Naujausios žinios apie bylą, kuri dabar perduota nagrinėti aukštesnės instancijos teismui, paskatino dar kartą pažvelgti į šio pavojingo įvykio aplinkybes. Medžioklės metu paleista kulka pataikė į tarptautine magistrale važiavusį automobilį, išdaužė šoninį stiklą ir įstrigo statramstyje. Automobilyje buvo trys žmonės. Apie lemtingą šūvį, balistinę ekspertizę, bendravimą su medžiotojais, bandymus įtikinti nebetęsti kovos ir dabartinę tyrimo situaciją kalbamės su tiesioginiu įvykio dalyviu Rolandu, buvusiu policijos ginkluotės specialistu, šaudymo instruktoriumi ir medžiotoju. Jis įsitikinęs, kad tragedijos pavyko išvengti tik per plauką. Savo pavardės pašnekovas viešinti nenorėjo.
Kulka pataikė į važiuojantį automobilį
Įvykio dieną Rolandas su dviem moterimis automobiliu vyko į Panevėžį. Tarp gyvenviečių jie važiavo maždaug 80–90 kilometrų per valandą greičiu. Buvo žiema, apie minus dvidešimt laipsnių, kelias slidus ir užpustytas, o matomumas prastas.
“Prasilenkiant su automobiliu staiga kažkas pokštelėjo. Pirma mintis buvo, kad pataikė akmuo, bet garsas sklido ne vien iš šoninio stiklo. Kulka išdaužė grūdintą šoninį stiklą. Atsisukau į šalia sėdintį žmogų, pasižiūrėjome ir pamatėme skylę statramstyje,” – pasakojo tiesioginis įvykio dalyvis Rolandas.
„Mačiau per žiūronus, kaip Meškučiuose jie šaudė tuos elnius!“ Pokalbiai apie medžioklę #91
Rolandas nesustojo tą pačią akimirką. Kelias buvo užpustytas, praktiškai pravažiuojamas tik viena provėža, todėl sustojęs važiuojamojoje dalyje jis būtų sukėlęs papildomą pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Automobilį jis sustabdė tik radęs tam tinkamą vietą.
“Prokurorė vėliau klausė, kodėl nesustojau iš karto. Paklausiau, ar ji susipažinusi su Kelių eismo taisyklėmis. Jei sustojus būtų sukeltas pavojus kitoms transporto priemonėms ir eismo dalyviams, sustoti negalima. Čia nebuvo gaisras ar sprogimas, dėl kurio privalėtum stoti čia ir dabar. Buvo slidu, galėjo įvykti rimta avarija,” – aiškino Rolandas.
“Šalia manęs sėdėjo beveik aštuoniasdešimties metų kaimynė. Ji ramiai sakė, ai, man čia nieko nebūtų. Atsakiau ironiškai, kas taip, nebūtų. Tą akimirką, kai kulka atlėkė, jos galėjo nebūti. Neaišku, kur būtų nulėkęs automobilis, jeigu kulka būtų pataikiusi į vairuotoją. O tuo keliu važiuoja ir vilkikai. Tai tarptautinė magistralė,” – kalbėjo pašnekovas.
Pasak Rolando, jeigu kulka būtų pataikiusi į vairuotoją, automobilis galėjo tapti nevaldomas, išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ar susidurti su sunkiasvore transporto priemone. Todėl pavojus kilo ne tik trims automobilyje buvusiems žmonėms, bet ir kitiems tuo metu keliu važiavusiems eismo dalyviams.
Pirmosios tyrimo valandos
Atvykę į Panevėžį kiti du keleiviai nuėjo į renginį, o Rolandas liko bendrauti su policija. Jis iš karto prisistatė, papasakojo apie savo ankstesnį darbą policijoje ir paaiškino, kad pats yra medžiotojas bei šaudymo instruktorius. Tai jis padarė siekdamas išvengti galimų įtarimų, kad pats kur nors šaudė ar kitaip galėjo būti susijęs su automobilyje rasta kulka.
“Parodžiau nuotraukas ir rezultatą. Pasakiau, kas buvau ir kas esu, kad nekiltų kvailų minčių, jog pats kur nors šaudžiau. Policija vėliau išsikvietė ekspertus,” – prisiminė Rolandas.
Pildant dokumentus jis pareigūnams atkreipė dėmesį į Geoportal.lt, kur galima matyti medžioklės plotų vienetų ribas ir jų naudotojų pavadinimus. Pašnekovo teigimu, jau pradiniame tyrimo etape buvo galima nustatyti, kurio klubo medžioklės metu galėjo būti paleistas šūvis.
Vėliau jis kalbėjosi su vienu ekspertu ir išsamiai papasakojo, kur bei kokiomis aplinkybėmis viskas įvyko.
“Ekspertas sakė, kad jau tą patį vakarą apytiksliai buvo aišku, kas ten buvo ir ką padarė. Reikėjo tik sudėlioti taškus, kad būtų oficiali išvada, o ne iš piršto laužta nuomonė. Įvykio autorius faktiškai buvo žinomas tą patį vakarą,” – teigė pašnekovas.
Dvidešimt metų darbo su daiktiniais įrodymais
Rolandas policijoje nebedirba vienuolika metų, tačiau ilgalaikė profesinė patirtis leidžia jam kitaip vertinti ir patį įvykį, ir tyrimo metu surinktą informaciją.
Jis dvidešimt metų dirbo su daiktiniais įrodymais. Kauno apskrityje tuo metu buvo tik du pagrindiniai specialistai, dirbę su ginkluote. Rolandui tekdavo tvarkyti iš įvykių vietų paimtas kulkas ir kitus daiktinius įrodymus, skaityti bei analizuoti ekspertizių išvadas, rengti fotolenteles ir tvarkyti metinį ginklų fondą.
“Esu daug ko matęs, skaitęs ekspertizių ir analizavęs fotolenteles, kas lieka po šūvio, kai kulka į ką nors atsitrenkia. Tokia per beveik trisdešimt metų sukaupta patirtis niekur nedingsta,” – pasakojo buvęs policijos ginkluotės specialistas.
Be to, Rolandas yra šaudymo instruktorius. Jo teigimu, šaudykloje svarbiausias dalykas yra ne pasiektas rezultatas, o visų dalyvių saugumas.
“Šaudykloje pirmiausia svarbus ne rezultatas, o dalyvių saugumas. Safety first. Kiekvienam medžiotojui pirmiausia taip pat turėtų rūpėti saugumas,” – pabrėžė jis.
“Žmogus daug metų dirbo ginklininku, dirbo su ginklais, yra medžiotojas ir šaulys, o dabar pats patyrė tokį įvykį. Nuo darbo niekur nepabėgsi. Tu pabėgi nuo darbo, o darbas atbėga pas tave,” – kalbėjo Rolandas.
Ką atskleidė automobilyje rasta kulka
Kulka pirmiausia pataikė į grūdintą šoninį automobilio stiklą, jį išdaužė, o paskui pramušė statramstį. Smūgio vietoje stiklas subyrėjo į gabalėlius, o dalis jų išbyrėjo automobiliui važiuojant.
Pasak Rolando, kulka nebuvo visiškai ekspansavusi. Pataikiusi į stiklą ji pakeitė padėtį savo ašies atžvilgiu ir toliau skrido šiek tiek pasvirusi. Tai, jo vertinimu, rodo statramščio apdailoje likusi pailga, beveik stačiakampė skylė. Kulkos švininė noselė taip pat buvo šiek tiek aptrinta.
“Jeigu kulka būtų atsitrenkusi į medį, akmenį ar kelmą ir kardinaliai pakeitusi kryptį, požymiai būtų kitokie. Mano giliu įsitikinimu, ji lietė suledėjusį sniegą, slydo jo paviršiumi ir lengvai rikošetavo. Tą rytą sniegas tikrai buvo apledėjęs. Kai sustojau šalikelėje ir įvažiavau į sniegą, ten matėsi lenvas ledukas. To visiškai galėjo pakakti,” – savo vertinimą pateikė Rolandas.
Jo teigimu, jeigu šaulys paleido tris šūvius į bėgantį žvėrį ir tarp jų pertaisė bolt tipo karabiną, kažkuriuo momentu ginklo vamzdis galėjo atsidurti beveik horizontalioje padėtyje.
“Per daugelį metų mačiau įvairių kulkų, rikošetų ir suirusi
ų kulkų. Kulka gali suskilti ir atsitrenkusi į gyvūno kaulą. Tačiau jeigu ši būtų trenkusis į kelmą, sušalusią žemę ar medį, požymiai tikrai būtų kitokie. Tai švininė ekspansinė kulka, ne monolitinė ir ne bešvinė,” – aiškino buvęs ginkluotės specialistas.
Tyrimo metu ekspertai paprašė Rolando paties nuimti automobilio apdailos groteles, kad ardydami papildomai nesugadintų automobilio. Nuėmus apdailą ekspertas kulką ištraukė pincetu ir padėjo ant automobilio sėdynės.
“Ekspertas tinkama puse pasuko kulką, kad ją nufotografuotų. Yra ir nuotrauka. Puikiai matosi graižtvų žymės. Jos kiekviename ginkle skirtingos,” – sakė Rolandas.
Jis nesutinka su teiginiais, kad iš medžioklinės kulkos neįmanoma nustatyti, iš kokio ginklo ji galėjo būti iššauta. Nors kulkos smaigalys buvo deformuotas, jos pagrindas, pašnekovo teigimu, išliko gerai matomas ir tinkamas tyrimui.
“Žmonės palieka pirštų atspaudus ir DNR. Visame pasaulyje nėra dviejų visiškai vienodų. Tai kruopštus darbas. Kulkos smaigalys deformuotas, tačiau visas pagrindas puikiai išlikęs, matomas ir tinkamas tyrimui. Man asmeniškai nekyla klausimų dėl kulkos priskyrimo konkrečiam ginklui,” – teigė jis. Rolando teigimu, tyrimo metu buvo paimti keli ginklai, tačiau ekspertizės išvadoje nurodyta, kad kulka tikėtinai iššauta būtent iš vieno konkretaus ginklo.
“Buvo paimtas ne vienas ir ne du vamzdžiai, bet išvada kažkodėl susieta būtent su šiuo, o ne su kitais ginklais. Ekspertas rizikuoja savo geru vardu ir ilgamete patirtimi. Jis nerašys išvados tam, kad ką nors suklastotų. Jei medžiotojai abejoja ir mano esantys šventi, tegul skundžia ekspertizę,” – kalbėjo pašnekovas.
Šūvio vieta ir pavojingas atstumas
Remiantis apklausos duomenimis, nuo galimos šūvio vietos iki kelio buvo maždaug šeši šimtai metrų.”Tyrime apklaustas žmogus pats sakė matęs keliu važiuojančius automobilius. Jei matai važiuojantį automobilį, vadinasi, stovi miško pakraštyje ar ant keliuko. Jis aiškina šovęs į mišką, bet kulka kažkaip atsidūrė kelyje,” – sakė Rolandas.
Šiauriau yra Vančiūnavos gyvenvietė, kur anksčiau veikė žemės ūkio technikumas. Stasinė yra piečiau, toje pačioje kelio pusėje. Tarp šių gyvenviečių yra ir kitų objektų bei sodybų.”Jeigu šie šauliai paleidžia šūvius gyvenviečių ir kelio kryptimi, tai yra visiškai neatsakinga. Horizontas, kelias, pastatai, taip šaudyti negalima,” – pabrėžė medžiotojas.
Rolandas taip pat atkreipė dėmesį, kad graižtvinio ginklo kulka išlieka pavojinga dideliu atstumu.”Pirmiausia prisiminkime medžioklės kursus. Graižtvinio ginklo kulka pavojinga iki penkių kilometrų, o mirtinas pavojus išlieka maždaug pusantro kilometro. Pagal to asmens apklausą ir tai, ką perskaičiau, šiuo atveju atstumas buvo apie šešis šimtus metrų,” – aiškino Rolandas.
Pasak jo, varyminėje medžioklėje bėgantis žvėris dėl triukšmo ir šūvių gali staiga pakeisti kryptį. Todėl kiekvienas šūvis į judantį taikinį turi būti ypač gerai įvertintas.”Manau, pirmi trys šūviai, kuriuos pats šaulys apibūdino kaip paleistus vieną po kito, buvo chaotiški. Jei žvėris pasuko kelio pusėn ir bėgo tarp šaulio ir kelio, kas gali paneigti, kad buvo šauta kelio kryptimi?” – klausė tiesioginis įvykio dalyvis.
Nei medžiotojai, nei klubo vadovas neatsiprašė
Rolandą nustebino ne tik pats šūvis, bet ir medžiotojų elgesys po incidento. Jis tikėjosi bent paprasto žmogiško atsiprašymo, tačiau jo nesulaukė nei iš galimo šūvio autoriaus, nei iš klubo vadovybės.
“Vyrai laukė iki gegužės 27 dienos. Tada prasidėjo intensyvios kontakto paieškos. Iš žmogiškos ir kolegiškos pusės tikėjausi bent atsiprašymo, juk mus sieja ir bendras pomėgis. Tačiau jokios reakcijos nebuvo. Jokio atsiprašymo nuo klubo vadovybės. Galėjo žūti trys žmonės,” – teigė pašnekovas.
Maždaug birželio 20 dieną Rolandui paskambino pats galimas šūvio autorius. Kadangi Rolandas ketino išvykti, buvo sutarta susitikti liepos pradžioje. Susitikimą atidėjus, liepos 8 dieną paskambino pats Rolandas.
“Sakiau: suprantu, kad medžiojate, tačiau taip nedaroma. Mūsų pomėgis yra padidinto pavojingumo ne tik mums patiems, bet ir aplinkiniams. Kur gali nuskristi kulka, žino tik vienas Dievas,” – prisiminė Rolandas.
Jis bandė paaiškinti, kad galimo šūvio autoriaus niekas nesiruošia mušti ar kitaip su juo susidoroti. Tačiau pats elgesys medžioklės metu buvo neleistinas.”Jaučiausi taip, lyg būčiau atvažiavęs pas juos pats kaltas ir jiems nusikaltęs. Pasakiau, kas kad šis pokalbis baigtas. Nė vienas neatsiprašė,” – sakė tiesioginis įvykio dalyvis.
Rolando nuomone, visas konfliktas galėjo būti išspręstas kitaip, jei klubo vadovybė būtų iš karto susisiekusi su visais trimis automobilyje buvusiais žmonėmis.”Jei klubo vadovas vasarį būtų susiradęs mus tris, nuvažiavęs pas moteris, atsiprašęs ir pasakęs, kaip viskas buvo, šis reikalas seniai būtų užmirštas. Bet kadangi visi labai gudrūs, protingi ir jiems jūra iki kelių, dabar balos iki ausų. Reikėjo normaliai ir žmogiškai pasikalbėti, viską aptarti, ir galbūt viskas būtų pasibaigę,” – teigė pašnekovas.
Bandė įtikinti nebetęsti tyrimo
Po susitikimo su medžiotojais skambučiai nesibaigė. Kitą rytą Rolandui paskambinęs giminaitis klausė, kodėl jis toks nesukalbamas. Pasak Rolando, niekas iš tiesų nebandė ramiai aptarti įvykio aplinkybių. Jo buvo tik primygtinai klausinėjama, ko jis siekia.
Ilgametę darbo policijoje patirtį turintis vyras netrukus pajuto, kad skambučiais jį mėginama įtikinti nusiraminti ir nebesiekti tolesnio tyrimo.”Per darbo metus perskaičiau tūkstančius bylų, ekspertizių ir sprendimų. Supratau, kad man norima uždėti apynasrį, kad nebeskambinčiau ir nebetęsčiau tyrimo,” – sakė Rolandas.
Vieno pokalbio metu jis tiesiai paklausė, ar jam daromas spaudimas. Sulaukęs arogantiško atsakymo Rolandas pareiškė, kad tokiu atveju šalys susitiks teisme. Jį piktino tai, kad po pavojingo įvykio medžiotojai neatsiprašė, tačiau bandė įtikinti jį nebetęsti kovos.
Pokalbiuose taip pat buvo minimos aukštas pareigas ėjusių policijos pareigūnų pavardės, tarp jų ir vieno buvusio komisaro. Rolando teigimu, jas minėję vyrai atidžiai stebėjo jo reakciją. Jam susidarė įspūdis, kad žinomų žmonių vardais mėginama daryti poveikį.
Automobilio remonto išlaidos Rolandui nebėra svarbiausias klausimas. Jam daug svarbiau išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes ir užtikrinti, kad toks neatsakingas elgesys medžioklėje nepasikartotų.”Man beveik nesvarbu, ar bus atlyginta automobilio žala. Tačiau, mano nuomone, kai kuriems šio klubo šauliams turėtų būti atimta teisė medžioti ir turėti ginklą,” – savo poziciją išsakė Rolandas.
Kitų medžiotojų reakcija buvo kitokia
Po įvykio su Rolandu susisiekė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Incidentas įvyko šeštadienį, o pirmadienį arba antradienį istorija jau pradėjo domėtis žurnalistai.
“Laimonas Daukša paskambino ir pasikalbėjome. Sakė, kad pats medžioja ir visiškai supranta, jog pasitaiko klaidų. Adrenalinas, veiksmas, žmogus gal seniai medžioja, išėjo iš linijos ir iššovė. Ačiū Dievui, viskas baigėsi laimingai. Tačiau atsiprašymo juk niekas neatšaukė. Tai buvo geri žodžiai. Pasirodo, šiam klubui jie negalioja,” – pasakojo Rolandas.
Kodėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas
Prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Rolandas gavo birželio 22 dieną. Jo teigimu, dokumente nurodyta, kad tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio antrąją dalį nutraukiamas, nes nenustatyta tyčia.
Rolandas sutinka, kad medžiotojas greičiausiai tyčia nešaudė į keliu važiuojančius automobilius. Tačiau, jo įsitikinimu, tyčios nebuvimas nepanaikina atsakomybės už neatsargų elgesį su šaunamuoju ginklu ir galimus medžioklės saugumo reikalavimų pažeidimus.
“Niekas nesiginčija dėl vieno: tyčios nebuvo. Aš visiškai tikiu, kad jis tyčia nešaudė į pravažiuojančius automobilius. Bet ar medžioklės saugumo reikalavimai buvo pažeisti? Šimtu procentų. Matau bent du punktus. Pirma, greičiausiai šauta į horizontą. Antra, neįsitikinta, kad šūvis saugus, nors šauta gyvenamųjų pastatų kryptimi. Jei įsigilinčiau į taisykles, tikriausiai rasčiau dar kelis punktus,” – teigė Rolandas.
Jam taip pat kilo klausimų, ar buvo išsamiai nustatyta, kada tiksliai buvo paleistas lemtingas šūvis ir kaip kulka atsidūrė automobilio statramstyje. “Pagal apklausos duomenis tas žmogus pirmojo varymo metu paleido tris šūvius į elnę, bet nepataikė. Antrojo varymo metu beveik iš karto ta elnė buvo sumedžiota. Vadinasi, iš viso buvo keturi šūviai. Tad kada jis šovė ir kaip kulka atsirado mano automobilyje? Ji juk nenukrito iš dangaus,” – klausė pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad nutarime buvo minima statramstyje rasta kulka, tačiau, jo teigimu, nepakankamai įvertinta aplinkybė, jog prieš tai buvo išdaužtas automobilio šoninis stiklas. “Nutarime apie statramstį rašoma, o apie stiklą beveik neužsimenama. Kartais retoriškai klausiu, ar jie mane laiko visišku kvailiu. Gal tik nematė, kad dirbau ten, kur dirbau, ir nesuprato, kad man ir taip aišku, iš kur viskas atsirado,” – sakė buvęs policijos ginkluotės specialistas.
Rolando teigimu, advokatas mano, kad galėjo būti svarstoma kita veikos teisinė kvalifikacija, susijusi su neatsargiu elgesiu su šaunamuoju ginklu. “Šaunamasis ginklas, kaip ir automobilis, yra padidinto pavojaus priemonė. Avariją taip pat padarai netyčia, nespecialiai, bet lieki kaltininkas. Dėl tavo neatsargumo, žioplumo ar nuovargio nukenčia žmogus, todėl privalai atlyginti žalą, o kartais pradedama ir baudžiamoji byla,” – aiškino Rolandas.
Jo nuomone, negalima apsiriboti vien klausimu, ar buvo pažeistos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės ir ar už tai turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Šūvis sukėlė pavojų tretiesiems asmenims, kurie medžioklėje nedalyvavo ir su ja neturėjo nieko bendra. “Mes nebuvome medžioklėje ir nepriklausėme jokiai medžiotojų kategorijai. Buvome su medžiokle visiškai nesusiję žmonės, kuriems padaryta žala,” – pabrėžė tiesioginis įvykio dalyvis.
Sprendimas apskųstas aukštesnės instancijos teismui
Nesutikdamas su sprendimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, Rolandas jį apskundė. Vėliau jis apskundė ir Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą, kuriuo prokuroro nutarimas buvo paliktas galioti.
“Kauno miesto prokuratūros vyriausioji prokurorė iš esmės padarė copy paste iš pirminio prokuroro nutarimo. Apylinkės teismas padarė tą patį,” – savo vertinimą išsakė Rolandas.
Šiuo metu jis laukia aukštesnės instancijos teismo sprendimo. Pašnekovas neslepia, kad šios istorijos nebenori palikti neišaiškintos. Jo nuomone, svarbu kalbėti ne tik apie konkretaus automobilio apgadinimą, bet ir apie medžioklės saugumą, šaulių atsakomybę bei požiūrį į kitų žmonių gyvybes.”Jei būčiau pravažiavęs ne aš, galėjo būti visiškai kitokios pasekmės. Kulka galėjo pataikyti į kaime buvusį vaiką. Jie nesupranta, kokios nelaimės išvengė. Einame į medžioklę ir nežinome, kuo viskas gali baigtis. Ši istorija labai svarbi, nes ji yra ne tik apie žvėris ar medžioklę, bet ir apie saugumą,” – pokalbį baigė Rolandas.
Redakcijos pastaba
Straipsnyje pateikiami tiesioginio įvykio dalyvio Rolando teiginiai ir jo asmeninis įvykio aplinkybių, ikiteisminio tyrimo, ekspertizių bei kitų asmenų veiksmų vertinimas. Kol nėra galutinio teismo sprendimo, nė vienas asmuo negali būti laikomas kaltu. Procesiniai duomenys, datos, straipsniai, teisinė kvalifikacija ir bylos statusas prieš publikavimą turi būti patikrinti pagal oficialius dokumentus.
34 trofėjai Afrikoje, moterys seka medžiotoją, o krokodilas nevalgomas? Pokalbiai apie medžioklę #94
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
