Patirtis

Medžiotojas neįgaliojo vežimėlyje: „Jei žmogus tampa kažkam geru pavyzdžiu, gyvenimas nugyventas ne veltui“0

Su medžiotoju Mariumi Blaževičiumi nesusitikome nei renginyje, nei medžioklėje, nei varžybose. Dėmesį patraukė jo pranešimai socialiniame tinkle Facebook, kur patyręs medžiotojas siūlė savo paslaugas ieškant sužeistų gyvūnų medžioklės plotuose, dingusių augintinių ir žmonių su šiuolaikiniais dronais. Pirmas dalykas, kuris nustebino, buvo tai, kad vaizdo įrašuose ir nuotraukose matomas specialistas sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Atrodė, kaip tai įmanoma, kad žmogus su fizinio judėjimo apribojimais gali siūlyti tokias paslaugas ar net dalyvauti medžioklėje. Straipsnio autorė susisiekė su M. Blaževičiumi, kuris pasirodė esąs medžiotojas su galiojančiu medžiotojo pažymėjimu ir leidimu laikyti ginklus. Taip ir gimė idėja parengti šį interviu, kuris nuo pat pradžių žadėjo būti labai įdomus.

Medžioklė ir laisvė

Kaip ir daugelio medžiotojų, Mariaus šeimoje taip pat buvo žmogus, kuris dar vaikystėje įtraukė jį į šią senąją veiklą.
Marius pasakoja, kad tai buvo mamos brolis. Jis pats turi du brolius, tačiau jų medžioklė visai nedomina.
„Mane ši paslaptinga pasaulio dalis nuo pat pradžių patraukė iki širdies gelmių. Dėdė turėjo sodybą kaime ir mes kasmet su visa šeima važiuodavome pas jį ilsėtis. Jis gyveno vienkiemyje, labai gražioje vietoje, miške prie upės, – atskleidė Marius ir tęsė: – Prisimenu, kai dar buvau pirmoje klasėje, dėdė pirmą kartą davė man į rankas lygiavamzdį šautuvą. Tai buvo senas, sunkus ginklas, kurio pats negalėjau išlaikyti. Mūsų užduotis buvo nuvyti šernus. Kaip ir galima tikėtis miško vienkiemyje, šernai dažnai eidavo į bulvių vagas ir niokodavo daržą. Dėdė buvo įrengęs tokį bokštelį su kopėčiomis, kur mes sėdėdavome ir laukdavome šernų, o paskui šūviais juos vydavome, ne tiek medžiodavome, kiek saugodavome pasėlius. Vėliau buvo ir ančių medžioklė, ir pirmoji sumedžiota antis. Buvo ir varyminė medžioklė, kur daug patirties ir žinių perėmiau iš vyresnių medžiotojų. Mūsų, jaunimo, akyse jie buvo tarsi superherojai, ir aš visada žiūrėjau į vyresnius kolegas kaip į autoritetus.“
Šis patyrusio giminaičio įkvėptas pradinis etapas taip įtraukė, kad dar būdamas mažas berniukas Marius su malonumu dalyvavo visose su medžiokle susijusiose veiklose.
Kai tik tai tapo įmanoma, Marius išsilaikė medžiotojo pažymėjimą.

Susiję straipsniai

Visą interviu skaitykite naujausiame žurnalo numeryje

Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris

<

LA.lv