Šunys

Atnešti grobį turi būti kaip žaidimas0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Medžiotojas eina į ančių medžioklę, kartu su juo – gerai išmokytas šuo. Saugumas, kurį suteikia toks šuo, yra labai svarbus, nes žinai, kad didžiausia dalis sumedžiotų ančių bus rastos. Tačiau kaip išmokyti šunį atnešti laimikį?
Medžioklinis šuo, nemokantis atnešti laimikio, dažnai tampa našta. Nors manoma, kad atnešti laimikį kai kurioms šunų veislėms yra įgimtas sugebėjimas, tačiau net puikiai laimikį atnešti sugebantys šunys turi išmokti tai daryti teisingai ir pagal komandą.

Yra šunų, kurių polinkis nešti grobį silpnas. Su tokiais tenka gerokai pavargti. Būtent dėl šių priežasčių jauniklius reikia pradėti mokyti labai anksti. Kuo anksčiau pradėsite užsiimti šunimi, vystydami grobio atnešimo gebėjimus, tuo lengvesnis bus mokymas ir tuo geriau jūsų šuo šiuos sugebėjimus įgis.

Mokomi dar jaunikliai

Atgyvenęs požiūris, kad šunį paklusnumo galima pradėti mokyti tik nuo šešių mėnesių amžiaus. Toks požiūris tik sukels didelių problemų. Šuniuką reikia pradėti mokyti iš karto, vos tik parsinešate jį namo. Medžioklės laimikio atnešimo gebėjimai pradėtini treniruoti kompleksiškai, dirbant prie kitų komandų, pavyzdžiui, „gulėt“, „šalia“ arba „sėdėt“. Jaunikliai labai anksti rodo stebinančius grobio atnešimo sugebėjimus.

Mokant šunį atnešti, reikia pasinaudoti mažo šunelio polinkiu burnoje nešioti visokius daiktus. Čia jis ima griebti savo žaislą, čia pradeda tąsyti batus. Būtent tai ir yra mokymo pradžia. Vos žaisdami pamatysite, kad šuniukas pastvėrė žaislą ar kokį kitą daiktą, tiesiog pasikvieskite jį pas save su skanėstu ir mainais paimkite iš jo daiktą. Be to, nepamirškite duoti komandos „atnešk“.

Patariama tokius žaidimus pradėti su teniso kamuoliuku ar kitu jaunikliui gerai pažįstamu daiktu, kurį jis mielai paima į burną ir drasko. Pasitaiko, kad šuo pagriebia žaislą, tačiau, kai kviečiate pas save, jis jį pameta ir puola prie jūsų. Tokiu atveju turite paimti žaislą ir lengvai juo šuniuką paerzinti. Kai tik jis pradeda griebti, numeskite žaislą kur nors netoliese. Kai šuniukas pribėga prie žaislo ir paima į dantis, duokite komandą „atnešk“ ir paimkite iš jo žaislą, pakeisdami skanėstu. Jeigu pradžioje jauniklis pačiumpa daiktą, bet neateina prie jūsų, net kai atsitupiate, galite prieiti prie šuns ir, davę komandą „atnešk“, daiktą paimti.

Pravers paukščio sparnas

Niekada su treniruotėmis ir mokymais nereikia perdėti. Šuniukas negali būti ilgai susikoncentravęs į vieną daiktą, todėl, jeigu pastebite, kad nešioti žaislą jam atsibodo, laikas nutraukti užsiėmimą. Nešiojant šeimininkas turi atidžiai kontroliuoti savo veiksmus, kad nepersistengtų ir pernelyg neapkrautų šuniuko perdėtu psichologiniu poveikiu. Mokant šunį atnešti daiktus, jau nuo pat pradžių įsidėmėtina, kad šiame procese absoliučiai neleistinos jokios bausmės ir smurtas. Nešioti turi būti įdomus žaidimas, kuris toks pat bus ir medžioklėje.

Vos jauniklis pradeda savarankiškai atnešinėti kokį konkretų daiktą, laikas pereiti prie kito. Jeigu šuniukas gerai nešioja savo žaislus, patariama pereiti prie kito žingsnio, mokant jį atnešti plunksnuotus daiktus, pavyzdžiui, bet kurio medžiojamo paukščio sparną. Tiks ir stirnos ar šerno odos gabalėlis. Šeimininkas turi įsidėmėti, kad šie šuns „medžioklės“ žaislai naudotini tik treniruotėms. Jie negali būti prie šuns gulto kartu su kitais žaislais. Po treniruotės padėkite juos į šuniui nepasiekiamą vietą. Negalima duoti jų jaunikliui savarankiškai žaisti ir draskyti, nes tada jam atrodys, kad tą patį galima daryti su grobiu. Jeigu šuo niekaip nenori imti į burną sparno, patariama prieš tai juo šunį šiek tiek paerzinti.

Iš pradžių šuo pradeda griebti sparną atsargiai, vėliau vis smagiau. Galite net leisti šuniui šiek tiek padraskyti sparną, tačiau neleiskite jo plėšyti ir kramtyti plunksnų. Kad žaislas būtų įdomesnis, sparną galima pririšti prie virvelės.

Atnešk aportą

Atnešti pagal komandą

Be to, kad šuo turi su malonumu ir greitai atnešti įvairius daiktus ir „medžioklinius“ žaislus, jis turi išmokti tai daryti teisingai. Tai reiškia, kad šuo daiktą turi atnešti tik tada, kai šeimininkas to pageidauja, o ne savarankiškai pulti paskui bet kokį numestą daiktą.

Jis turi ramiai sėdėti, kol šeimininkas ką nors veikia su atneštinu daiktu. Šuo gali pulti į priekį, bet aportą nešti privalo tik pagal šeimininko komandą. Atnešdamas daiktą, šuo turi paimti paukščio kūną skersai ir, pribėgęs prie šeimininko, atsisėsti priešais jį, ir tik paskui atiduoti grobį į rankas.

Šiam tikslui šuo mokomas su kaklasaičiu ir pavadėliu. Iš pradžių šuo paguldomas (jeigu šuo moka tik komandą „sėdėt“, tai mokant remiamasi šia komanda), o paskui šeimininkas numeta atneštiną daiktą. Pageidautina, kad šuo nematytų, kaip šis nukrinta. Jeigu šuniukas bando pulti į priekį, jis sulaikomas pavadėliu ir vėl paguldomas. Kai šuo atlieka komandą, jis trumpam palaikomas gulomis, o paskui, paleidus nuo pavadėlio, komanda siunčiamas pirmyn griebti aportą. Kaskart prieš siunčiant šuo turi būti sulaikomas.

Tai bus labai svarbu medžioklėje, nes tokiomis aplinkybėmis nedisciplinuotas šuo gali pradėti pulti paskui nušautą paukštį po bet kurios komandos ar net po šūvio garso. Klaidingo ar apgaulingo aliarmo atveju šuo pavers medžioklę tikru chaosu, ypač kai tai vyksta ant vandens ir šaudoma iš valties. Tokių atvejų praktikoje pasitaiko labai dažnai. Dėl to žmogus jaučiasi nepatenkintas šuns nenuovokumu. Gali pasitaikyti, kad po pirmojo šūvio šuo kaip strėlė pasileis į pievą ir padrikai lakstys.

Laikas ir kantrybė

Kitas žingsnis yra pakeisti sparną sumedžioto paukščio kūnu, kurį galima paruošti iš anksto ir laikyti šaldytuve ištisus metus. Visos treniruotės dabar vykdytinos su šiuo paukščio kūnu. Paprastai šuo neturėtų atsisakyti atnešti jam pasiūlytos slankos ar anties, tačiau, jeigu įvyksta kokia nesėkmė, jokiu būdu negalima versti šuns to daryti per prievartą – tai tik sukels dar didesnes problemas, šuo gali visiškai atsisakyti vykdyti šią užduotį.

Būtinai sekite iš paskos, kad šuo išmoktų imti paukščio kūną tik skersai. Šiam tikslui patariama paukštį per vidurį apipinti keletu marlės ar kaprono sluoksnių. Vos šuo pradeda imti liemenį teisingoje vietoje, kaklasaičius galima nuimti. Atsiminkite, kad bet kuris atneštinas daiktas pagal svorį turi atitikti šuns fizinio išsivystymo lygį.
Šuniui mokyti reikės daug laiko ir kantrybės, tačiau rezultatas gali būti neprilygstamas. Klaidinga manyti, kad šuo pats viską žino ir viską padarys. Gyvūną reikia išmokyti ir leisti suprasti, ko šeimininkas iš jo nori, tada ir medžioklėje lydės sėkmė.

Išleistas naujas žurnalo numeris!

Susiję straipsniai

Žvėriena – žurnalo priedas, skirtas sumedžiotų gyvūnų apdorojimui

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.