Netoli rytinės Suomijos sienos gali būti susitelkę iki šimto šernų, kurie nebegali grįžti į Rusiją, nes pasienio tvoros vartai, skirti laukinių gyvūnų migracijai, šiuo metu yra uždaryti. Toks šernų skaičius vertinamas remiantis teritorijoje įrengtų stebėjimo kamerų užfiksuotais vaizdais.
Šernų gyvenama teritorija driekiasi abipus Suomijos ir Rusijos sienos, praneša Yle.fi. Anksčiau gyvūnai reguliariai ateidavo maitintis į Suomijos pusę, o vėliau grįždavo į Rusiją. Uždarius pasienio tvoros vartus, įprasti jų judėjimo keliai buvo sutrikdyti. Suomijos institucijos baiminasi, kad nebegalėdami grįžti atgal šernai gali pradėti judėti į vakarus ir pasklisti po didesnę teritoriją.
Tikslas – neleisti šernams palikti užkrėstos teritorijos
Afrikinio kiaulių maro (AKM) užkrėstoje teritorijoje, ypač jos branduolinėje zonoje, taikomi griežti apribojimai. Pagrindinis jų tikslas – kuo mažiau trikdyti šernus ir neleisti jiems pasitraukti iš teritorijos, taip sumažinant ligos išplitimo riziką.
Žmonių judėjimas, triukšmas ir kita aktyvi veikla gali išbaidyti gyvūnus ir paskatinti juos judėti į kitas vietoves. Dėl šios priežasties branduolinėje zonoje šernai taip pat šeriami, siekiant juos išlaikyti konkrečioje teritorijoje.
Planuojama statyti papildomą tvorą
Užkrėstoje teritorijoje planuojama įrengti laukinių gyvūnų tvorą, kuri neleistų šernams iš jos pasitraukti. Skaičiuojama, kad tvoros įrengimas galėtų užtrukti apie du mėnesius.
Kai teritorija bus aptverta, branduolinėje zonoje likusius šernus būtų galima sumedžioti arba sugauti specialiomis gaudyklėmis. Tokiu būdu būtų siekiama sumažinti šernų skaičių ir kartu kontroliuoti galimą AKM plitimą.
AKM užkrėsta teritorija išplėsta
Suomijos maisto tarnyba taip pat išplėtė afrikinio kiaulių maro užkrėstą teritoriją. Dabar ji apima visas Kotkos, Haminos ir Pyhtää savivaldybių teritorijas bei dalį Loviisos, Lapinjärvio ir Kouvolos savivaldybių.
Kokie konkretūs apribojimai bus taikomi naujai į užkrėstą teritoriją įtrauktose vietovėse, Suomijos institucijos ketina nuspręsti artimiausiu metu.
AKM situacija Lietuvoje išlieka itin sudėtinga
Suomijoje imamasi priemonių, kad užkrėstoje teritorijoje esantys šernai nepasklistų į kitus regionus, tačiau afrikinio kiaulių maro problema ne mažiau aktuali ir Lietuvoje. Naujausi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenys rodo, kad 2026 metais virusas laukinėje faunoje plinta itin aktyviai.
Rugpjūčio pradžios duomenimis, šiemet Lietuvoje AKM jau buvo nustatytas 83 sumedžiotiems šernams, o dar 1456 užsikrėtimo atvejai patvirtinti rastoms šernų gaišenoms. Daugiausia užsikrėtusių šernų fiksuojama šalies šiaurinėje ir centrinėje dalyse.
Situacijos mastą rodo ir tai, kad dar balandį AKM šernų populiacijoje jau buvo nustatytas 22 Lietuvos savivaldybėse. Tuo metu didžiausias ligos židinys buvo Panevėžio rajone, kur buvo registruota daugiau kaip 600 atvejų. Prie didesnės rizikos teritorijų taip pat buvo priskiriami Radviliškio, Pakruojo, Biržų ir Pasvalio rajonai.
Kol kas 2026 metais Lietuvoje AKM protrūkių naminių kiaulių ūkiuose nebuvo užfiksuota, tačiau didelis viruso paplitimas tarp šernų reiškia nuolatinę grėsmę kiaulininkystės ūkiams. VMVT pabrėžia, kad virusą iš miško į ūkį gali pernešti ir pats žmogus – su užteršta avalyne, drabužiais, transporto priemonėmis ar įranga.
Todėl šernų populiacijos valdymas, kritusių gyvūnų paieška ir kuo greitesnis jų pašalinimas iš aplinkos išlieka vienomis svarbiausių AKM kontrolės priemonių. Lietuvoje už rastą šerno gaišeną ir apie ją tinkamai pranešus VMVT šiuo metu mokama 30 eurų išmoka. Radus gaišeną jos negalima liesti, judinti ar transportuoti – apie radinį būtina pranešti VMVT ir, jei įmanoma, tiksliai pažymėti radimo vietą.
Taigi Suomijos sprendimas neleisti šernams iš užkrėstos teritorijos judėti toliau nėra vien vietinė problema. AKM situacija visame regione dar kartą parodo, kad kontroliuojant ligą itin svarbu ne tik mažinti šernų populiaciją, bet ir užkirsti kelią užsikrėtusių gyvūnų judėjimui bei kuo greičiau pašalinti gaišenas, kuriose virusas gali išlikti ir tapti infekcijos šaltiniu kitiems šernams.
Krūtinė perplėšta, žmogus žūsta vietoje! Ką iš tiesų Kataryna mano apie lokių medžioklę?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
