Tyrimą atliko Evelina Juozaitytė-Ngugu, Evelina Maziliauskaitė, Rasa Vaitkevičiūtė-Koklevičienė, Živilė Strazdaitė-Žielienė, Elena Servienė, Dalius Butkauskas ir Petras Prakas iš Lietuvos mokslinių institucijų.
Invazinis meškėnas, arba Procyon lotor, Europoje jau seniai nebėra retenybė. Per pastaruosius dešimtmečius ši Šiaurės Amerikos rūšis sparčiai išplito daugelyje Europos šalių, prisitaikė gyventi šalia žmogaus ir tapo rimtu iššūkiu vietinėms ekosistemoms. Ir Lietuvoje jau oficialiai sumedžioti keli meškėnai, nuolat gaunama pranešimų apie jų stebėjimus. Dabar žurnale BMC Veterinary Research pirmą kartą paskelbtas išsamus tyrimas apie Lietuvoje gyvenančių meškėnų parazitus, o jo rezultatai rodo, kad šie gyvūnai gali pernešti gerokai daugiau patogenų, nei manyta anksčiau.
Tyrime analizuoti Lietuvos Kuršių nerijoje gyvenantys meškėnai. Mokslininkai 2018–2022 metais ištyrė 13 gyvūnų, nagrinėdami raumenų audinius, žarnyno turinį ir išmatų mėginius. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kokie parazitai aptinkami invazinėje meškėnų populiacijoje Lietuvoje ir kokią riziką jie gali kelti vietinei faunai, naminiams gyvūnams bei žmonėms.
Kas yra paprastasis jenotas ir kaip jį sugauti? Žiūrėkite iki pabaigos!
Rezultatai pasirodė labai įdomūs. Septyniems iš 13 tirtų meškėnų, arba 53,8 proc., nustatyti įvairūs parazitai. Dažniausiai aptikti Sarcocystis genties pirmuonys ir kaspinuočiai iš Cyclophyllidea grupės. Tuo tarpu pavojingų Trichinella nematodų ir Alaria trematodų nebuvo nustatyta.
Tyrimo autoriai ypač pabrėžia, kad Lietuvoje pirmą kartą meškėno raumenų audiniuose aptiktas parazitas Sarcocystis lutrae. Šis parazitas anksčiau buvo nustatytas ūdrose, kiaunėse, lapėse ir kituose plėšrūnuose įvairiose Europos šalyse, tačiau Lietuvos meškėnuose iki šiol nebuvo rastas. Be to, tyrimas parodė, kad meškėnų žarnyne aptinkamos mažiausiai septynios skirtingos Sarcocystis grupės.
Ypatingą dėmesį mokslininkai skiria rūšiai Sarcocystis rileyi. Šis parazitas vandens paukščių raumenyse formuoja dideles, plika akimi matomas cistas. Užsikrėtusių ančių mėsa tampa netinkama vartoti maistui. Iki šiol Europoje pagrindiniais šio parazito galutiniais šeimininkais buvo laikomos lapės, usūriniai šunys, amerikinės audinės ir kiti plėšrūnai. Dabar tyrėjai neatmeta galimybės, kad ir invaziniai meškėnai gali būti visaverčiai šio parazito platintojai Europoje.
Tai svarbu ir medžioklės ūkio kontekste, nes vandens paukščių medžioklėse sumedžiotos antys su ryškiomis Sarcocystis rileyi cistomis nėra tinkamos maistui. Baltijos šalyse tokių atvejų pastaraisiais metais fiksuojama vis dažniau.
Ne mažiau įdomus faktas yra tai, kad Lietuvos meškėnų žarnyne taip pat identifikuotas Sarcocystis bovifelis – su galvijais susijęs parazitas. Be to, mokslininkai aptiko dvi anksčiau genetiškai neaprašytas Sarcocystis formas, kurios, tikėtina, susijusios su elninių šeimos gyvūnais ir galvijais. Tai rodo, kad invaziniai meškėnai gali dalyvauti labai sudėtingose parazitų apytakos grandinėse tarp įvairių laukinių ir naminių gyvūnų rūšių.
Pirmą kartą Lietuvos meškėnuose taip pat nustatytas kaspinuotis Atriotaenia incisa. Šis parazitas anksčiau buvo aprašytas meškėnuose, usūriniuose šunyse ir barsukuose Lenkijoje. Tyrėjų nuomone, užsikrėtimas vyksta suėdus vabalus ir kitus bestuburius, kurie tarnauja kaip tarpiniai šeimininkai. Tyrime padaryta išvada, kad kaimo vietovėse gyvenantys meškėnai tokių parazitų turi daugiau nei miestuose gyvenantys gyvūnai, nes urbanizuotose teritorijose jie daug dažniau naudojasi žmogaus sukurtomis maisto atliekomis.
Tyrime aprašyta ir pati Lietuvos meškėnų populiacija. Šiuo metu ji koncentruojasi Juodkrantės apylinkėse Kuršių nerijoje. Gyvūnai naudojasi tiek miško teritorijomis, tiek gyvenvietėmis. Per paukščių perėjimo sezoną jie aktyviai lankosi jūrinių kormoranų kolonijose, maitindamiesi kiaušiniais, paukščiais ir bestuburiais. Ne perėjimo sezono metu meškėnai vis dažniau ieško maisto žmogaus kaimynystėje – soduose, šiukšlynuose ir kiemuose.
Būtent šis gebėjimas prisitaikyti daro meškėną itin pavojinga invazine rūšimi. Europoje meškėnai jau laikomi vienais problemiškiausių invazinių plėšrūnų. Jie daro žalą paukščiams, varliagyviams ir kitiems vietiniams gyvūnams, o kartu gali platinti įvairius patogenus.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvos meškėnų populiacija dar yra palyginti izoliuota ir nedidelė, tačiau stebėjimų skaičius pastaraisiais metais auga. 2022 metų monitoringo metu vienoje teritorijoje meškėnai buvo užfiksuoti 21 kartą, o tai rodo stabilios populiacijos formavimąsi. Mokslininkai perspėja, kad be reguliaraus monitoringo ir kontrolės invazinė rūšis ateityje gali išplisti po visą regioną.
Tyrimo autoriai daro išvadą, kad invaziniai meškėnai Lietuvoje jau dabar tarnauja kaip įvairių parazitų rezervuaras, o jų populiacijos plėtra gali kelti vis didesnę riziką laukiniams gyvūnams, medžioklės ūkiui ir visuomenės sveikatai. Todėl būtini platesni tyrimai, nuolatinis monitoringas ir detali invazinių plėšrūnų kontrolė.
Lokys Zarasų rajono miestelije! Kodėl lokiai vis dažniau pastebimi žmonių gyvenamosiose vietovėse?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
