Tekstas: Ričardas Černiauskas
Dažnas medžiotojas, net ir tas, kuris su medžiokle susijęs mažiau, puikiai žino legendą apie Burgundijos hercogo sūnų, kuris mėgo kraugerišką medžioklę ir puotas. Anot legendos, vieną Šv. Kalėdų vakarą jis išjojo medžioti ir pamatė elnią su didžiuliais dešimties atšakų ragais. Jis pasiruošė sviesti ietį, bet pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa ir tarp jo ragų jaunasis medžiotojas pamatė šviečiantį auksinį kryžių. Nuo to laiko jaunuolis atsisakė aukštų titulų ir gyveno atsiskyrėlio gyvenimą.
Pokario Lietuvoje, ypač tarp valdžios luomų, buvo įprastas dalykas, kad medžioklę lydėdavo pakeliamo stipresnio gėrimo stikliukas. Prieš medžioklę vyrai paragaudavo „dėl žiaurumo“, o medžioklės pabaigoje taurelė geriau padėdavo išreikšti medžioklės emocijas, perteikdavo atsipalaidavimo dvasią ar net pagelbėdavo sprendžiant vieną kitą klausimą.
Laikai keičiasi. Jau seniai Lietuvoje Medžioklės taisyklės ir kiti teisės aktai reglamentavo blaivų požiūrį į medžioklę ir, tikėtina, tas požiūris puikiai gyvuoja tarp medžiotojų. Vis dėlto kartkartėmis vis pasitaiko atvejų, kad Medžioklę kontroliuojančių pareigūnų alkotesteriai parodo didesnę, nei leidžiama, alkoholio normą mūsų kolegų organizmuose. Tokie atvejai laikui bėgant turėtų pasibaigti.
Trumpai apie pačią medžioklės esmę. Kiekvienas, kuriam teko laikyti medžiotojo bilietą, yra susipažinęs su Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis, kurios anksčiau reglamentavo, kad medžiojančių asmenų organizme alkoholio negali būti daugiau kaip 0,4 promilės. Šiandien ta nuostata iš taisyklių išbraukta ir įtvirtinta Medžioklės įstatyme. Tačiau pačios esmės tai nekeičia – alkoholiui medžioklėje ne vieta.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 290 straipsnio 1 dalis numato, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų. Negana to, jei viršijama 1,5 promilės riba, nusižengimas jau kvalifikuojamas pagal 290 straipsnio 5 dalį, kuri sako, kad medžiojimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, jau užtraukia baudą nuo 600 iki 1700 eurų. Jau iš to matome, kad dainos žodžiai „degtinė karti“ šiuo atveju net labai tiktų.
Taip pat svarbus niuansas – naudojantis ginklu jau įsijungia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, bet apie šį teisės aktą truputį vėliau. Kas dėl buvimo su ginklu neblaiviam, dar atsakomybė numatyta ir ANK 227 straipsnyje, kuriame sakoma, kad ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) asmuo, užtraukia baudą nuo 60 iki 120 eurų; kai tai daro neblaivus (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) asmuo, užtraukia baudą nuo 120 iki 480 eurų, o kai tai daro neblaivus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) asmuo arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas panaudojus ginklą, iki bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti, užtraukia baudą nuo 300 iki 600 eurų.
Žinomas atvejis, kai medžioklėje kolega šautuvo dėtuvės ir šovinių medžioklėje neturėjo, nes paliko namie. Tai pastebėjo tik prasidėjus medžioklei, t. y. jau įlipęs į medžioklės bokštelį. Turėjo truputį alkoholio, kurį ketino vartoti visiškai pasibaigus medžioklei. Tačiau, neturėdamas galimybės medžioti, jo pavartojo dar jai nepasibaigus. Medžiotojas buvo įsitikinęs, kad būdamas medžioklėje neblaivus ir su šautuvu, grėsmės aplinkinių gyvybei ir sveikatai nekėlęs, kadangi šaunamuoju ginklu iššauti neturėjęs galimybės, nes neturėjęs šovinių. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kolegos nepasigailėjo – pasekmės buvo tikrai liūdnos.
Ne taip seniai medžioklėje atsirado naujovė – reikalavimas medžioklės lape nurodyti medžioklės pradžios ir pabaigos datą. Su šiuo pakeitimu norintys atsipalaiduoti kolegos kaip ir galėtų lengviau atsipūsti, tačiau skubėti džiūgauti tikrai nereikėtų. Kaip minėjau anksčiau, esant su ginklu vis dar taikomos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos, o šis įstatymas tikrai konkretus ir negailestingas.
Šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas draudžia ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Yra šiokia tokia mažytė išimtis, kuria naudotis niekam nerekomenduočiau, – tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu. Tačiau vertėtų apsvarstyti visas situacijas, kur ginklas bus iki jo gabenimo, jei kas tuo metu patikrintų, taip pat turite būti užtikrinti, kad kolega atlydės ginklą iki pat seifo, nes kitu atveju vis tiek gali baigtis blogai.
Pakartotinis pažeidimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje. Tai gali sugadinti jūsų nepriekaištingą reputaciją, bet jei jau asmuo bus nubaustas už ginklo turėjimą neblaiviam, tai ateityje, bent artimiausius trejus metus, kitų nuobaudų, susijusių su legaliais ginklais, tikrai negaus – jis paprasčiausiai jokių ginklų neturės.
Šiuo metu ginklų praradimas yra labai lengvas, paprastas ir nežinia, kiek teisingai Licencijavimo skyrių pareigūnų suprantamas. Vadovaujamasi labai paprastai to paties įstatymo 40 straipsnio 6 dalimi, kur sakoma: leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Niekas tikrai daugiau nesigilins, buvo keliama grėsmė ar ne, motyvas tik vienas – neblaivus reiškia grėsmę. To pasekmė taip pat labai greita ir paprasta – per dvi dienas asmuo turi nebeturėti savo ginklų ir nesvarbu, kaip tai padarys, – parduos, padovanos ar atiduos sunaikinti. Kitu atveju ginklai bus iš asmens paimti ir… Pažymėtina, jog dėl grėsmės prarandamas ginklo leidimas bent trejiems metams, o dar kas bus praėjus tiems trejiems metams, vėlgi nežinia, nes vis dėlto buvo nustatyta grėsmė.
Šiuo metu yra maža tikimybė, kad ginklų praradimo atvejai galėtų pasidaryti retesni, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. paskelbė, kad Konstituciją, be kita ko, konstitucinį proporcingumo principą atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebebūtų išduodami. Kol kas teismai į šį aiškinimą dėmesio nekreipia – leidimai ginklams naikinami lengva ranka, nors asmuo ir padaręs tik administracinį nusižengimą, o ne nusikaltimą.
Pabaigoje norėčiau pasakyti, jog kiekvienas turime individualiai įvertinti tai, kad šiuo metu kaip niekad anksčiau turime gerinti medžiotojo įvaizdį ir vengti bet kokių veiksmų, kas mums galėtų užtraukti blogą vardą. Žiūrėkime į medžioklę blaiviomis akimis.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
