Informacijos šaltinis: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Karšuvos girioje šį rudenį į laisvę paleista keturiolika Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato veislyne išaugintų vakarinių kurtinių. Į natūralią aplinką išleisti penki patinai ir devynios patelės. Tai didžiausias vienu metu paleistų kurtinių skaičius nuo veislyno veiklos pradžios.
Daugiau kaip šimtas į laisvę paleistų paukščių
Kurtinių veislynas Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate pradėjo veikti 2009 metais. Čia vykdoma ilgalaikė vakarinių kurtinių veisimo programa, kurios tikslas yra sustiprinti ir atkurti šių paukščių populiacijas Lietuvos miškuose.
Per visą veislyno veiklos laikotarpį jame išauginta ir į laisvę paleista daugiau kaip šimtas kurtinių. Kadangi gamtoje šių paukščių populiacija atsikuria labai lėtai, kiekvienas sėkmingai išaugintas ir į tinkamą buveinę išleistas individas yra itin svarbus.
Tikimasi, kad šį rudenį paleisti paukščiai prisitaikys prie gyvenimo laisvėje ir ateityje prisidės prie vietinės kurtinių populiacijos augimo.
Kurtiniams reikia didelių ir ramių miškų
Vakarinis kurtinys (lot. Tetrao urogallus) yra didžiausias vištinių paukščių būrio atstovas Europoje. Patinai gali sverti nuo keturių iki šešių kilogramų, o patelės yra gerokai mažesnės.
Kurtiniai gyvena dideliuose spygliuočių ir mišriųjų miškų masyvuose. Šiems paukščiams ypač svarbūs seni ir šviesūs pušynai, miško aikštelės, retmės, mėlynynai, samanomis apaugę plotai ir netoliese esančios pelkėtos vietos. Tokia aplinka suteikia maisto, priedangą bei tinkamas sąlygas tuoktuvėms ir jaunikliams auginti.
Kurtiniai yra sėslūs ir daugelį metų naudojasi tomis pačiomis tuokvietėmis. Pavasarį jose susirenka patinai, kurie gieda, išskleidžia uodegas ir varžosi dėl patelių dėmesio. Todėl tuokvietę supantis miškas turi išlikti vientisas, ramus ir tinkamos struktūros.
Pagal sugriežtintus kurtinių tuokviečių apsaugos kriterijus, vieno kilometro atstumu nuo tuokvietės turi vyrauti vyresni pušynai. Senesni kaip septyniasdešimties metų pušynai turi sudaryti daugiau kaip pusę miško ploto, o ketvirtadalį teritorijos turi užimti brandūs pušynai, kuriuose nevykdomi pagrindiniai plynieji ir atvejiniai kirtimai.
Kurtinių tuokvietės buvo žinomos medžiotojams
Anksčiau būtent vietos medžiotojai ir miškininkai neretai geriausiai žinodavo, kur yra nuolat naudojamos kurtinių tuokvietės ir perėjimo vietos. Tokios žinios galėjo padėti netrikdyti paukščių tuoktuvių bei jauniklių auginimo laikotarpiu ir saugoti svarbiausius miško plotus.
Tačiau patikimo oficialaus šaltinio, kuriuo remiantis būtų galima teigti, kad Lietuvoje veikė bendra ir sistemiška medžiotojų vykdyta kurtinių tuokviečių arba lizdaviečių apsaugos programa, rasti nepavyko. Todėl medžiotojų vaidmenį šiame kontekste reikėtų aprašyti remiantis konkretaus medžiotojo, klubo ar miškininko liudijimu.
Kodėl kurtiniai nyksta
Vakarinis kurtinys yra viena sparčiausiai nykstančių Lietuvos paukščių rūšių. Skaičiuojama, kad šalyje gyvena apie tris šimtus patinų. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, o jos apsaugai steigiamos ir saugomos Natura 2000 teritorijos.
Viena svarbiausių kurtinių nykimo priežasčių yra tinkamų brandžių miškų trūkumas. Paukščiams kenkia miškų fragmentacija, dideli kirtimai tuokviečių aplinkoje, miško sausinimas ir žmogaus keliamas trikdymas. Ypač jautrus yra tuoktuvių, perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpis.
Kurtinių dėtys ir jaunikliai taip pat nukenčia nuo plėšrūnų, o šaltas bei lietingas oras gali gerokai sumažinti jauniklių išgyvenamumą. Dėl šių priežasčių vien paukščių išauginimo ir paleidimo nepakanka. Būtina išsaugoti didelius, tarpusavyje susisiekiančius brandžių miškų plotus, kuriuose kurtiniai galėtų maitintis, tuoktis ir auginti jauniklius.
Šiemet į Karšuvos girią paleisti keturiolika kurtinių suteikia vilčių sustiprinti vietinę populiaciją. Tačiau ilgalaikė šios rūšies ateitis priklausys ne tik nuo veisimo programos, bet ir nuo to, ar Lietuvos miškuose bus išsaugota kurtiniams tinkama gyvenamoji aplinka.
VIDEO! Kas uždraudė elnių medžioklėje naudoti termotaikiklius? LMŽD ragina reklamos užsakovus neklaidinti visuomenės!
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
