacijos, su kuria jau daugiau kaip dešimtmetį susiduria Baltijos valstybės.
„Mačiau per žiūronus, kaip Meškučiuose jie šaudė tuos elnius!“ Pokalbiai apie medžioklę #91
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
