Liepos 14 dieną Aplinkos ministerija paskelbė pirmąjį oficialų pranešimą apie pareigas pradėjusią eiti aplinkos ministrę Ievą Andriulaitytę. Jame naujoji ministrė pabrėžė, kad pirmiausia sieks įvertinti svarbiausius ministerijos darbus, Vyriausybės programos įsipareigojimus ir susitiks su aplinkos politikos partneriais. Pasak ministrės, vienas svarbiausių jos veiklos principų bus subalansuotų sprendimų paieška, išklausant visas suinteresuotas puses.
Aplinkos ministrės pareigas pradėjusi eiti Ieva Andriulaitytė sako, kad pirmiausia sieks įvertinti svarbiausius ministerijos darbus ir Vyriausybės programos įsipareigojimus bei susitiks su aplinkos politikos partneriais.
„Mano tikslas – išgirsti visas puses ir ieškoti subalansuotų sprendimų. Aplinkos politika paliečia kiekvieną žmogų – nuo būsto ir gyvenamosios aplinkos iki miškų, vandens ar klimato kaitos, todėl svarbūs sprendimai turi būti priimami ne supriešinant skirtingus interesus, o ieškant bendrų sutarimų. Tikiu, kad geriausi rezultatai pasiekiami bendradarbiaujant su savivalda, verslu, nevyriausybinėmis organizacijomis ir mokslo bendruomene, tai bus vienas svarbiausių mano veiklos principų“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Tarp prioritetinių ministerijos darbotvarkės klausimų – miškų politika, būsto prieinamumas ir renovacija, žiedinė ekonomika. Kartu bus tęsiamas pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį.
„Didelė dalis aplinkos politikos sprendimų įgyvendinama savivaldybėse, o svarbios šios politikos kryptys formuojamos ir Europos Sąjungos lygmeniu. Mano patirtis dirbant su savivalda ir ES institucijomis padės užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų ne tik ambicingi, bet ir praktiškai įgyvendinami, atlieptų gyventojų poreikius ir kartu stiprintų Lietuvos interesus Europoje“, – teigia I. Andriulaitytė.
Ieva Andriulaitytė yra aplinkos, klimato kaitos, energetikos ir Europos Sąjungos politikos ekspertė, turinti daugiau kaip 20 metų profesinės patirties viešojo administravimo, savivaldos ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse.
Nuo 2016 m. I. Andriulaitytė atstovavo Lietuvos savivaldybėms Briuselyje – dirbo su Europos Komisija, Europos regionų komitetu, ES valstybių narių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, koordinavo savivaldybių interesų atstovavimą Europos Sąjungoje.
Anksčiau Lietuvos savivaldybių asociacijoje I. Andriulaitytė dirbo Europos Sąjungos klausimų, aplinkos ir energetikos patarėja bei konsultante. Bendradarbiaudama su partneriais Ukrainoje, Moldovoje ir Sakartvele, ji vadovavo energetikos pertvarkos, klimato kaitos, aplinkos apsaugos, decentralizacijos, gero valdymo ir tvarios plėtros projektams, taip pat organizavo aukšto lygio tarptautinius renginius.
I. Andriulaitytė Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė aplinkos inžinerijos bakalauro ir magistro studijas, o Mykolo Romerio universitete įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį.
Tai ne elgesio problema? Kodėl taksai kasa sofas, skalikai pabėga, o laikos nuolat loja? Šunų voljeras #6
Svarbiausias žodis – balansas
Pristatydama Vyriausybės programą Seime naujoji ministrė ne kartą pabrėžė, kad aplinkosaugos srityje būtina ieškoti pusiausvyros tarp skirtingų interesų. Pasak jos, sprendimai negali būti priimami ignoruojant nei gamtosaugos tikslus, nei miškininkystės, žemės ūkio, verslo, savivaldos ar vietos bendruomenių poreikius.
„Būdama aplinkosaugininkė, noriu patikinti, kad aplinkosaugos ir gamtosaugos klausimams bus skiriamas deramas dėmesys ir atitinkama svarba“, – teigė paskirtoji ministrė.
Ji akcentavo, kad ketina kalbėtis su visomis suinteresuotomis grupėmis ir sprendimų ieškoti dialogo būdu. Toks požiūris gali būti svarbus ir medžiotojų bendruomenei, kuri pastaraisiais metais ne kartą kritikavo tai, kad kai kurie sprendimai buvo priimami nepakankamai įsiklausant į praktinę medžioklės sektoriaus patirtį.
„Aplinkosaugos sektorius yra labai svarbus ir, mano nuomone, vienas iš strateginių sektorių. (…) Tikrai laukia nemažai iššūkių pradedant darbą suderinti šiuos interesus. Aš esu už bendradarbiavimą ir tikrai planuoju susitikti bei kalbėti su visais sektoriaus dalyviais“, – antradienį Seime, pristatant XXI Vyriausybės programą, sakė I. Andriulaitytė.
Gamtosauga išliks vienu svarbiausių prioritetų
Kartu ministrė aiškiai pabrėžė, kad gamtosaugai jos vadovaujamoje ministerijoje bus skiriamas deramas dėmesys. Ji ne kartą sakė, kad būtent aplinkos ir biologinės įvairovės apsauga turi išlikti vienu svarbiausių valstybės prioritetų. Atsižvelgiant į jos profesinę patirtį Briuselyje, galima tikėtis, kad didelis dėmesys bus skiriamas Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos įgyvendinimui, biologinės įvairovės išsaugojimui, saugomų teritorijų klausimams ir Nature Restoration Regulation nuostatų įgyvendinimui. Tačiau kol kas ministrė nėra nurodžiusi, kokių konkrečių pokyčių planuoja būtent laukinės gyvūnijos valdymo srityje.
Didelių reformų artimiausiu metu nežada
Įdomu tai, kad pati Ieva Andriulaitytė gana santūriai vertina savo kadencijos galimybes. Ji yra pripažinusi, kad iki kitų Seimo rinkimų likęs laikotarpis nėra pakankamai ilgas esminėms reformoms įgyvendinti, todėl didžiausias dėmesys greičiausiai bus skiriamas jau pradėtų darbų tęstinumui. Tai leidžia manyti, kad artimiausiu metu vargu ar reikėtų tikėtis radikalių pokyčių medžioklės reglamentavime vien dėl pasikeitusios ministerijos vadovybės. Vis dėlto nemažai priklausys nuo to, kokius prioritetus ministrė išskirs pirmosiomis darbo savaitėmis ir kokią komandą suburs aplink save.
Kol kas apie medžioklę ji nekalba
Vertinant iš medžiotojų perspektyvos svarbiausia tai, kad iki šiol Ieva Andriulaitytė nėra viešai pasisakiusi apie medžioklę, medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, vilkų apskaitą, medžioklės limitų nustatymą, Aplinkos apsaugos departamento veiklą ar medžiotojų vaidmenį saugant gamtą. Todėl šiuo metu būtų nepagrįsta ją vadinti nei medžiotojų sąjungininke, nei jų kritike. Kol kas jos vieši pasisakymai apsiriboja bendrais principais – dialogu, mokslo svarba, interesų derinimu ir atsakinga aplinkosauga.
Vis dėlto jau artimiausiais mėnesiais ministrės pozicija turėtų paaiškėti. Vieni pirmųjų rimtų išbandymų gali tapti sprendimai dėl vilkų populiacijos valdymo, medžiojamųjų gyvūnų apskaitos metodikos tobulinimo, invazinių rūšių kontrolės, saugomų teritorijų plėtros ir Europos Sąjungos gamtos atkūrimo teisės aktų įgyvendinimo. Ne mažiau svarbu bus ir tai, ar Aplinkos ministerija aktyviai bendradarbiaus su medžiotojų organizacijomis, mokslininkais bei kitomis institucijomis, kurios kasdien dirba laukinės gyvūnijos valdymo srityje.
Nors viešojoje erdvėje apie tai kalbama retai, pastarieji metai Aplinkos ministerijai buvo permainų laikotarpis. Keičiantis ministrams neišvengiamai keičiasi ir politinė komanda, patarėjai, darbo prioritetai bei požiūris į atskirus aplinkos politikos klausimus. Tokiomis aplinkybėmis užtikrinti ilgalaikį strateginių darbų tęstinumą tampa sudėtingiau, o didelė atsakomybės dalis tenka ministerijos valstybės tarnautojams ir administracijai, kurie užtikrina kasdienį institucijos darbą nepriklausomai nuo politinės vadovybės kaitos. Vis dėlto pristatant Ievos Andriulaitytės kandidatūrą buvo pabrėžiamas jos profesionalumas, ilgametė patirtis aplinkosaugos srityje, darbas Europos Sąjungos institucijose ir gebėjimas ieškoti balanso tarp skirtingų interesų.
Šiuo metu galima vertinti tik pirmuosius ministrės pareiškimus ir jos profesinę patirtį. Tikrasis požiūris į medžioklę ir laukinių gyvūnų valdymą paaiškės tik priėmus pirmuosius sprendimus. Medžiotojų bendruomenei verta stebėti, kokius patarėjus pasirinks naujoji ministrė, su kokiomis organizacijomis ji susitiks pirmiausia ir kokią poziciją užims sprendžiant jautriausius klausimus. Tik pirmieji ministrės sprendimai parodys, kokia kryptimi artimiausiais metais judės Lietuvos aplinkos politika ir kokią vietą joje užims medžioklė bei laukinės gyvūnijos valdymas.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
