Patirtis

Šunims pavojingi pirmuonys žudo vilkus? Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė rekordiškai aukštą užsikrėtimo lygį0

Ekrano nuotrauka

Babeziozė žudo greitai ir ją sunku gydyti. Ši erkių platinama liga vis dažniau tampa šunų žūties priežastimi Lietuvoje ir visame Baltijos regione. O hepatozoonozės poveikį pastebėti sunkiau, tačiau ši liga taip pat pavojinga šuninių šeimos plėšrūnams, įskaitant šunis. Abi šias ligas sukelia erkių platinami pirmuonys, kurių paplitimui Lietuvoje skirtas tyrimas praėjusiais metais buvo paskelbtas tarptautiniame moksliniame žurnale Baltic Forestry.

Mokslinio darbo autoriai, Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjai Irma Ražanskė, Ugnė Medikaitė, Renata Špinkytė, Loreta Griciuvienė, Indrė Lipatova, Povilas Sakalauskas ir Algimantas Paulauskas analizavo blužnies audinių mėginius iš 70 plėšrūnų, kurie buvo teisėtai sumedžioti 2018–2024 metais dešimtyje Lietuvos rajonų.

Tyrimo duomenys atskleidžia, kad Lietuva yra antroje vietoje pagal babeziozės paplitimą Europoje, o pagal Hepatozoon canis paplitimą patenka tarp šalių, kuriose šis parazitas yra labiausiai paplitęs pasaulyje.

Kodėl šie parazitai pavojingi?

Tai dvi skirtingos rūšys, kurių sukeliamos ligos vystosi skirtingai, tačiau gali lemti panašų rezultatą.
Babesia canis sukeliama babeziozė vystosi labai greitai ir šuo gali nugaišti per kelias dienas dėl ūminio inkstų ir kepenų nepakankamumo. Pirmuonis įsikuria eritrocituose ir ardo jų membranas, sukeldamas mažakraujystę bei trikdydamas vidaus organų veiklą.

Skirtingai nei Babesia canis, kuri perduodama erkei įkandus ir tiesiogiai infekuoja raudonuosius kraujo kūnelius, sukeldama ūmią ir dažnai sunkią ligos eigą, Hepatozoon canis į organizmą patenka gyvūnui prarijus užkrėstą erkę, pavyzdžiui, tvarkantis kailį. Infekcija pažeidžia leukocitus ir raumenų audinius, dažniausiai vystosi lėtai, neretai be aiškių klinikinių požymių, tačiau palaipsniui mažina gyvūno ištvermę ir bendrą sveikatos būklę. Todėl, jei Babesia atveju liga pasireiškia greitai ir akivaizdžiai, Hepatozoon dažnai gali likti nepastebėtas.
Pastebimas silpnumas, sumažėjusi ištvermė, svorio kritimas, raumenų skausmai ir bendras organizmo nusilpimas. Tokia būklė gali sumažinti gyvūno gebėjimą medžioti, judėti dideliais atstumais ir sėkmingai daugintis.

Ypač svarbu tai tampa derinyje su kitais veiksniais. Jei gyvūnas vienu metu yra užsikrėtęs keliais patogenais, pavyzdžiui, ir Babesia canis, arba kenčia nuo bado, traumų ar senatvės sukeltos būklės, bendras poveikis gali būti daug sunkesnis. Tokiais atvejais infekcija gali netiesiogiai prisidėti prie gyvūno žūties.

Tyrimas atskleidžia tikrąją situaciją

Babeziozė, kaip ir kitos erkių platinamos ligos, vis labiau plinta Baltijos valstybėse. Jos daro reikšmingą poveikį tiek laukinei faunai, tiek naminiams gyvūnams. Šunų sergamumo šia infekcija statistika auga. O informacijos apie šunų hepatozoonozę praktiškai nėra, nes ją galima nustatyti tik atliekant tyrimus, o simptomai dažnai priskiriami nuovargiui, amžiui ar kitoms ligoms.

Lietuvoje atlikto tyrimo autoriai pabrėžia, kad pilkasis vilkas (lot. Canis lupus) atlieka svarbų ekologinį vaidmenį kaip aukščiausios grandies plėšrūnas, palaikantis natūralių ekosistemų pusiausvyrą. Be to, vilkai gali veikti kaip įvairių patogenų rezervuarai ir platintojai, kurie cirkuliuoja laukinių gyvūnų populiacijose.

Šis tyrimas rodo, kad Lietuva yra viena iš šalių, kuriose Babesia canis paplitimas vilkų populiacijoje yra vienas didžiausių Europoje. Nustatyti 30 procentų yra panašūs į Kroatijos rodiklius, kur paplitimas siekia apie 31,8 procento ir gerokai viršija daugelio kitų šalių duomenis. 28,6 procento tirtų audinių nustatyta koinfekcija abiem patogenais.

Panašūs tyrimai atlikti įvairiuose Europos regionuose ir rodo ryškius geografinius skirtumus. Lenkijoje Babesia canis nustatyta maždaug 18 procentų vilkų, Čekijoje – apie 10 procentų, o Ispanijoje ir Italijoje šie rodikliai yra gerokai mažesni ir dažnai nesiekia kelių procentų. Tai rodo, kad parazito paplitimas nėra tolygus ir glaudžiai susijęs su konkrečiomis ekologinėmis ir klimatinėmis sąlygomis.

Tuo tarpu Hepatozoon canis atveju Lietuva patenka tarp šalių, kuriose paplitimas yra vienas didžiausių. Čia nustatyti 82,9 procento yra panašūs į Pietų Europos šalis, tokias kaip Ispanija, Portugalija ir Italija, kur infekcija vilkų populiacijose dažnai viršija 80 procentų. Vidurio Europoje šie rodikliai paprastai yra mažesni, pavyzdžiui, Lenkijoje siekia apie 30–40 procentų, o Vokietijoje – apie 46 procentus.
Toks palyginimas aiškiai rodo, kad Lietuvos vilkų populiacija patenka į aukšto infekcijos intensyvumo zoną, kuri iki šiol labiau buvo būdinga Pietų Europos regionams. Tai gali rodyti tiek tinkamų vektorių buvimą, tiek stabilų patogenų cirkuliavimą natūralioje aplinkoje.

Šiaurinė paplitimo riba

Šis tyrimas pateikia pirmuosius molekulinius įrodymus apie B. canis ir H. canis buvimą vilkuose Lietuvoje ir kartu yra šiauriausias šių patogenų nustatymo atvejis vilkų populiacijose Europoje.

Babesia canis paplitimas vilkuose Europoje labai skiriasi: nuo mažiau nei vieno procento Italijoje iki daugiau nei 30 procentų – Kroatijoje. Lietuvos rodiklis – 30 procentų – yra vienas didžiausių.

Parazitą daugiausia platina erkė Dermacentor reticulatus, kuri plačiai paplitusi Vidurio ir Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Tai rodo aktyvų vietinį infekcijos ciklą laukinėje gamtoje.

Hepatozoon canis paplitimas Lietuvos vilkuose yra ypač didelis ir panašus į Pietų Europos šalis. Nors pagrindinis šio parazito vektorius Europoje yra Rhipicephalus sanguineus, šios erkės Baltijos šalyse nenustatyta. Tai leidžia manyti, kad perduodant gali dalyvauti ir kitos erkių rūšys, tokios kaip Ixodes ricinus, Dermacentor reticulatus ir Haemaphysalis concinna, kurios regione aptinkamos.
Koinfekcijos atvejai laukinėje gamtoje yra dažni ir gali silpninti gyvūno imuninę sistemą, skatindami ligų vystymąsi. Tačiau šiame tyrime vilkų sveikatos būklė nebuvo vertinama, todėl klinikinis poveikis nėra žinomas.
Apskritai tyrimas pabrėžia vilkų svarbą erkių platinamų patogenų cirkuliacijoje Baltijos regione ir rodo būtinybę tęsti tyrimus, derinant patogenų analizę, vektorių ekologiją ir laukinių gyvūnų sveikatos vertinimą.

Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris

Susiję straipsniai

Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO

LA.lv