Lūšis Lietuvoje yra saugoma ir natūraliai retai aptinkama rūšis. Valstybinis šių gyvūnų monitoringas šalyje vykdytas ir anksčiau, o oficialiuose šaltiniuose skelbti apytikriai populiacijos vertinimai. Vis dėlto išsamaus ir nuolat atnaujinamo vaizdo, kuris leistų patikimai įvertinti dabartinį lūšių skaičių bei jų paplitimą visoje Lietuvoje, vis dar trūksta.
Dalis turimos informacijos yra fragmentiška. Ją sudaro medžiotojų, saugomų teritorijų darbuotojų, gamtos stebėtojų ir kitų žmonių pranešimai apie miškuose pastebėtas lūšis, jų pėdsakus ar kitus veiklos požymius. Apie pavienius susitikimus taip pat praneša žiniasklaida. Tokie duomenys patvirtina rūšies buvimą konkrečioje vietoje, tačiau vien iš jų negalima nustatyti, kiek skirtingų individų gyvena Lietuvoje.
Medžiotojų organizacijos ne kartą kėlė klausimą dėl dalies medžiotojų sumokamų lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą skyrimo moksliniams tyrimams. Tarp siūlomų krypčių minėtas ir saugomų rūšių, įskaitant lūšis, populiacijų tyrimas bei stebėsena. Kol nėra pakankamai išsamaus visos šalies masto tyrimo, iniciatyvos rinkti ir tikrinti praktinius stebėjimų duomenis imasi patys medžiotojai.
Sukurtas Lietuvos lūšių žemėlapis
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija sukūrė lūšių stebėjimų žemėlapį. Jį galima rasti interneto svetainėse www.lusys.lt ir www.lusiuzemelapis.lt.
Lietuvos lūšių žemėlapis
Žemėlapis kuriamas siekiant geriau pažinti lūšių paplitimą ir ilgainiui sukaupti daugiau patikrintų duomenų apie jų populiacijos būklę Lietuvoje. Pavienis stebėjimas neparodo tikslaus gyvūnų skaičiaus, tačiau ilgesnį laiką renkami duomenys gali padėti nustatyti paplitimo tendencijas, išskirti svarbias buveines ir stebėti galimus populiacijos pokyčius.
Tokia informacija reikalinga priimant duomenimis pagrįstus rūšies apsaugos ir laukinės gyvūnijos valdymo sprendimus.
Kaip perduoti informaciją apie pastebėtą lūšį?
Žemėlapio kūrėjai prašo atsiųsti lūšies arba aiškių jos veiklos požymių nuotraukas. Tai gali būti pats gyvūnas, jo pėdsakai, guolis ar kiti atpažįstami ženklai.
Nuotraukas reikia siųsti elektroniniu paštu lietuvosmzd@yahoo.com. Laiške būtina nurodyti stebėjimo datą ir vietą. Gautą informaciją LMŽD patikrins ir įtrauks į žemėlapį.
Prisidėti kviečiami ne tik medžiotojai. Vertingų duomenų gali pateikti gamtos stebėtojai, miškininkai, žygeiviai, aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, šunų šeimininkai ir visi kiti žmonės, leidžiantys laiką gamtoje.
Ypač svarbūs gali būti medžiotojų miško kamerų įrašai. Kameros ilgą laiką veikia toje pačioje teritorijoje, todėl gali užfiksuoti ne tik vienkartinį lūšies pasirodymą, bet ir jos pakartotinius apsilankymus, judėjimo kryptis ar kartu vaikštančius jauniklius.
Duomenys reikalingi pagrįstai rūšies apsaugai
Didieji plėšrūnai yra svarbi gyvybingų ekosistemų dalis. Jų išlikimui būtinos tinkamos buveinės, ramybė ir patikimais duomenimis pagrįstos apsaugos priemonės.
Kuo daugiau patikrintų pranešimų bus sukaupta, tuo išsamesnis taps Lietuvos lūšių paplitimo žemėlapis. Vis dėlto jo duomenų nereikėtų tapatinti su tikslia populiacijos apskaita. Tam reikalinga vienoda tyrimų metodika, sistemingas stebėjimas, duomenų palyginimas ir mokslinė analizė.
Kiekviena tinkamai užfiksuota lūšis ar jos pėdsakas gali papildyti bendrą informaciją apie šią retą rūšį. Todėl gyventojai kviečiami peržiūrėti savo miško kamerų įrašus, telefonais ar fotoaparatais padarytas nuotraukas ir pasidalyti turimais stebėjimais.
Kiekvienos lūšies kailio raštas yra individualus
Informacijos apie lūšis rinkimas gali suteikti daugiau galimybių atpažinti konkrečius individus nei, pavyzdžiui, rudųjų lokių stebėjimai. Iš skirtingų vietų gautas lokių nuotraukas ar vaizdo įrašus dažnai sunku palyginti ir patikimai nustatyti, ar juose užfiksuotas tas pats, ar kitas gyvūnas.
Lūšies kailį dengiančių dėmių raštas yra individualus. Jeigu gyvūnas nufotografuotas pakankamai aiškiai ir matoma ta pati kūno pusė, pagal šį raštą galima palyginti skirtingose vietose bei skirtingu metu padarytas nuotraukas. Taip galima nustatyti, ar pakartotinai užfiksuota ta pati lūšis, ar keli skirtingi individai.
Žinoma, ne kiekviena miško kameros nuotrauka bus tinkama individualiam gyvūnui atpažinti. Tam svarbi vaizdo kokybė, fotografavimo kampas ir matoma kūno dalis. Tačiau net ir nuotraukos, kuriose konkretaus individo nustatyti neįmanoma, gali suteikti vertingų duomenų apie rūšies paplitimą.
Paskutinis montroingas
Paskutinis oficialiuose šaltiniuose skelbiamas Lietuvos lūšių populiacijos vertinimas paremtas 2017–2018 metų duomenimis. Tuo metu šalyje buvo aptinkama apie 150 lūšių, o 2015–2018 metais užregistruota daugiau kaip trisdešimt lūšių vadų. Tačiau tai nebuvo vienu metu visoje Lietuvos teritorijoje atlikta išsami individų apskaita. Populiacijos dydis buvo įvertintas remiantis skirtingose teritorijose surinktais stebėjimų ir monitoringo duomenimis.
2026 metais šie duomenys jau yra aštuonerių ar devynerių metų senumo. Atskirose Lietuvos teritorijose lūšių monitoringas vykdytas ir vėliau, tačiau naujesnio viešai paskelbto visos šalies populiacijos dydžio vertinimo nėra. Todėl šiuo metu nėra patikimo atsakymo, kiek lūšių iš tiesų gyvena Lietuvoje ir kaip per pastaruosius metus pasikeitė jų skaičius bei paplitimas.
Dalis turimos informacijos yra fragmentiška. Ją sudaro medžiotojų, saugomų teritorijų darbuotojų, gamtos stebėtojų ir kitų žmonių pranešimai apie miškuose pastebėtas lūšis, jų pėdsakus ar kitus veiklos požymius. Apie pavienius susitikimus taip pat praneša žiniasklaida. Tokie duomenys patvirtina rūšies buvimą konkrečioje vietoje, tačiau vien iš jų negalima nustatyti, kiek skirtingų individų gyvena Lietuvoje.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
