Akmeninė kiaunė (Martes foina) – kiauninių šeimos kailinis žvėrelis. Tokio pat dydžio kaip ir miškinė kiaunė (Martes martes).
Kūno forma ir dydis yra beveik vienodi, bet gyvūnų kailio spalva skiriasi. Jei miškinės kiaunės kailio spalva yra nuo karamelės rudos iki tamsiai rudos, bet ant kaklo nuo žandų iki priekinių kojų yra šviesi, geltona dėmė, tai akmeninės kiaunės kailis yra rudas su pilku pavilniu. Ant kaklo akmeninės kiaunės turi didelę baltą dėmę, kuri tęsiasi nuo žandų iki priekinių kojų iki priekinių kojų, kartais siekia net letenų.
Uodega daugiau kaip puse savo ilgio išsikiša už ištiestų užpakalinių kojų. Pagal šiuos požymius abi kiaunių rūšys patikimai ir labai lengvai skiriamos.
Akmeninių kiaunių pasitaiko miškuose, bet labiau mėgsta nemiškingus, uolėtus kalnų šlaitus, senas akmens laužyklas, sodus, net miestus. Aktyvios naktį, bet galima sutikti ir dieną. Įsikuria palėpėse, įvairiose pašiūrėse, malkinėse, rūsiuose, griuvėsiuose, malkų rietuvėse, inkiluose, bet gyvena ir miškuose (dažniausiai jų pakraščiuose), krūmynuose.
Miškinė kiaunė gyvena įvairaus dydžio, amžiaus ir rūšinės sudėties miškuose. Mėgsta brandžius medynus su aikštėmis, atželiančiomis kirtavietėmis. Skurdžiuose pušynuose retesnė. Apsigyvena medžių drevėse, voverių lizduose, pelėdoms skirtuose inkiluose, o poilsiauja arba grobį ėda plėšriųjų paukščių lizduose, žabų krūvose, po medžių šaknimis, kelmais, malkomis, rąstais.
Maistas – graužikai, paukščiai, vabzdžiai, vaisiai, uogos. Puikiai gaudo žiurkes, bet bado prispirtos gali pulti naminius paukščius.
Žiemą, kai būna daug sniego, miškinė kiaunė sugauna nemažai naminių pelėdų, kitų paukščių bei voverių.
Akmeninės ir miškinės kiaunės medžiojamos spąstais, kad jų kailis būtų sveikas. Masalui naudojama paukščių mėsa, žuvis, gyvūnų vidaus organai, tačiau vienas geriausių atraktantų yra medus arba ląstelės, kurios lieka išėmus medų.
Medžioti leidžiama nuo liepos 1 d. iki kovo 31 d.
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
