Šaltinis Nationalgeographic.com
Nedidelė dėmėtoji tigrinė katė iš Bolivijos gali būti tik naujos smulkiųjų kačių rūšių atradimų bangos pradžia.
Šis dešimties metų tigrinės katės patinas yra pirmasis mokslui žinomas savo rūšies, pavadintos Leopardus tilcayo, atstovas. Jo kūno ilgis nuo galvos iki liemens pabaigos siekia maždaug aštuoniolika colių, o svoris yra vos trys svarai, todėl jis mažesnis už vidutinę naminę katę.
2016 metais Bolivijoje dirbanti biologė ir National Geographic tyrinėtoja Paola Nogales-Ascarrunz sulaukė skambučio iš vietinės laukinių gyvūnų prieglaudos. Į ją ką tik buvo atvežtas gyvūnas, kurį prieglaudos darbuotojai apibūdino kaip keistą katę. Ją perdavė vietos gyventojas, kuris dar kačiuką gyvūną rado ant kelio netoli miško ir parsinešė namo, manydamas, kad tai naminės katės veislės atstovas. Tačiau maždaug metus pragyvenęs su akivaizdžiai laukiniu gyvūnu vyras suprato, kad jam būtų geriau prieglaudoje.
Bolivijos kačių tyrimų programai Programa de Investigación de Félidos Bolivia vadovaujanti ir ją įkūrusi Nogales-Ascarrunz šiuo pranešimu labai susidomėjo. Gyvūnas turėjo mažą, tarsi suplotą snukutį, trumpas apvalias ausis ir ilgus ūsus. Jis iš tiesų buvo per mažas, kad būtų naminė katė, o labiausiai į akis krito leopardą primenančios dėmės. Mokslininkė nuvyko apžiūrėti gyvūno į Senda Verde laukinių gyvūnų prieglaudą, įsikūrusią subtropiniame Bolivijos Andų šlaite. „Padariau šimtą jo nuotraukų. Buvau nepaprastai sužavėta“, – prisimena Nogales-Ascarrunz.
Tuo metu ji dar negalėjo žinoti, kad ši neįprasta katė slepia paslaptį. Kaip skelbiama žurnale Current Biology publikuotame tyrime, ji tapo pirmąja per daugiau kaip šimtą metų atrasta nauja katinių šeimos rūšimi. Šis atradimas ypatingas tuo, kad tai nėra seniai pasiūlytos rūšies pripažinimas ar anksčiau žinomo porūšio statuso pakeitimas į atskirą rūšį. Tokie atradimai taip pat svarbūs ir skelbiami dažniau, tačiau šiuo atveju mokslui buvo pristatyta visiškai nauja rūšis.
Iš pradžių Nogales-Ascarrunz manė, kad neįprastas gyvūnas priklauso Leopardus tigrinus rūšiai. Šios katės dar vadinamos tigrinomis, onciliomis, tigrilijomis arba mažosiomis dėmėtosiomis katėmis. Rūšis buvo aprašyta dar 1775 metais pagal vienintelę Prancūzijos Gvianoje pastebėto gyvūno iliustraciją. Vėliau manyta, kad šios katės paplitusios Centrinėje ir Pietų Amerikoje, įskaitant Boliviją.
Tačiau 2019 metais, rengdama leidinį apie Bolivijos kačių rūšis, mokslininkė pastebėjo, kad jos nufotografuota katė nepanaši į kaimyninėje Brazilijoje padarytoje žinyno nuotraukoje matomą gyvūną. Bolivijoje gyvenančios tigrinės katės kailio rozetės buvo gerokai didesnės nei kitoje sienos pusėje aptinkamų kačių. „Čia kažkas visiškai ne taip“, – tuomet pagalvojo mokslininkė.
Prireikė dar kelerių metų, kol Nogales-Ascarrunz pakankamai įgudo atlikti genetinę analizę ir galėjo tiksliai ištirti paslaptingos katės genomą. Bendradarbiaudama su Brazilijos Rio Grande do Sul Popiežiškojo katalikiškojo universiteto genetiku Eduardo Eiziriku ir Antverpeno universiteto mokslininku bei vienu iš pagrindinių tyrimo autorių Jonu Lescroartu, tyrėjų grupė sugebėjo nustatyti atskirą šio gyvūno vietą katinių šeimos evoliuciniame medyje.
Moksliniame darbe tyrėjai pasiūlė rūšį pavadinti Leopardus tilcayo. Šis pavadinimas pasirinktas pagal vietos gyventojų vartojamą gyvūno vardą. „Vietos gyventojų paklausėme, kodėl jie šią katę vadina tilcayo. Jie atsakė nežinantys. Jų seneliai ją vadino tilcayo, todėl taip ją vadina ir jie“, – pasakoja pati iš Bolivijos kilusi Nogales-Ascarrunz. Atrodo, kad šis pavadinimas neturi konkrečios reikšmės nei ispanų, nei Bolivijoje vartojamoje kečujų kalboje.
Kol kas mokslininkai gali tvirtai pasakyti tik tai, kad L. tilcayo gyvena Bolivijos Jungaso miškų ekoregione, esančiame rytiniame Andų kalnų šlaite. Tačiau kuo šios katės minta, kas jas medžioja, kaip jos dauginasi ir kaip atrodo daugelis kitų kasdienio jų gyvenimo aspektų, kol kas lieka paslaptis. „Nežinome daugybės pačių pagrindinių dalykų“, – teigia viena pagrindinių naujojo tyrimo autorių Nogales-Ascarrunz.
Atradimas keičia kačių evoliucinį medį
Šis atradimas itin reikšmingas ne vien todėl, kad tai pirmoji nauja kačių rūšis, atrasta nuo 1923 metais aprašytos Pampos katės. Naujajame moksliniame darbe ne tik įvardijama nauja rūšis, bet ir iš esmės perbraižomas kačių evoliucinis medis, kurio šakų, kaip paaiškėjo, yra gerokai daugiau, nei manyta anksčiau. Tyrėjai taip pat tikisi, kad L. tilcayo identifikuoti naudoti metodai padės visame pasaulyje atrasti daugiau kačių rūšių ir galbūt net pakeis jų apsaugos principus.
Tokie fiziniai požymiai kaip uodegos ilgis, kailio rozečių dydis ar dantų forma visada buvo svarbūs mokslininkams, mėginantiems atskirti rūšis. Tačiau genomų analizė vis dažniau tampa patikimiausiu standartu, nes ji gali atskleisti plika akimi nematomą istoriją. „Su tigrinėmis katėmis dirbame maždaug dvidešimt penkerius metus ir mėginame išsiaiškinti visą Leopardus genties struktūrą“, – pasakoja Eizirikas. Kuo giliau mokslininkai tyrinėja šių kačių genomus, tuo daugiau iki šiol nepastebėtų skirtumų atranda.
2013 metais mokslininkai pateikė įrodymų, kad Leopardus tigrinus, kuriai Nogales-Ascarrunz iš pradžių priskyrė ir naujai atrastą katę, iš tiesų sudaro dvi atskiros rūšys. 2024 metais padėtis pasikeitė dar kartą, kai buvo pasiūlyta nuo šių dviejų rūšių atskirti dar vieną genetiškai skirtingą rūšį. Naujausiame tyrime jau išskiriamos penkios tigrinių kačių rūšys. „Tai, ką anksčiau laikėme viena rūšimi, dabar pradedame suvokti kaip visą rūšių kompleksą“, – aiškina Eizirikas.
Tokia painiava būtų sunkiai įsivaizduojama, pavyzdžiui, Panthera gentyje, kuriai priklauso tigrai, snieginiai leopardai ir liūtai. Tačiau smulkiosios laukinės katės pasaulyje ištirtos gerokai prasčiau, be to, jos nepaprastai gerai sugeba likti nepastebėtos. Net automatinėmis miško kameromis padarytose nuotraukose gali neužtekti požymių skirtingoms rūšims atskirti. Pavyzdžiui, vienas į naująjį tyrimą įtrauktas muziejaus egzempliorius iš pradžių buvo laikomas kita maža dėmėtąja kate, vadinama margajumi. Tik vėliau pagal sprando plaukų augimo kryptį nustatyta, kad tai tigrinė katė L. tigrinus.
Genomų tyrimai atskleidė daugiau netikėtumų
Šiuolaikinė genomika leidžia mokslininkams pastebėti gilesnius skirtumus, kurių neatskleidžia fotografijos ar lauko tyrimų užrašai. Naujajame tyrime mokslininkai palygino trisdešimt aštuonių Leopardus genties individų visus genomus. Rezultatai parodė ne tik tai, kad L. tilcayo skiriasi nuo kitų tigrinių kačių rūšių, bet ir tai, kad jos evoliucinė linija nuo kitų rūšių atsiskyrė maždaug prieš 1,4 milijono metų. Toks evoliucinis atstumas prilygsta skirtumui tarp šiuolaikinių liūtų ir išnykusių urvinių liūtų.
Smulkiųjų laukinių kačių apsaugos fondo įkūrėjo ir direktoriaus Jameso Sandersono teigimu, dar vienos tigrinės katės rūšies atradimas pats savaime yra netikėta žinia, tačiau tyrimo rezultatai iš esmės keičia ir tai, kaip smulkiųjų kačių specialistai grupuoja Leopardus genties rūšis. Sandersonas nebuvo naujojo mokslinio darbo autorius.
Tyrime taip pat pateikiama įrodymų apie naują Peru gyvenantį tigrinės katės porūšį Leopardus tigrinus antisuyo. Pasak Sandersono, tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad margajus, kurį mokslininkai iki šiol laikė viena rūšimi, paplitusia nuo Meksikos iki Argentinos, iš tiesų gali būti ne viena, o keturios rūšys. „Šis tyrimas leidžia manyti, kad nuo bendro protėvio maždaug prieš milijoną metų atsiskyrė keturios skirtingos margajų rūšys“, – elektroniniame laiške teigia Sandersonas, kuris taip pat yra IUCN Kačių specialistų grupės narys. Eizirikas savo ruožtu pabrėžia, kad prieš darant tokį teiginį reikėtų atlikti išsamesnį, būtent margajų genetikai skirtą tyrimą.
Sandersono manymu, tai greičiausiai tik naujų atradimų pradžia. „Visai nesunku įsivaizduoti, kad šiame tyrime naudoti patobulinti metodai padės atrasti naujų smulkiųjų laukinių kačių rūšių Afrikoje ir Azijoje“, – teigia jis.
Naujos rūšys keičia ir jų apsaugos vertinimą
Visos šios papildomos kačių evoliucinio medžio šakos turės realių pasekmių jų apsaugai, nes vienas svarbiausių veiksnių nustatant rūšies apsaugos būklę yra jos geografinis paplitimas. „Jeigu manoma, kad tigrinė katė yra viena rūšis, paplitusi nuo pietų Brazilijos iki pat Kosta Rikos, bus padaryta išvada, kad jai išnykimas negresia. Tačiau jeigu nustatysime, kad tai ne viena, o penkios rūšys, kiekviena jų turės būti vertinama atskirai“, – aiškina Eizirikas.
Pasak Sandersono, tokie skirtumai didina būtinybę imtis rūšių apsaugos priemonių. „Kai trys rūšys tampa penkiomis, sumažėja kiekvienos atskiros populiacijos dydis. Todėl apsaugos pastangos turi būti sustiprintos, galbūt net skubiai, priklausomai nuo apskaičiuoto populiacijų dydžio“, – teigia jis. Kol kas mokslininkai nežino, kiek tilcayo kačių gyvena laukinėje gamtoje.
Nepaisydama genetikos ir taksonomijos klausimų, Nogales-Ascarrunz nenori, kad būtų pamirštas ir pats atradimo stebuklas. „Mūsų pasaulis yra nepaprastai sudėtingas. Kartais manome, kad didžioji jo dalis jau pažinta ir kad nedaug kas liko atrasti. Tačiau iš tiesų yra visiškai priešingai“, – sako ji.
Šiandien mokslininkai gana dažnai praneša apie naujų rūšių atradimus, tačiau mokslinėje literatūroje daugiausia aprašomi nauji vabzdžiai, mikrobai ir kiti smulkūs organizmai. Tai suprantama, nes juos lengva nepastebėti, sunku aptikti ir jie dažnai lieka už mūsų pažinimo ribų. Tačiau šiuo atveju kalbama apie penkis svarus sveriančią katę. „Net tarp kačių tebėra neaprašytų gyvūnų, kurių žmonės dar nėra atradę. Todėl turime eiti, juos surasti ir apsaugoti“, – sako Nogales-Ascarrunz.
Krūtinė perplėšta, žmogus žūsta vietoje! Ką iš tiesų Kataryna mano apie lokių medžioklę?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
