Liepos 7 dieną prezidentas Gitanas Nausėda dekretu patvirtino XXI Vyriausybės sudėtį, o Ieva Andriulaitytė buvo paskirta Lietuvos aplinkos ministre. Jau kitą dieną Seimas pritarė Vyriausybės programai, todėl naujoji ministrė oficialiai pradėjo eiti pareigas. Nors plačiajai visuomenei jos pavardė iki šiol buvo mažiau girdėta nei kai kurių ankstesnių ministrų, aplinkosaugos ir Europos Sąjungos institucijų bendruomenėje ji laikoma patyrusia specialiste.
Medžiotojams natūraliai kyla klausimas, ar pasikeitus ministerijos vadovybei keisis ir požiūris į medžioklę, laukinių gyvūnų populiacijų valdymą, vilkų apskaitą, medžioklės limitus bei bendradarbiavimą su medžiotojų organizacijomis. Kol kas vienareikšmių atsakymų nėra, tačiau pirmieji ministrės pasisakymai ir profesinė patirtis leidžia susidaryti pirminį vaizdą apie galimą ministerijos darbo kryptį.
Tai ne elgesio problema? Kodėl taksai kasa sofas, skalikai pabėga, o laikos nuolat loja? Šunų voljeras #6
Ne politikė, o ilgametę patirtį sukaupusi aplinkosaugos specialistė
Ieva Andriulaitytė nėra politikė, ilgus metus dirbusi partijų struktūrose ar aktyviai dalyvavusi viešose politinėse diskusijose. Pagal išsilavinimą ji yra aplinkos inžinierė, o didžiąją profesinės karjeros dalį skyrė aplinkosaugos ir Europos Sąjungos politikos klausimams.
Beveik dešimtmetį ji dirbo Lietuvos savivaldybių asociacijos atstove Briuselyje, kur atstovavo Lietuvos savivaldybių interesams Europos Sąjungos institucijose, koordinavo bendradarbiavimą aplinkos, klimato kaitos, energetikos ir regioninės politikos srityse bei dirbo su Europos regionų komitetu. Būtent ši tarptautinė patirtis buvo įvardyta kaip viena svarbiausių priežasčių, kodėl ji pasirinkta vadovauti Aplinkos ministerijai artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.
Svarbiausias žodis – balansas
Pristatydama Vyriausybės programą Seime naujoji ministrė ne kartą pabrėžė, kad aplinkosaugos srityje būtina ieškoti pusiausvyros tarp skirtingų interesų. Pasak jos, sprendimai negali būti priimami ignoruojant nei gamtosaugos tikslus, nei miškininkystės, žemės ūkio, verslo, savivaldos ar vietos bendruomenių poreikius.
„Būdama aplinkosaugininkė, noriu patikinti, kad aplinkosaugos ir gamtosaugos klausimams bus skiriamas deramas dėmesys ir atitinkama svarba“, – teigė paskirtoji ministrė.
Ji akcentavo, kad ketina kalbėtis su visomis suinteresuotomis grupėmis ir sprendimų ieškoti dialogo būdu. Toks požiūris gali būti svarbus ir medžiotojų bendruomenei, kuri pastaraisiais metais ne kartą kritikavo tai, kad kai kurie sprendimai buvo priimami nepakankamai įsiklausant į praktinę medžioklės sektoriaus patirtį.
„Aplinkosaugos sektorius yra labai svarbus ir, mano nuomone, vienas iš strateginių sektorių. (…) Tikrai laukia nemažai iššūkių pradedant darbą suderinti šiuos interesus. Aš esu už bendradarbiavimą ir tikrai planuoju susitikti bei kalbėti su visais sektoriaus dalyviais“, – antradienį Seime, pristatant XXI Vyriausybės programą, sakė I. Andriulaitytė.
Gamtosauga išliks vienu svarbiausių prioritetų
Kartu ministrė aiškiai pabrėžė, kad gamtosaugai jos vadovaujamoje ministerijoje bus skiriamas deramas dėmesys. Ji ne kartą sakė, kad būtent aplinkos ir biologinės įvairovės apsauga turi išlikti vienu svarbiausių valstybės prioritetų. Atsižvelgiant į jos profesinę patirtį Briuselyje, galima tikėtis, kad didelis dėmesys bus skiriamas Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos įgyvendinimui, biologinės įvairovės išsaugojimui, saugomų teritorijų klausimams ir Nature Restoration Regulation nuostatų įgyvendinimui. Tačiau kol kas ministrė nėra nurodžiusi, kokių konkrečių pokyčių planuoja būtent laukinės gyvūnijos valdymo srityje.
Didelių reformų artimiausiu metu nežada
Įdomu tai, kad pati Ieva Andriulaitytė gana santūriai vertina savo kadencijos galimybes. Ji yra pripažinusi, kad iki kitų Seimo rinkimų likęs laikotarpis nėra pakankamai ilgas esminėms reformoms įgyvendinti, todėl didžiausias dėmesys greičiausiai bus skiriamas jau pradėtų darbų tęstinumui. Tai leidžia manyti, kad artimiausiu metu vargu ar reikėtų tikėtis radikalių pokyčių medžioklės reglamentavime vien dėl pasikeitusios ministerijos vadovybės. Vis dėlto nemažai priklausys nuo to, kokius prioritetus ministrė išskirs pirmosiomis darbo savaitėmis ir kokią komandą suburs aplink save.
Kol kas apie medžioklę ji nekalba
Vertinant iš medžiotojų perspektyvos svarbiausia tai, kad iki šiol Ieva Andriulaitytė nėra viešai pasisakiusi apie medžioklę, medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, vilkų apskaitą, medžioklės limitų nustatymą, Aplinkos apsaugos departamento veiklą ar medžiotojų vaidmenį saugant gamtą. Todėl šiuo metu būtų nepagrįsta ją vadinti nei medžiotojų sąjungininke, nei jų kritike. Kol kas jos vieši pasisakymai apsiriboja bendrais principais – dialogu, mokslo svarba, interesų derinimu ir atsakinga aplinkosauga.
Vis dėlto jau artimiausiais mėnesiais ministrės pozicija turėtų paaiškėti. Vieni pirmųjų rimtų išbandymų gali tapti sprendimai dėl vilkų populiacijos valdymo, medžiojamųjų gyvūnų apskaitos metodikos tobulinimo, invazinių rūšių kontrolės, saugomų teritorijų plėtros ir Europos Sąjungos gamtos atkūrimo teisės aktų įgyvendinimo. Ne mažiau svarbu bus ir tai, ar Aplinkos ministerija aktyviai bendradarbiaus su medžiotojų organizacijomis, mokslininkais bei kitomis institucijomis, kurios kasdien dirba laukinės gyvūnijos valdymo srityje.
Nors viešojoje erdvėje apie tai kalbama retai, pastarieji metai Aplinkos ministerijai buvo permainų laikotarpis. Keičiantis ministrams neišvengiamai keičiasi ir politinė komanda, patarėjai, darbo prioritetai bei požiūris į atskirus aplinkos politikos klausimus. Tokiomis aplinkybėmis užtikrinti ilgalaikį strateginių darbų tęstinumą tampa sudėtingiau, o didelė atsakomybės dalis tenka ministerijos valstybės tarnautojams ir administracijai, kurie užtikrina kasdienį institucijos darbą nepriklausomai nuo politinės vadovybės kaitos. Vis dėlto pristatant Ievos Andriulaitytės kandidatūrą buvo pabrėžiamas jos profesionalumas, ilgametė patirtis aplinkosaugos srityje, darbas Europos Sąjungos institucijose ir gebėjimas ieškoti balanso tarp skirtingų interesų.
Šiuo metu galima vertinti tik pirmuosius ministrės pareiškimus ir jos profesinę patirtį. Tikrasis požiūris į medžioklę ir laukinių gyvūnų valdymą paaiškės tik priėmus pirmuosius sprendimus. Medžiotojų bendruomenei verta stebėti, kokius patarėjus pasirinks naujoji ministrė, su kokiomis organizacijomis ji susitiks pirmiausia ir kokią poziciją užims sprendžiant jautriausius klausimus. Tik pirmieji ministrės sprendimai parodys, kokia kryptimi artimiausiais metais judės Lietuvos aplinkos politika ir kokią vietą joje užims medžioklė bei laukinės gyvūnijos valdymas.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
