Tauriųjų elnių ruja yra vienas įspūdingiausių rudens gamtos reiškinių. Vėsiais rugsėjo vakarais patinų balsai gali būti girdimi už kelių kilometrų, tačiau kartais miškas tyli net tada, kai ruja, regis, jau turėtų būti įsibėgėjusi. Medžiotojai tai aiškina šiluma, sausra, vėju, lietumi ar Mėnulio fazėmis. Neretas sako, kad rują pradeda pirmoji rugsėjo pilnatis. Kiti mano, kad viską lemia rujoti pradėjusios patelės.
Moksliniai tyrimai rodo, kad vienintelio rują įjungiančio mygtuko nėra. Sezoninį procesą pirmiausia valdo trumpėjanti diena ir hormoniniai pokyčiai, tačiau rujos pradžią, kulminaciją bei girdimą aktyvumą taip pat veikia gyvūnų kūno būklė, pašaro prieinamumas, orai, patelių pasirengimas poruotis ir net kitų patinų baubimas.
Kaip sumedžioti elnią? Elnių kvieslio PATARIMAI. Pokalbiai apie medžioklę #59
1. Pagrindinis rujos laikrodis yra dienos trumpėjimas
Rudenį ilgėjant naktims keičiasi melatonino išsiskyrimas ir prasideda sezoniniai hormoniniai pokyčiai. Patinų organizme padidėja testosterono kiekis, o patelėms prasideda lytinis ciklas.
Todėl pirmasis vėsus rugsėjo vakaras savaime rujos nepradeda. Jos negali sustabdyti ir ilgai besitęsiantys šilti orai. Temperatūra gali veikti patinų aktyvumą ir baubimo intensyvumą, tačiau pagrindinis sezoninis signalas yra fotoperiodas, tai yra šviesiosios ir tamsiosios paros dalių santykis.
2. Kas pradeda rują, patelės ar patinai
Biologinis rujos pagrindas yra abiejų lyčių hormoninis pasirengimas. Tačiau matomą ir girdimą rują dažnai pirmieji pradeda patinai. Jie atkeliauja į patelių laikymosi vietas, pradeda jas tikrinti, demonstruoja flehmeno reakciją, žymi save ir aplinką, baubia bei provokuoja varžovus.
Intensyviausias patinų aktyvumas paprastai sutampa su laikotarpiu, kai rujoja daugiausia patelių. Vadinasi, patinai gali pradėti baubti dar prieš patelių rujos kulminaciją, tačiau būtent poruotis pasirengusių patelių skaičius daugiausia lemia rujos intensyvumą.
Šis poveikis veikia abiem kryptimis. Patelių kvapas ir elgesys skatina patinus, o patinų buvimas bei baubimas savo ruožtu gali paveikti patelių reprodukcinį ciklą.
3. Patinas baubia ne vien dėl teritorijos
Baubimas vienu metu atlieka kelias funkcijas. Jis padeda bendrauti su patelėmis, išlaikyti jų grupę, įspėti konkurentus ir įvertinti varžovo jėgą dar prieš tiesioginį susidūrimą.
Eksperimentais nustatyta, kad pagal balso akustines savybes patinai gali įvertinti numanomą konkurento kūno dydį. Išgirdęs balsą, būdingą didesniam varžovui, patinas elgiasi atsargiau. Toks jėgų palyginimas leidžia išvengti dalies fizinių kovų, per kurias abu gyvūnai gali būti sunkiai sužeisti.
Vis dėlto ne visose populiacijose patinai elgiasi vienodai. Daugelyje vietų jie pirmiausia saugo patelių grupę ir juda kartu su ja. Kitomis sąlygomis, ypač ten, kur maisto ištekliai susitelkę konkrečiose vietose, patinai gali ginti tam tikrą teritoriją, kurioje reguliariai lankosi patelės.
4. Patelės nėra pasyvios rujos dalyvės
Eksperimentai rodo, kad rujojančios patelės reaguoja į patinų balsus ir renkasi tuos, kurių balso akustinės savybės leidžia spręsti apie didesnį kūno dydį. Vadinasi, baubimas skirtas ne vien konkurentams įbauginti. Tai taip pat patino reklama patelėms.
Škotijoje atliktas 34 metus trukęs tyrimas parodė, kad 43 procentai rujojančių patelių tarp vienas po kito atliktų stebėjimų buvo perėjusios į kitą haremą. Kai kurios patelės nukeliaudavo net keturis kilometrus. Maždaug 45 procentais tokių atvejų palikuonio tėvas buvo patinas, prie kurio haremo patelė prisijungė.
Tačiau tyrėjai nerado pakankamai įrodymų, kad patelės visuomet kryptingai keliautų pas konkretų pasirinktą patiną. Tokių didelių kelionių rujos metu priežastys iki šiol nėra visiškai išaiškintos.
5. Patinų baubimas gali paskatinti patelių rują
Atliekant klasikinį eksperimentą patelėms buvo leidžiami įrašyti patinų balsai. Rezultatai parodė, kad nuolat girdimas baubimas gali paankstinti ovuliaciją ir rujos pradžią.
Tai reiškia, kad patino aktyvumas nėra vien reakcija į jau pasirengusias poruotis pateles. Intensyvus baubimas gali padėti sinchronizuoti patelių reprodukcinį ciklą ir priartinti rujos kulminaciją.
Todėl į klausimą, kas pradeda rują, negalima atsakyti vienu žodžiu. Hormoninis patelių pasirengimas skatina patinų aktyvumą, o patinų baubimas savo ruožtu gali paankstinti patelių rują.
6. Šilti orai rujos nesustabdo, bet gali ją nutildyti
Lenkijoje atliktame tyrime žemesnė oro temperatūra priešrujo laikotarpiu buvo susijusi su dažnesniu baubimu. Vienais stebėjimo metais rugsėjo pradžioje staigiai nukritusi temperatūra maždaug dviem dienomis paankstino patinų vokalinio aktyvumo padidėjimą. Rugsėjo viduryje orui dar kartą atvėsus baubimas vėl sustiprėjo.
Priešrujo laikotarpiu krintant temperatūrai patinai dažniau baubė anksti ryte ir vakare. Tačiau aktyviajai rujai jau prasidėjus ryšys tarp konkretaus momento temperatūros ir baubimo dažnio nebebuvo toks aiškus.
Todėl negalima sakyti, kad rują pradeda šaltis. Vėsesnis oras veikiau sudaro palankesnes sąlygas intensyviai fizinei veiklai. Šiltu oru patinas ir toliau dalyvauja rujoje, tačiau daugiau juda ir baubia naktį, anksti ryte arba vėlai vakare. Dieną miške gali būti tylu, nors pati ruja nėra sustojusi.
7. Sausra gali paveikti net kitų metų rują
Ispanijoje atliktas ilgalaikis tyrimas parodė, kad mažesnis kritulių kiekis buvo susijęs su vėlesne rujos kulminacija ir silpnesniu baubimu. Ypač svarbus pasirodė ankstesnio rudens kritulių kiekis. Kuo daugiau kritulių iškrito nuo spalio iki gruodžio, tuo anksčiau kitais metais prasidėjo rujos kulminacija.
Tyrėjai šį ryšį aiškina pašaro prieinamumu ir gyvūnų galimybėmis atgauti gerą kūno būklę. Rudens ir žiemos krituliai daro įtaką augalijos vystymuisi pavasarį bei vasaros pradžioje. Jeigu dėl sausros pašaro mažiau, gyvūnai lėčiau sukaupia rujai reikalingas energijos atsargas.
Todėl reikia atskirti karštą vakarą nuo ilgalaikės sausros. Karštis konkrečią dieną pirmiausia gali pakeisti gyvūnų aktyvumo paros ritmą. O augaliją ir gyvūnų kūno būklę paveikusi sausra gali pavėlinti rujos kulminaciją bei sumažinti jos intensyvumą.
Ispanijoje gautų rezultatų negalima automatiškai taikyti Lietuvai, nes klimato sąlygos gerokai skiriasi. Tačiau pats mechanizmas, siejantis kritulius, pašaro prieinamumą, kūno būklę ir reprodukcinį aktyvumą, tyrime yra pagrįstas.
8. Ar rują pradeda pirmoji rugsėjo pilnatis
Medžiotojai ir gamtos stebėtojai rujos pradžią dažnai sieja su pirmąja rugsėjo pilnatimi. Šis pastebėjimas turi šiokį tokį mokslinį pagrindą.
Lenkijoje dvejus metus stebint nelaisvėje laikomus tauriuosius elnius nustatyta, kad Mėnuliui artėjant prie pilnaties didėjo patinų vokalinis aktyvumas. Kartu su žemesne temperatūra, mažesniu oro drėgnumu ir atmosferos slėgio pokyčiais tai galėjo paskatinti ankstesnį bei intensyvesnį baubimą.
Tačiau šis tyrimas neįrodo, kad pirmoji rugsėjo pilnatis yra visur veikiantis biologinis rujos jungiklis. Jis rodo sąsają su patinų vokalinio aktyvumo didėjimu. Be to, tyrimas truko tik dvejus metus ir buvo atliekamas su nelaisvėje laikomais gyvūnais.
Todėl tiksliau būtų sakyti, kad pirmoji rugsėjo pilnatis daugelyje vietų gali sutapti su pastebimu rujos aktyvumo padidėjimu, o ne kad ji visuomet pradeda rują.
9. Neapsivaisinusi patelė rujoja pakartotinai
Tauriųjų elnių patelės yra sezoniškai policiklinės. Jeigu patelė per pirmąją rują neapsivaisina, ji gali pakartotinai rujoti vidutiniškai po 18–20 dienų. Skirtinguose tyrimuose nustatyta vidutinė ciklo trukmė šiek tiek skiriasi, tačiau dažniausiai tai yra maždaug trys savaitės.
Tai gali paaiškinti situaciją, kai po rujos kulminacijos konkrečioje vietoje viskas nutyla, o po kelių savaičių patinai vėl pradeda baubti, daugiau judėti ir domėtis patelėmis.
Tai nėra visos populiacijos antroji ruja. Tai vietinis aktyvumo suintensyvėjimas, kurį gali sukelti viena ar kelios neapsivaisinusios patelės. Pakartotinė ruja paprastai būna tylesnė ir ne tokia intensyvi kaip pagrindinė kulminacija. Jos intensyvumas priklauso nuo neapsivaisinusių patelių skaičiaus ir nuo to, ar netoliese dar yra reprodukciškai aktyvių patinų.
10. Per rują patinas tampa kurčias ir kvailas
Medžiotojai juokauja, kad per rują patinas tampa kurčias ir kvailas. Iš tiesų jis nepraranda nei klausos, nei uoslės, nei gebėjimo pastebėti pavojų. Pasikeičia jo dėmesio prioritetai.
Visas patino dėmesys padalijamas tarp patelių priežiūros, rujojančios patelės paieškos ir konkurentų kontrolės. Jis tikrina patelių kvapą, grąžina nuo grupės tolstančias pateles, klausosi varžovų balsų, baubia ir demonstruoja savo jėgą. Kartu tenka stebėti jaunesnius arba žemesnio rango patinus, kurie mėgina pasinaudoti kiekviena akimirka, kai haremo šeimininkas kaunasi ar seka paskui kurią nors patelę.
Per rują patinas taip pat gerokai mažiau laiko skiria maitinimuisi ir poilsiui. Rujai tęsiantis jo judėjimo aktyvumas gali dar labiau padidėti, ypač kai vaisingų patelių lieka mažiau ir jų tenka ieškoti didesnėje teritorijoje.
Todėl kiti aplinkos dirgikliai gali likti antrame plane. Patinas žmogų gali pastebėti vėliau arba į jį reaguoti kitaip nei ne rujos metu, tačiau tai nereiškia, kad gyvūnas apkurtęs. Priešingai, klausa per rują yra viena svarbiausių jo juslių. Pagal balsą patinas nustato konkurento buvimo vietą, numanomą dydį ir galimą pavojingumą.
Taigi rujojantis patinas netampa nei kurčias, nei kvailas. Jis tiesiog būna itin susitelkęs į vieną užduotį, tai yra surasti rujojančias pateles, išlaikyti jų grupę ir neprileisti konkurentų.
Kas iš tiesų vyksta rugsėjo vakarą
Tauriųjų elnių ruja nėra vien patinų varžybos dėl teritorijos ar paprasta reakcija į vėsią naktį. Tai sudėtingas procesas, kuriame sąveikauja dienos trukmė, hormonai, patelių reprodukcinis pasirengimas, patinų balsai, gyvūnų amžius ir kūno būklė, pašaro prieinamumas bei orai.
Vėsus rugsėjo vakaras rujos nepradeda, tačiau gali padėti mums ją geriau išgirsti. Pilnatis gali sutapti su didėjančiu baubimo aktyvumu, bet nėra vienintelė rujos priežastis. Ilgalaikė sausra ir prasta pašarų bazė gali paveikti ne tik konkretaus vakaro aktyvumą, bet ir rujos kulminacijos laiką bei intensyvumą.
O kartais po beveik trijų savaičių tylos pakanka vienos neapsivaisinusios patelės, kad nedideliame miško plote ruja prasidėtų iš naujo.
Šaltiniai
Rainfall decrease and red deer rutting behaviour
Pre-rut behavioural changes in farmed red deer
Roaring by red deer stags advances the date of oestrus in hinds
Red deer stags use formants as assessment cues
Female red deer prefer the roars of larger males
The red deer rut revisited
Red Deer Stags Movement Activity during the Rut
Progesterone and Cortisol Levels in Wild Red Deer Hinds
Pusė jenoto, vilkai atima elniams maistą, o lūšis laužo kamerą. Miško naujienos #29
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
