Artėjant aktyviausiam tauriųjų elnių medžioklės laikotarpiui ir rujai, Lietuvos elnių kvieslių asociacija surengė elnių viliojimo kursus. Juose dalyvauti buvo kviečiami tiek pirmą kartą šį medžioklės būdą išbandyti norintys medžiotojai, tiek jau patirties turintys elnių kviesliai, siekiantys patobulinti savo įgūdžius.
Elnių viliojimas nėra vien gebėjimas išgauti stiprų, miške toli sklindantį garsą. Kvieslys turi suprasti tauriųjų elnių elgseną, mokėti klausytis ir pagal balsą bent apytikriai įvertinti patino amžių, jo nusiteikimą bei padėtį kitų elnių atžvilgiu. Taip pat svarbu pasirinkti situaciją atitinkantį balsą ir laiku nutraukti viliojimą.
Pokalbis su girios galiūnu
Tauriųjų elnių viliojimas grindžiamas rujos metu patinų skleidžiamų balsų mėgdžiojimu. Kvieslys elniui sudaro įspūdį, kad jo teritorijoje pasirodė kitas patinas. Atsižvelgdamas į amžių, padėtį bandoje ir rujos etapą, elnias į tokį balsą gali atsakyti, pradėti artėti arba pasitraukti vengdamas stipresnio varžovo.
Vokietijos medžiotojų sąjunga Deutscher Jagdverband viliojimą apibūdina kaip medžioklės būdą, kai gyvūnas į pasirinktą vietą viliojamas mėgdžiojant jo paties rūšiai būdingus arba jo grobio skleidžiamus garsus. Rujos metu taurųjį elnią gali sudominti tiek kito patino, tiek patelės balso imitacija.
Tačiau elnių viliojimas nėra paprastas garsų kartojimas. Kvieslys pirmiausia klausosi tikrojo elnio ir mėgina suprasti, kokį balsą girdi. Jauno patino balsas skiriasi nuo seno elnio balso, o bandą lydinčio dominuojančio patino šauksmas nėra toks pat kaip patelės ieškančio vienišo elnio. Rujai įsibėgėjant balsai taip pat keičiasi ir gali tapti grubesni bei prikimę.
Netinkamai parinktas balsas gali sukelti priešingą reakciją, nei tikėtasi. Pavyzdžiui, jaunas ar hierarchijoje žemesnę vietą užimantis patinas, išgirdęs stipraus dominuojančio varžovo balsą, gali ne artėti, o pasitraukti. Todėl kursuose svarbu mokytis ne tik skleisti garsus, bet ir suprasti, kada bei kokį balsą naudoti.
Balsą sukuria žmogus, vilioklis jį sustiprina
Viena svarbiausių elnių viliojimo subtilybių yra ta, kad pagrindinis garsas paprastai išgaunamas žmogaus balsu. Elnių vilioklis šį garsą sustiprina, pakeičia jo tembrą ir padeda jam sklisti didesniu atstumu.
Europoje naudojami labai įvairūs elnių viliokliai. Vieni gaminami iš natūralių medžiagų, kiti yra specialiai sukonstruoti šiuolaikiniai instrumentai. Vokietijos elnių kvieslių varžybose galima išvysti vilioklių, pagamintų iš jaučio ragų, didelių jūrinių moliuskų kriauklių, stiklo cilindrų ir tuščiavidurių augalų stiebų. Šiandien taip pat plačiai naudojami įvairaus ilgio plastikiniai, mediniai, metaliniai ir teleskopiniai viliokliai.
Ilgas ir platesnis vilioklis paprastai padeda išgauti sodresnį, žemesnį ir toliau sklindantį garsą. Trumpesnį vilioklį lengviau nešiotis, tačiau jo tembras ir skambesys gali būti kitoks. Vis dėlto instrumento medžiaga ar kaina savaime negarantuoja tikroviško rezultato. Daugiausia lemia kvieslio kvėpavimas, balso valdymas, lūpų ir gerklės padėtis bei gebėjimas keisti garso stiprumą ir tembrą.
Kai kurie patyrę kviesliai gali mėgdžioti elnią vien savo balsu ir naudoti vilioklį tik garsui sustiprinti. Pradedančiajam pirmiausia reikia išmokti taisyklingai suformuoti patį garsą. Tik tada galima ieškoti vilioklio, labiausiai atitinkančio žmogaus balsą ir pasirinktą viliojimo būdą.
Reikia mokėti ne tik vilioti, bet ir klausytis
Miške elnių viliojimas tampa savotišku dialogu. Kvieslys skleidžia balsą, laukia atsako, įvertina elnio reakciją ir tik tada sprendžia, ką daryti toliau. Pernelyg dažnas arba vienodas viliojimas gali atrodyti nenatūraliai. Patyręs medžiotojas kartais ilgai tyli, leisdamas elniui pačiam išduoti savo buvimo vietą.
Viliojimas taip pat suteikia galimybę išgirsti, kur laikosi elnias, paskatinti jį pasirodyti atviresnėje vietoje ir ramiai įvertinti gyvūną prieš priimant sprendimą. Būtent galimybė geriau stebėti ir įvertinti elnią istoriškai buvo viena svarbiausių šio medžioklės būdo paskirčių.
Tam būtinas geras vietovės pažinimas, tinkama vėjo kryptis ir kantrybė. Net ir tiksliai pamėgdžiotas balsas negarantuoja, kad elnias prisiartins. Jo reakciją gali lemti amžius, ankstesnė patirtis, patelių buvimas, kitų patinų aktyvumas ir konkretus rujos etapas.
Šimtmečius puoselėjama Europos medžioklės tradicija
Elnių viliojimas daugelyje Europos valstybių laikomas ne tik medžioklės būdu, bet ir puoselėjama medžioklės kultūros dalimi. Vokietijoje ši tradicija gyvuoja šimtmečius, o nacionaliniai ir Europos elnių kvieslių čempionatai suburia geriausius įvairių šalių meistrus.
Varžybose dalyviai paprastai turi atkurti kelias skirtingas situacijas. Tai gali būti seno, patelių ieškančio elnio balsas, bandą saugančio dominuojančio patino šauksmas arba dviejų panašios jėgos varžovų balsų dvikova rujos įkarštyje. Vertinamas ne vien garso stiprumas, bet ir jo tikroviškumas, tembras, ritmas bei atitiktis konkrečiai elnio elgsenos situacijai.
Europos medžioklės ir gamtosaugos asociacijų federacija FACE elnių viliojimą apibūdina kaip išskirtinę Europos medžioklės tradiciją, kurioje atsiskleidžia gyvūnų elgsenos pažinimas, pagarba laukinei gamtai ir žmogaus ryšys su ja.
Todėl Lietuvos elnių kvieslių asociacijos organizuojami kursai svarbūs ne vien būsimos medžioklės rezultatams. Jie padeda medžiotojams geriau suprasti tauriuosius elnius, jų balsus ir elgseną bei perduoti toliau vieną įspūdingiausių Europos medžioklės kultūros tradicijų.
Kamera prie bityno užfiksavo naktinį įsibrovėlį. Sprendimas yra, tačiau galimybės ribojamos
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
