Šaltinis: Aplinkos apsaugos departamentas
Prasidėjus rudeniui, tauriųjų elnių ir briedžių rujai bei suaktyvėjus laukinių gyvūnų migracijai, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena gyventojams, kaip elgtis pastebėjus laukinį gyvūną mieste ar gyvenvietėje. Tik įsitikinus, kad gyvūnas serga ar yra sužeistas, apie tai reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Specialistai primena, kad šiuo metu vyksta elnių ir briedžių ruja, todėl gyvūnai gali elgtis neįprastai, būti aktyvesni ir drąsesni, nesibaidyti žmonių. Todėl susidūrus su elninių šeimos gyvūnu, ypač mieste, svarbu išlaikyti saugų atstumą, elgtis atsargiai ir nesiartinti ar jo nebaidyti.
Taip pat tauriųjų elnių ir briedžių rujos metu vairuotojams svarbu išlikti atsargiems. Ypač atidiems reikėtų būti keliuose netoli miškų ir ten, kur pastatyti įspėjamieji ženklai, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai.
Medžiotojams pagaliau gana. Nuspręsta imtis saugomos rūšies būklės tyrimo
Laukiniai gyvūnai miestuose – įprastas reiškinys
Urbanizacija artina žmonių gyvenamąsias teritorijas prie laukinių gyvūnų buveinių, todėl stirnos, lapės, briedžiai ir kiti laukiniai gyvūnai miestų ribose tampa vis labiau įprastu reiškiniu. Tokie gyvūnai dažnai ieško maisto, tačiau jų šėrimas ar bandymas prisijaukinti kelia pavojų. Maitinami gyvūnai gali prarasti savisaugos instinktą, priprasti lankytis gyvenvietėse, kur jų tyko automobiliai, naminiai augintiniai ar kiti pavojai.
Dažniausiai miestuose sutinkamos lapės, ieškančios maisto gali patraukti prie buitinių atliekų konteinerių, taip pat neretai sutinkamos į miestus atklydusios stirnos.
Svarbu atsiminti, kad laukinių gyvūnų šerti šiltuoju metų laiku nereikia. Tai jiems gali pakenkti.
Pastebėjus laukinį gyvūną savo kieme ar parke, svarbiausia jį stebėti iš tolo ir nesikišti. Jei gyvūnas atrodo sveikas ir aktyvus, jam pagalbos nereikia – jis pats ras kelią atgal į gamtą.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad net ir norint padėti, netinkami žmogaus veiksmai gali gyvūnui sukelti papildomą stresą, pabloginti jo būklę ar atskirti jauniklį nuo tėvų.
Pirmiausia įsitikinkite, ar gyvūnui tikrai reikia pagalbos
Gamtoje pastebėtas vienas laukinis gyvūnas ar jo jauniklis nebūtinai yra paliktas arba sužeistas. Jauniklių tėvai dažnai būna netoliese, ieško maisto ir vėliau sugrįžta. Todėl radus sveiką, aktyvų gyvūną geriausia jo neliesti, negaudyti ir kuo greičiau pasišalinti.
Susirūpinti reikėtų, jei matyti aiškūs sužeidimai, gyvūnas yra labai nusilpęs, vangus, nejuda, šlubuoja, negali skristi ar judėti, sunkiai kvėpuoja arba elgiasi neįprastai. Jaunikliui pagalbos gali reikėti ir tuomet, jei šalia randama nugaišusi jo motina.
Jeigu kyla abejonių, ar laukiniam gyvūnui tikrai reikalinga žmogaus pagalba, rekomenduojama pirmiausia pasikonsultuoti su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro specialistais telefonu +370 605 72837 (visą parą). Specialistai įvertins situaciją ir patars, kaip elgtis toliau.
Jeigu esate tikri, kad laukinis gyvūnas yra sužeistas, serga ir jam būtina pagalba, apie tai praneškite skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Svarbu žinoti, kad gydyti gyvūnus ar atlikti kitas veterinarines procedūras gali tik veterinarijos gydytojai.
Kodėl laukinio gyvūno nereikėtų vežtis namo?
Net ir gerų ketinimų vedamas žmogus, neturėdamas reikiamų žinių, gali gyvūnui labiau pakenkti nei padėti. Laukinio gyvūno gaudymas, transportavimas ir kontaktas su žmogumi gali sukelti didelį stresą, o netinkamas šėrimas, girdymas ar laikymo sąlygos – pabloginti jo sveikatos būklę.
Ypač svarbu neskubėti „gelbėti“ vienų rastų jauniklių. Tai, kad šalia nematyti suaugusio gyvūno, dar nereiškia, kad jauniklis yra paliktas. Pavyzdžiui, kai kurių rūšių patelės jauniklius kuriam laikui palieka saugioje vietoje ir grįžta jų pamaitinti.
Be būtinos priežasties paėmus sveiką laukinį gyvūną iš natūralios aplinkos, sutrikdomas natūralus jo gyvenimas. Todėl sprendimą, ar gyvūnui iš tiesų reikia žmogaus pagalbos ir kaip ji turėtų būti suteikta, geriausia priimti pasitarus su laukinių gyvūnų specialistais.
Svarbu pasirūpinti ir savo saugumu
Sužeistas, sergantis ar išsigandęs laukinis gyvūnas gali elgtis neprognozuojamai. Bandydamas gintis jis gali įkąsti, įdrėksti, įkirsti ar kitaip sužaloti žmogų. Todėl nereikėtų gyvūno savarankiškai gaudyti ar imti plikomis rankomis.
Jeigu dėl tiesioginio pavojaus gyvūną būtina trumpam patraukti, pavyzdžiui, nuo važiuojamosios kelio dalies, pirmiausia reikia įvertinti, ar tai galima padaryti saugiai, ir vengti tiesioginio kontakto.
Jeigu automobiliu kliudėte laukinį gyvūną arba ant kelio pastebėjote jau partrenktą laukinį gyvūną, apie tai praneškite skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Atsakomybė
Laukinių gyvūnų paėmimas iš natūralios aplinkos nėra tinkamas būdas jiems padėti. Už laukinių gyvūnų trikdymą, gaudymą ar jų jauniklių paėmimą iš aplinkos be būtinos priežasties gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Išgiję laukiniai gyvūnai, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis, turi būti grąžinami į buveines, iš kurių buvo paimti, arba į jiems būdingas buveines.
Už laukinių gyvūnų tyčinį gaudymą, trikdymą arba šių gyvūnų paėmimą iš aplinkos, užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 750 eurų.
Daugiau informacijos apie tai, kaip reikia elgtis sutikus laukinį gyvūnų galima rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje Laukiniai gyvūnai.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
