Šaltinis: Aplinkos apsaugos departamentas
Nuo rugsėjo 1 dienos visoje Lietuvoje prasideda kasmetė aplinkosauginė akcija Saugom lašišą. Iki lapkričio 20 dienos Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tikrins žvejus, stebės galimas neteisėtos žvejybos vietas ir prižiūrės žuvitakius, kad lašišos bei šlakiai galėtų pasiekti nerštavietes.
Kontrolei bus pasitelkiami dronai ir termovizoriai. Pareigūnai tikrins, ar nežvejojama draudžiamose vietose ir neleistinu metu, ar nenaudojami draudžiami žvejybos būdai bei įrankiai. Taip pat gali būti stabdomos ir tikrinamos asmenų, įtariamų pažeidus žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, transporto priemonės.
Sugautą žuvį privaloma paleisti
Nuo rugsėjo 1 iki spalio 15 dienos galioja principas „pagavai ir paleisk“. Šiuo laikotarpiu visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma nedelsiant paleisti atgal į tą patį vandens telkinį.
Nuo rugsėjo 16 iki spalio 15 dienos tam tikruose upių ruožuose žvejoti lašišas ir šlakius leidžiama tik turint žvejo mėgėjo kortelę. Žuvį pasiimti draudžiama. Žvejoti galima tik Limituotos žvejybos tvarkos aprašo pirmajame priede nurodytuose vandens telkiniuose.
Tuo pačiu laikotarpiu draudžiama žvejoti ties pagrindinių Neries, Šventosios, Jūros ir Minijos intakų žiotimis. Konkretūs ruožai nurodyti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių penktajame priede.
Nuo spalio 16 iki gruodžio 31 dienos lašišų ir šlakių žvejyba draudžiama. Galimybė pasiimti sugautą lašišą arba šlakį atsiranda tik po neršto, nuo sausio 1 iki balandžio 30 dienos.
Papildomi žvejybos ribojimai taikomi ir atskiruose upių ruožuose. Lašišoms svarbiose Nemuno vietose draudimas galioja nuo liepos 1 iki gruodžio 1 dienos, o Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių antrajame priede nurodytose upėse žvejoti draudžiama nuo spalio 1 iki gruodžio 31 dienos.
Kaip tinkamai paleisti lašišą ar šlakį
Sugautą žuvį rekomenduojama laikyti vandenyje, geriausia graibšte su guminiu tinkleliu. Ją galima liesti tik šlapiomis rankomis, nes sausos rankos ar audinys nubraukia apsaugines gleives. Žuvies negalima imti už akių ar žiaunų, o ne vandenyje jos nereikėtų laikyti ilgiau kaip penkias sekundes.
Žuvį reikia paleisti į tą patį vandens telkinį, nukreipus ją prieš srovę. Kai ji atgauna jėgas ir pradeda aktyviau judėti, reikia leisti jai pačiai nuplaukti.
Už pažeidimus gresia ne tik baudos
Už draudžiamų žvejybos įrankių ar būdų naudojimą lašišų ir šlakių žvejyboje gresia bauda nuo 600 iki 1500 eurų. Taip pat gali būti konfiskuojami pažeidimui panaudoti įrankiai ir priemonės.
Pažeidus limituotos lašišų ir šlakių žvejybos reikalavimus, numatyta bauda nuo 250 iki 550 eurų ir įrankių bei priemonių konfiskavimas.
Už kiekvieną neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos aplinkai bazinis įkainis. Jei žuvis neteisėtai sugauta gamtiniame rezervate ar ichtiologiniame draustinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą bazinį įkainį.
Naudojant elektros ar ultragarso prietaisus gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Už tokį pažeidimą gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Aplinkos apsaugos departamentas taip pat įspėja, kad gali būti paimtas ir konfiskuotas automobilis, jeigu jis buvo naudojamas draudžiamiems žvejybos įrankiams ar neteisėtai sugautoms žuvims gabenti.
Praėjusiais metais pareigūnai surengė 207 reidus, patikrino 1847 žvejus mėgėjus ir keturiolika žvejų verslininkų. Buvo nustatyti 129 pažeidimai, o apskaičiuota žala aplinkai siekė 47 560 eurų. Iš nustatytų mėgėjų žvejybos reikalavimų pažeidimų 32 procentai buvo šiurkštūs.
34 trofėjai Afrikoje, moterys seka medžiotoją, o krokodilas nevalgomas? Pokalbiai apie medžioklę #94
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
