Interaktyvus trichineliozės paplitimo žemėlapis dabar yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos svetainėje. Čia galima susipažinti su duomenimis, gautais naudojant sumedžiotų šernų ir šernų audinių mėginių tyrimų rezultatus.
Žmogui pavojingi trichinelių nešiotojai
Dažniausi trichinelių šaltiniai Europos gamtoje yra laukinių kačių, kiaunių ir šuninių šeimos gyvūnai bei šernai. Daugiausia trichinelių lervų randama lapėse, vilkuose ir lokiuose, kurių populiacijose kartais būna apsikrėtę net 85–90 proc. gyvūnų. Naminės kiaulės, žiurkės, meškėnai, mangutai ir kiti smulkesni žinduoliai atlieka svarbų vaidmenį plintant trichineliozei ir dažnai būna gausiai apsikrėtę šiais parazitais.
Daugpilio universiteto tyrimai rodo, kad gamtoje trichinelioze apsikrėtę daug gyvūnų: Latvijoje šia liga serga 49,2 proc. plėšrūnų ir apie 2,5 proc. šernų. Apibendrinant latvių tyrimus, trichinelių lervų randama šiuose gyvūnuose: šernuose, akmeninėse ir miškinėse kiaunėse, barsukuose, šakaluose, vilkuose, mangutuose, lapėse, lūšyse ir bebruose.
Trichinelioze sergantis žmogus nėra pavojingas aplinkiniams ir šiuo atveju jis yra parazitinės siurbikės gyvenimo ciklo aklavietė. Vis dėlto žmogus irgi turi savo vaidmenį plintant trichinelėms. Trichineliozė iš esmės susijusi su mitybos grandine ir nesąmoninga žmogaus veikla. Pavyzdžiui, kai žvėriena, kurios nevartoja pats, medžiotojas pašeria namų augintinius. Be to, miške paliktą mėsą gali suėsti žiurkės, o patekusios į namų ūkius jos tampa potencialiu trichinelių židiniu. Kyla rizika, kad naminės kiaulės ir šernai gali apsikrėsti suėdusios žiurkę. Trichinelių randama ir šunyse bei katėse, kurias šeimininkas šeria žvėriena.
Baltijos šalyse, kaip ir bet kur kitur, viena svarbiausių medžioklės dalių yra medžiokliniai šunys. Dažnai medžiotojai dalydami laimikį palieka arba užkasa gyvūno liekanas miške, ypač diafragmą ir raumenis, bet nepamirškime, kad trichinelių lervos gali likti gyvos dar kurį laiką. Šiuo atveju dėl nesąmoningo žmogaus elgesio gali apsikrėsti laukiniai plėšrūnai ar šunys, suėdę apkrėsto gyvūno liekanų.
Deja, ir dalis medžioklinių šunų apsikrečia trichinelėmis. Neseniai buvo tirtas būtent šernų medžioklei naudotų medžioklinių šunų kraujas. Rezultatai teigiami – rasta trichinelių. Be to, gauti duomenys parodė, kad medžiokliniai šunys gali būti naudojami stebint trichinelių ciklus gamtoje. Tokie tyrimai tik dar kartą primena, kad su savo augintiniais turime elgtis atsakingai.
PRENUMERUOKITE Žurnalą 2023 M.!
