Pasakose ir animaciniuose filmuose lokys prie avilio atrodo mielas. Tačiau bitininkams, kurių bityną jis aplanko, ši istorija visai nejuokinga. Lokį vilioja medus ir bičių perai, o artėjant žiemai, kai gyvūnas intensyviai maitinasi ir kaupia riebalų atsargas, aviliai tampa lengvai pasiekiamu maisto šaltiniu.
Apie tokią patirtį žurnalui Medžioklė pasakojo bitininkė Jūratė Garbauskienė. Jos šeima turi dvylika skirtingose vietose, daugiausia miškuose, įrengtų bityno skyrių. Lokys apsilankė ne viename iš jų ir sunaikino septynias bičių šeimas. Bitininkės skaičiavimu, tuo metu patirta žala siekė apie 2020 eurų. Šeima įrengė stebėjimo kameras, tačiau svarbiausias klausimas liko neatsakytas: kaip apsaugoti bitynus, esančius valstybiniame miške?
Jūratė norėjo išsiaiškinti, ar prie tokių bitynų galima įrengti elektrinius aptvarus. Todėl žurnalas Medžioklė kreipėsi į Valstybinių miškų urėdiją (VMU). Pateikiame redakcijos klausimus ir urėdijos atsakymus.
Ar aplink bityną galima įrengti elektrinį aptvarą?
Atsižvelgiant į situaciją Kaišiadorių rajone, kilo klausimas, kaip bitynų savininkai, kurių bitynai įrengti valstybiniuose miškuose, gali apsaugoti bičių šeimas nuo lokių.
Jeigu gerai prisimenu, valstybiniuose miškuose draudžiama įrengti bet kokius aptvarus. Ar šis draudimas taikomas ir elektriniams aptvarams, kuriais bitynus būtų galima veiksmingai apsaugoti nuo lokių?
VMU atsakė, kad elektrinį piemenį aplink bityną įrengti būtų galima, prieš tai suderinus su miško valdytoju. Tokia galimybė taip pat gali būti numatyta sutartyje dėl bityno laikymo VMU patikėjimo teise valdomame miško sklype.
Tačiau, urėdijos teigimu, bitynų apsaugai tverti tvorų galimybės nėra. VMU nurodo, kad Miškų įstatymas garantuoja piliečiams teisę laisvai lankytis miškuose. Tvoras miške galima įrengti tik išimtiniais atvejais, saugant miško želdinius ir žėlinius nuo žvėrių arba įrengiant aptvarą laukiniams gyvūnams laikyti. Pastaruoju atveju būtinas savivaldybės sprendimas uždrausti arba apriboti žmonių lankymąsi konkrečioje miško teritorijoje.
Ar galima naudoti garsinius signalus ir kitas atbaidymo priemones?
Jeigu galiojančių taisyklių pakeisti arba jose numatyti išimties bitynams nėra galimybės, kokias kitas teisėtas priemones būtų galima naudoti? Ar būtų leidžiami garsiniai signalai, kitokios atbaidymo priemonės arba statiniai, galintys apsaugoti bitynus nuo lokių?
VMU atsakė, kad miško žemėje galimi tik tokie statiniai, kurių paskirtis tiesiogiai susijusi su miškų ūkio veikla. Todėl, urėdijos vertinimu, statinių, skirtų bitynams apsaugoti nuo lokių, įrengti nėra teisinių galimybių.
Kitų priemonių pasirinkimas taip pat ribotas. VMU nurodo, kad garsinių signalų naudoti negalima, nes Lankymosi miške taisyklės draudžia miškuose kelti triukšmą ir trikdyti laukinius gyvūnus. Kaip atbaidymo priemonę urėdija mini repelentus, tačiau ir jų naudojimą reikėtų iš anksto suderinti su miško valdytoju.
Šis atsakymas svarbus ir Garbauskų šeimos atveju. Ankstesniame pokalbyje Jūratė pasakojo, kad dėl baimės susidurti su lokiu šeima prieš eidama prie avilių naudojo garsines petardas. VMU atsakymas dėl garsinių signalų naudojimo miške yra neigiamas.
Ką daryti avių ir ožkų augintojams?
Kokias rekomendacijas Valstybinių miškų urėdija galėtų pateikti bitynų savininkams ir žmonėms, užsiimantiems kitokia žemės ūkio veikla? Kalbama apie avių ir ožkų auginimą bei ganymą pievose, esančiose valstybinių miškų teritorijose arba šalia jų.
VMU atsakė, kad Lietuvos teisės aktai draudžia ganyti gyvulius valstybinėje miško žemėje, išskyrus specifines Aplinkos ministerijos nustatytas išimtis.
Jeigu veikla vykdoma privačioje žemėje, šis klausimas nepriklauso VMU kompetencijai. Urėdijos atsakyme išsakyta nuomonė, kad savininkas savo žemėje gali naudoti teisės aktų leidžiamas priemones, o vien tai, kad privati valda ribojasi su valstybiniu mišku, kliūčių nesudaro.
Kas atlygina lokio padarytą žalą pasėliams?
Taip pat aktuali galėtų būti įvairių žemės ūkio kultūrų pasėlių, esančių valstybinių miškų apsuptyje arba šalia jų, apsauga. Lokiai yra visaėdžiai ir gali padaryti nemažai žalos avižų, kviečių bei kitų kultūrų laukams. Estijos patirtis rodo, kad kai kuriais atvejais lokių padaryti nuostoliai gali būti net didesni už šernų ar tauriųjų elnių padarytą žalą.
VMU nurodė, kad tai nepriklauso jos kompetencijai. Urėdija paaiškino, kad lokiai Lietuvoje nemedžiojami. Jos atsakymu, medžiojamųjų gyvūnų, kuriuos medžioti uždrausta ištisus metus, padarytą žalą valstybės vardu atlygina Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra. Žalą pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodiką vertina ir apskaičiuoja savivaldybės komisija.
Garbauskų šeima apie patirtą žalą jau pranešė oficialiai. Jūratė ankstesniame pokalbyje pabrėžė, kad jai svarbu užfiksuoti ne tik nuostolius, bet ir patį lokio apsilankymo faktą. O norint apsaugoti valstybiniame miške esančius bitynus, VMU atsakyme nurodytas konkretus kelias: dėl elektrinio piemens pirmiausia susitarti su miško valdytoju.
Kamera prie bityno užfiksavo naktinį įsibrovėlį. Sprendimas yra, tačiau galimybės ribojamos
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
