Informacijos šaltinis VMVT
Nors šiais metais Lietuvoje afrikinio kiaulių maro protrūkių kiaulių ūkiuose kol kas neužfiksuota, situacija laukinėje faunoje išlieka labai sudėtinga. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad virusas gamtoje tebėra plačiai paplitęs, o užkrėstų šernų skaičius šiemet jau pasiekė vieną didžiausių rodiklių per visą ligos stebėjimo istoriją Lietuvoje.
Per nepilną 2026 metų pusmetį afrikinis kiaulių maras jau nustatytas 1421 šernui. Iš jų 1357 atvejai patvirtinti rastose gaišenose, dar 64 atvejai nustatyti sumedžiotiems gyvūnams. Tai trečias didžiausias registruotų AKM atvejų skaičius per trylika metų nuo ligos pasirodymo Lietuvoje.
Specialistai pabrėžia, kad toks skaičius rodo ne tik aktyvų viruso cirkuliavimą gamtoje, bet ir didelę riziką kiaulininkystės ūkiams. Kuo daugiau užkrėstų gaišenų randama miškuose ir laukuose, tuo didesnė tikimybė, kad virusas gali patekti į ūkius per žmones, transportą, pašarus ar net netiesioginį kontaktą.
Šiais metais AKM atvejai laukiniams šernams jau nustatyti daugelyje Lietuvos savivaldybių. Liga patvirtinta Anykščių, Biržų, Ignalinos, Kauno, Kėdainių, Kretingos, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Šiaulių, Tauragės, Ukmergės, Utenos, Vilniaus, Zarasų rajonuose bei dar daugelyje kitų teritorijų. Virusas taip pat nustatytas Druskininkų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Palangos, Rietavo ir kitose savivaldybėse.
Tai rodo, kad afrikinis kiaulių maras Lietuvoje nebėra lokalus reiškinys. Liga apima praktiškai visą šalies teritoriją ir išlieka viena rimčiausių grėsmių tiek laukinei faunai, tiek kiaulininkystės sektoriui.
Didelį susirūpinimą kelia ir tai, kad dauguma atvejų nustatomi būtent gaišenose. Tai reiškia, kad dalis užsikrėtusių šernų nugaišta gamtoje, o jų kūnai ilgą laiką išlieka infekcijos šaltiniu. AKM virusas aplinkoje gali išlikti labai ilgai, ypač drėgnose ir vėsiose vietose.
Todėl specialistai ragina medžiotojus ir gyventojus atsakingai pranešti apie rastas gaišenas, laikytis biologinio saugumo reikalavimų bei vengti bet kokio neatsargaus kontakto su laukiniais šernais ar jų likučiais.
Medžiotojai šioje situacijoje išlieka viena svarbiausių grandžių stebint ligos plitimą. Būtent jie dažniausiai pirmieji aptinka kritusius gyvūnus, praneša atsakingoms institucijoms ir padeda surinkti mėginius tyrimams.
Nepaisant to, kad ūkiuose protrūkių šiemet kol kas išvengta, specialistai perspėja, jog situacija gali labai greitai pasikeisti. Todėl biologinio saugumo priemonių laikymasis išlieka esminė sąlyga siekiant apsaugoti Lietuvos kiaulininkystės ūkius nuo naujų AKM protrūkių.
Iškasti tranšėją pigiau nei tirti. Ką nori daryti su AKM medžiotojai? Pokalbiai apie medžioklę #83
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
<
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
